Gyvybės gynimas ir parama vargšams
Apie kardinolo Šiono OMalio OFM Cap. mintis JAV abortų legalizavimo metinėse
Mindaugas Buika
Žygis už gyvybę su Popiežiaus palaikymu
Mėnesiniame XXI amžiaus priede Pro Vita kone kasmet tradiciškai informuojama apie didžiausią pasaulyje taikią gyvybės gynėjų protesto manifestaciją March for life (Žygis už gyvybę), rengiamą Jungtinių Valstijų sostinėje Vašingtone, minint šioje šalyje 1973 metų sausio 22 dieną legalizuoto aborto metines. Tokia eisena, nepaisant žvarboko žiemos oro, Vašingtono gatvėmis įvyko ir šiemet dalyvaujant šimtui tūkstančių žmonių, organizuotai atvykusių iš įvairių šalies vietų. Vėl buvo girdimos karštos atskirų Kongreso narių ir senatorių kalbos su įvairių denominacijų dvasininkų vadovautomis maldomis, raginant uždrausti baisųjį genocidą, kai per pastaruosius keturis dešimtmečius dabar 315 milijonų gyventojų turinčioje galingiausioje demokratinėje pasaulio valstybėje buvo negailestingai motinų įsčiose nužudyta 56 milijonai negimusių kūdikių. Sausio antroje pusėje įvairios gyvybės gynėjų akcijos bei specialios pamaldos buvo organizuojamos daugelyje didesnių JAV miestų, ypač kadangi nacionalinė katalikų vyskupų konferencija tai progai buvo paskelbusi Noveną (devynių dienų maldas) už gyvybę, kad būtų nutraukti abortai, kiti išpuoliai prieš žmogiškąjį orumą, kad pagytų to smurto sužeista tauta. Sausio 22 dieną panašiai kaip Vašingtone daugiatūkstantinė manifestacija jau vienuoliktą kartą buvo surengta Vakarų pakrantės San Francisko mieste ir čia pavadinta Eitynėmis už gyvybę (Walk for Life). Joje kartu su vietos ganytojais žygiavo Vatikano apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Karlas Marija Viganas (Carlo Maria Vigano). Popiežius Pranciškus masinį amerikiečių gyvybės gynėjų renginį vėl pasveikino tviteryje perduotu atsišaukimu: Kiekviena gyvybė yra dovana (Every life is Gift). Taip buvo pratęsta popiežiaus Benedikto XVI 2013 metais pradėta tradicija, kai jis perdavė žinią, jog dvasiškai įsijungia į Vašingtono March for Life ir meldžiasi, kad politiniai lyderiai gintų negimusius kūdikius ir skatintų gyvybės kultūrą.
Norėtųsi susitelkti į JAV vyskupų konferencijos gyvybės gynimo komiteto pirmininko, Bostono arkivyskupo kardinolo Šiono OMalio OFM Cap. (Sean OMalley) mintis, kurias jis išsakė per tradiciškai March for Life išvakarėse vykstantį Nacionalinį maldos budėjimą už gyvybę (National prayer vigil for Life). Šis naktinis budėjimas perpildytoje Vašingtono katalikų katedroje, turinčioje Nacionalinės Dievo Motinos šventovės statusą, prasidėjo sausio 21 dienos vakare kardinolo Š. OMalio aukotomis šv. Mišiomis. Kartu su juo įspūdingoje procesijoje ėjo ir koncelebravo dar penki amerikiečių kardinolai, 44 vyskupai ir 343 kunigai, patarnaujant beveik 100 diakonų ir 530 seminaristų. Pažymėtina, kad pamaldoms vadovavęs ir homiliją sakęs kapucinų vienuolijai priklausantis Bostono kardinolas yra vienas autoritetingiausių JAV katalikų hierarchų ir įeina į artimiausių Šventojo Tėvo patarėjų devynių narių Kardinolų tarybą. Jis paskirtas pirmininkauti neseniai popiežiaus Pranciškaus sudarytai Vaikų apsaugos nuo piktnaudžiavimų komisijai, todėl laikomas įtakingiausiu žmogiškojo orumo ir gyvybės gynimo ekspertu visoje Katalikų Bažnyčioje. Štai todėl norisi apžvelgti plataus dėmesio susilaukusią Vašingtono katedroje minėtų pamaldų metu sakytą kardinolo Š. OMalio homiliją, tuo labiau, nes ganytojas organiškai gyvybės gynimo klausimą susiejo su bendruoju Bažnyčios socialiniu mokymu, pabrėždamas, jog Bažnyčia negali ir neturi likti kovos už geresnį pasaulį pašonėje. Bažnyčios socialinė mintis su viltimi į pozityvius pasikeitimus visuomenės gyvenime, yra gimusi iš Jėzaus Kristaus mylinčios širdies, pradėdamas ilgą ir fundamentalų pamokslą sakė kardinolas Š. OMalis.
