Gyvybės gynimas ir parama vargšams

Apie kardinolo Šiono O’Malio OFM Cap. mintis  JAV abortų legalizavimo metinėse

Mindaugas Buika

Nacionalinis maldos už gyvybę budėjimas Vašingtono katedroje

Žygis už gyvybę su Popiežiaus palaikymu

Mėnesiniame „XXI amžiaus“ priede „Pro Vita“ kone kasmet tradiciškai informuojama apie didžiausią pasaulyje taikią gyvybės gynėjų protesto manifestaciją „March for life“ („Žygis už gyvybę“), rengiamą Jungtinių Valstijų sostinėje Vašingtone, minint šioje šalyje 1973 metų sausio 22 dieną legalizuoto aborto metines. Tokia eisena, nepaisant žvarboko žiemos oro, Vašingtono gatvėmis įvyko ir šiemet dalyvaujant šimtui tūkstančių žmonių, organizuotai atvykusių iš įvairių šalies vietų. Vėl buvo girdimos karštos atskirų Kongreso narių ir senatorių kalbos su įvairių denominacijų dvasininkų vadovautomis maldomis, raginant uždrausti baisųjį genocidą, kai per pastaruosius keturis dešimtmečius dabar 315 milijonų gyventojų turinčioje galingiausioje demokratinėje pasaulio valstybėje buvo negailestingai motinų įsčiose nužudyta 56 milijonai negimusių kūdikių. Sausio antroje pusėje įvairios gyvybės gynėjų akcijos bei specialios pamaldos buvo organizuojamos daugelyje didesnių JAV miestų, ypač kadangi nacionalinė katalikų vyskupų konferencija tai progai buvo paskelbusi Noveną (devynių dienų maldas) už gyvybę, kad būtų nutraukti abortai, kiti išpuoliai prieš žmogiškąjį orumą, kad pagytų to smurto sužeista tauta. Sausio 22 dieną panašiai kaip Vašingtone daugiatūkstantinė manifestacija jau vienuoliktą kartą buvo surengta Vakarų pakrantės San Francisko mieste ir čia pavadinta „Eitynėmis už gyvybę“ („Walk for Life“). Joje kartu su vietos ganytojais žygiavo Vatikano apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Karlas Marija Viganas (Carlo Maria Vigano). Popiežius Pranciškus masinį amerikiečių gyvybės gynėjų renginį vėl pasveikino tviteryje perduotu atsišaukimu: „Kiekviena gyvybė yra dovana“ („Every life is Gift“). Taip buvo pratęsta popiežiaus Benedikto XVI 2013 metais pradėta tradicija, kai jis perdavė žinią, jog dvasiškai įsijungia į Vašingtono „March for Life“ ir meldžiasi, kad politiniai lyderiai gintų negimusius kūdikius ir skatintų gyvybės kultūrą.

Lietuviai pasaulyje

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2005–2014 metais pasaulio valstybių gyventojų surašymų duomenimis, pasaulyje gyveno 3 663 tūkst. lietuvių: Lietuvoje – 3 043,4 tūkst. (83,1 proc.), užsienio valstybėse – 619,6 tūkst. (16,9 proc.). Užsienio valstybėse gyveno 257 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių.

Užsienio valstybėse gyveno 340,9 tūkst. moterų lietuvių (55 proc. visų užsienio lietuvių) ir 278,7 tūkst. vyrų lietuvių (45 proc.). Jungtinėse Valstijose, Lenkijoje ir Vokietijoje moterys sudarė daugiau nei 60 procentų šiose šalyse gyvenančių lietuvių. Tik Norvegijoje gyvenusių lietuvių vyrų dalis buvo didesnė nei lietuvių moterų (atitinkamai 60 ir 40 proc.).

Daugiau kaip 80 proc. Nyderlanduose, Australijoje, Danijoje, Rusijos Federacijoje, Baltarusijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Ukrainoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių buvo 15–64 metų amžiaus. Kas dešimtas užsienio lietuvis buvo vaikas iki 14 metų amžiaus. Didžiausia jų dalis buvo Airijoje (20,7 proc. visų lietuvių, gyvenusių šioje šalyje), Jungtinėje Karalystėje (18,6 proc.), Švedijoje (17,9 proc.), Kanadoje (17,6 proc.), Ispanijoje (17,3 proc.) ir Norvegijoje (16 proc.). Kas penktas užsienio lietuvis buvo 65 metų arba vyresnis, didžiausia jų dalis buvo Lenkijoje (77,3 proc. visų lietuvių, gyvenusių šioje šalyje).