Prieštaravimas melui dėl pasirinkimo teisės
Pabrėždamas, kad negimusio kūdikio žudymo įteisinimas, abortas, turi būti įveiktas panašiai kaip kitas blogis, pavyzdžiui, rasizmas, jis brukamą nuostatą, kad pradėto kūdikio gyvybė yra tik moters pasirinkimo reikalas, ir kad dauguma amerikiečių, ypač jaunesnių kartų, neva palaiko tą nuomonę, ją pavadino sukurta Amerikos mitologija, palygindamas su senovės graikų ir romėnų mitologija. Gali susidaryti įspūdis, kad dauguma gyventojų yra pro choice (už pasirinkimą) dėl galimo aborto darymo, ypač, kada šią nuostatą aktyviai ideologiškai remia bei propaguoja laicistinė žiniasklaida. Tačiau net ir tuo tariamu atveju, kaip rodo Gallup ir kitų rimtų sociologinių tarnybų pastaruoju metu surengtos apklausos, beveik du trečdaliai amerikiečių įsitikinę, kad abortas yra moralinis blogis, o trys ketvirtadaliai mano, kad ši operacija turi būti vienaip ar kitaip įstatymiškai ribojama, kad abortų atlikimui neturi būti naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Kardinolas Š. OMalis priminė, jog visi sociologiniai tyrimai patvirtina, kad tarp pradėtos gyvybės gynėjų ir aborto legalumo priešininkų (pro-life) moterų yra daugiau nei vyrų. Tai suprantama, kadangi motinystės instinktas ir artumas gyvybės ištakoms jas skatina labiau ginti įsčiose pradėtus kūdikius. Jungtinėse Amerikos Valstijose 80 proc. atliktų abortų tenka vienišoms moterims, ir, matyt, jos tam ryžtasi ne be vyrų (partnerių), kurie vengia atsakingos tėvystės ar abejingi tiems rūpesčiams, spaudimo. Apklausos patvirtina, kad netgi dauguma tų, kurie laiko save pro choice, vis tiek mano, kad nepilnametėms abortų darymui turi būti privalomas raštiškas jų tėvų sutikimas ir kad visos nėščios moterys gautų išsamią informaciją apie pradėto kūdikio būklę bei tinkamus medicininius ir socialinius patarimus jų išsaugojimui. Beje, nors abortas formaliai įteisintas visoje JAV teritorijoje, tačiau gyvybės gynėjai savo pastangomis yra pasiekę, jog kai kuriose valstijose, pavyzdžiui, didžiajame Teksase, įvesti gana žymūs apribojimai jo atlikimui ir šių pradėtos gyvybės apsaugos vietinių pergalių nuolat gausėja.
Socialiniai tyrimai dabar vieningai patvirtina, kad būtent tarp jaunų amerikiečių yra didžiausia pro life dalis ir kad jiems aborto apribojimas yra svarbus nacionalinės politikos klausimas, pavyzdžiui, rinkiminės kompanijos eigoje. Dėl to dar 2010 metais Gallup agentūra oficialiai pripažino, kad buvimas pro life yra normalus jauno amerikiečio bruožas.
Tai pastebėjęs kardinolas Š. OMalis jauniesiems pamaldų dalyviams su šypsena sakė: Galiu pasveikinti, dabar jūs jau esate normalūs. Už tai jis susilaukė linksmo pritariančio plojimo. Paneigdamas visus mitus dėl tariamo aborto įteisinimo populiarumo, ganytojas juos pavadino Amerikos žmonėms brukamu melu ir sakė, kad šalies politiniams lyderiams su visu rimtumu reikia priimti stiprėjančius gyvybės gynėjų idealus, kad jie išlaikytų savo įtaką. Net jeigu tie mitai būtų tiesa (to, kaip minėta, nėra), jokia daugumos nuomonė negali pakeisti prigimtinio žmogiškosios gyvybės sakralumo ir žmonių absoliučios pareigos saugoti ir ginti tą brangiausią Dievo dovaną. Kardinolas Š. OMalis sakė, kad ypač tai turėtų įsisąmoninti medicinos darbuotojai, ir priminė popiežiaus Pranciškaus pastebėjimą Romoje neseniai įvykusiame jo susitikime su italų gydytojais: Jeigu Hipokrato priesaika įpareigoja tarnauti gyvybei, tai Evangelija reikalauja daugiau: gyvybę reikia mylėti ir bekompromisiškai globoti. Šventasis Tėvas tuomet perspėjo dėl melagingos užuojautos, kad neva moteriai padedama atliekant abortą arba kada pagaminamas kūdikis dirbtinio apvaisinimo būdu. Iš tikrųjų, Evangelijoje daug kalbama apie užuojautą, konkrečią pagalba kenčiantiems, tačiau nepažeidžiant Dievo įstatymų. Ištikimybė Evangelijai ir pagarba žmogaus gyvybei kartais gali pareikalauti drąsių ir prieš srovę nukreiptų pasirinkimų, kurie gali tapti sąžinės prieštaravimu, reikalingu įstatyminio pripažinimo, sakė popiežius Pranciškus minėtame susitikime su katalikais gydytojais.
Dievo įsakymai ir socialinis teisingumas
Kardinolas Š. OMalis, tęsdamas homiliją Vašingtono katedroje gyvybės gynėjams aukotose šv. Mišiose, priminė tos dienos šv. Mato evangelijos skaitinį, kai turtingam jaunuoliui klausiant Jėzaus Kristaus, ką jis turėtų daryti, kad prasmingai gyvendamas paveldėtų amžinybę, Išganytojas nurodė Dievo įsakymų laikymąsi ir pirmąjį įvardijo: Nežudyk (pgl Mt 1622). O tai reiškia, kad pirmoji prasmingo gyvenimo ir amžinybės paveldėjimo tikrosios laimės sąlyga yra žmogaus gyvybės saugojimas, nesikėsinimas į ją, net kokios nors teisės ar užuojautos pretekstu. Antrasis tuomet Jėzaus išvardytas įsakymas yra Nesvetimauk, reiškiantis skaistumo praktikavimą atskiro žmogaus gyvenime bei santuokinę ištikimybę šeimoje. Anot kardinolo Š. OMalio, gyvybės gynimo plotmėje abu tuos pirmuosius įsakymus galima aiškiai susieti, kadangi abortai dažnai daromi dėl vadinamojo nepageidauto nėštumo, kuris yra netvarkingų lytinių santykių, seksualinio palaidumo pasekmė. Tai šiuolaikinėje kultūroje yra tiesiog skatinama. O juk turėtų būti priešingai: siekiant sumažinti abortų skaičių reikia propaguoti dorą, skaistų, ištikimą santuokinį gyvenimą, tiek bendru visuomenės konsensusu, tiek švietimo, auklėjimo ir žiniasklaidos pastangomis. Ganytojas priminė, kad viešos kompanijos prieš rūkymo žalą, rasizmą, smurtą prieš moteris daug pasitarnavo, kad visuomenė taptų fiziškai ir dvasiškai sveikesnė. Panašiai turėtų būti su skaisčios jaunystės, pagarbos tvirtai šeimai, kaip gyvybės šventovei, iškėlimu ir kad apie tai viešuose forumuose drąsiai kalbėtų jauni žmonės, sutuoktiniai, ekspertai ir dvasininkai.