Visuomenė, nugirdydama savo vaikus, daro nusikaltimą

Blaivūs masiniai renginiai, specializuotos alkoholio parduotuvės, alkoholio akcizo didinimas ir jokios alkoholio reklamos? Kokia iš to nauda? Kodėl turėtume atsisakyti muzikos festivalių, miesto švenčių ir kitų visai šeimai skirtų viešų renginių, kuriuos apvainikuoja besaikis girtavimas, triukšmas, agresyvi aplinka bei muštynės? Kodėl mums turi rūpėti, kad visa tai vyksta vaikų bei paauglių akivaizdoje?

Alkoholio vartojimas tarp vaikų ir nepilnamečių verčia susirūpinti. Per paskutiniuosius 10 metų nepilnamečių alkoholio suvartojimas išaugo net septynis kartus. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad pagal suvartojamą alkoholio kiekį, tenkantį vienam vyresniam nei 15 metų žmogui, Lietuva yra trečioje vietoje pasaulyje (tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuva užima pirmąją vietą). Baltarusija yra pirmoje, Moldova – antroje, o mes aplenkėme Rusiją, kuri PSO žemėlapyje kartu su Lietuva nuspalvintos juodai, nes 15,4 litro gryno etilo alkoholio – vidutiniškai tiek per metus išgeria kiekvienas vyresnis nei 15 metų lietuvis – dvigubai daugiau nei PSO minima žalingo vartojimo riba. ES komisijos užsakymu atlikta studija parodė, kad Lietuvoje alkoholio prieinamumas (kainos, laiko, vietos ir kt. atžvilgiu) yra didžiausias iš visų ES valstybių.

Kas geriau mūsų vaikams: lytiškumo ugdymas ar lytinis švietimas?

Gruodžio pabaigoje Seime vyko nacionalinis forumas „Jaunimo rengimas šeimai: lytiškumo ugdymas ar lytinis švietimas?“ Jį organizavo Seimas, Vytauto Didžiojo universitetas, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA) bei Lietuvos tėvų forumas (LTF). Renginyje buvo bandoma išgryninti lytiškumo ugdymo koncepciją, kurios pagrindas – krikščioniškoji antropologija, ir ją aiškiai atskirti nuo lytinio švietimo sąvokos, kuri iš esmės orientuota į kontracepcijos vartojimą ir kito asmens kūno, kaip juslinio pasitenkinimo objekto, suvokimą. Deja, nemažai pedagogų bei tėvų šias dvi iš esmės priešingas koncepcijas painioja. Todėl forumo metu daug kalbėta apie jų skirtumus ir iš to kylančias pasekmes ne tik vaikų fizinei, bet ir psichinei bei moralinei sveikatai. Po pranešimų vyko diskusijos, kurių metu buvo pateiktos pastabos bei papildymai komunikatui, kuriuo forumo organizatoriai įtvirtino jaunimo rengimo šeimai bei lytiškumo ugdymo nuostatas.

Lietuvoje vaikų vis mažėja

Lietuvoje 2013 metais buvo 538 tūkst. vaikų – 18,2 proc. visų gyventojų. Per 13 metų vaikų šalyje nuo 24,1 proc. sumažėjo iki 18,2 proc. visų pirma dėl mažo gimstamumo. 2001–2013 metais kasmet gimdavo vidutiniškai 30 tūkst. gyvų naujagimių. Kaip praneša Higienos institutas, vaikų skaičius mažėjo ir dėl mirčių: 2001–2007 metais kasmet mirdavo 440–580 vaikų, 2008–2010 metais – apie 300–390, o 2011–2013 metais – 240–290. Prie vaikų skaičiaus mažėjimo prisidėjo ir migracija. Iš viso per 13 metų iš šalies išvyko 113,7 tūkst. asmenų iki 19 metų, o atvyko – vos 17,5 tūkst. Iš viso dėl migracijos asmenų iki 19 metų sumažėjo 96,2 tūkst., o daugiau nei pusė jų – 52,4 tūkst. – buvo vaikai iki 14 metų.