Kardinolas Š. OMalis nurodė, kad minėtame Evangelijos skaitinyje minimas jaunuolis išdidžiai pareiškia, kad laikosi Jėzaus išvardytų įsakymų, ir tai daro pozityvų įspūdį, nes toli gražu ne kiekvienas katalikas apie save tai gali paliudyti. Tačiau Išganytojas iškelia dar vieną sąlygą amžinybei, kuri turi būti integraliai siejama su Dievo įsakymų laikymusi, ir tai sukelia sumaištį jauno, turtingo žmogaus sieloje. Jėzus jam sakė: Jei nori būti tobulas, eik, parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane. Tarsi ir geram, Dievo įsakymų besilaikančiam jaunuoliui toks reikalavimas tapo per sunkus įgyvendinti, nes turėjo daug turto ir todėl nepriėmęs Išganytojo siūlymo nuliūdęs pasišalino. Jėzus Kristus daro išvadą: Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę (Mt 19, 24). Šiame evangeliniame pasakojime išryškėja gyvybės gynimo, doro gyvenimo šeimoje privaloma integrali darna su socialinio teisingumo siekimu ir parama vargšams. Juk būtų veidmainiška ir tai, deja, neretas atvejis, kai sąlyginė asmeninė dora, pavyzdingas šeimos gyvenimas ir tariamas pamaldumas derinamas su egoistiniu turto kaupimu, negailestingu dirbančiųjų išnaudojimu, panieka, beverčiams vargšams. Kardinolas Š. OMalis priminė, kad daugiau kaip pusė padarytų abortų tenka neturtingoms, mažas pajamas turinčioms moterims, todėl jų skurdo mažinimas regimai prisidėtų prie gyvybės apsaugos. Todėl ir popiežius Pranciškus savo programiniame apaštaliniame laiške Evangelii Gaudium labai aiškiai nurodo, kad Dievo įsakymas Nežudyk! taikytinas ne tik bekompromisiniam gyvybės gynimui, bet ir socialinio teisingumo siekiui ekonominiuose santykiuose. Anot tvirto Šventojo Tėvo vertinimo, tokia ekonomika, kuri skatina atskirtį ir nelygybę, yra tiesiog žudanti ekonomika. Tai mes dabar matome besiplėtojančioje išmetimo kultūroje, kurioje vertinama tik nauda, pelnas ir sėkmė.
Gyvybės gynėjams aukotų šv. Mišių homilijoje kardinolas Š. OMalis kvietė atkreipti dėmesį į nuolatinius Popiežiaus perspėjimus dėl abejingumo globalizacijos. Reikia įveikti abejingumą dėl tikrai sunkių nėštumo aplinkybių kenčiančiai moteriai, suteikiant jai realią pagalbą; įveikti abejingumą balso neturinčiam pradėtam kūdikiui, kuriam lemta tapti tik statistine kasmet atliekamų abortų dalimi, abejingumą darbo netekusiems, priverstiems prieglobsčio ieškoti pabėgėliams, milijonams badaujančių ir kitiems kenčiantiems. Abejingumas yra didžiausias pažangos priešas ir priešnuodis jam Jėzaus Kristaus skelbiama meilė ir gailestingumas, todėl popiežius Pranciškus teigia, kad Bažnyčia turėtų būti lauko ligoninė visų nelaimių akivaizdoje, o ne bejausmė visų blogybių ir barbariškos abortų praktikos smerkėja. Gyvybės gynėjų sąjūdį turi charakterizuoti ypatinga meilė vargšams, atstumtiesiems, kenčiantiesiems ir, žinoma, pradėtai žmogaus gyvybei, kuri dažnai atsiduria sunaikinimo pavojuose, baigdamas homiliją, sakė kardinolas Š. OMalis. Norėdami perkeisti žmonių širdis, mes turime patys juos mylėti, kad jie jaustų mūsų globą ir mūsų džiaugsmą dėl tokio liudijimo. Jis priminė, kad skirtingai nei Evangelijoje minimas turtingas jaunuolis, kuris nepriėmė Jėzaus siūlymo ir negalėjo nuslėpti savo nusiminimo, šventasis Pranciškus buvo kupinas džiaugsmo, kai guodžiančiai pabučiavo raupsuotąjį ir atidavė visus savo pinigus, netgi drabužius vargšams. Taip yra kuriama meilės civilizacija, kad pakeistų ne tik neteisingus įstatymus, bet ir žmonių širdis, gaivintų jų sielas.
© 2015 XXI amžius
|