Nori sulaukti garbaus amžiaus energingas? Sportuok!

Skirmantė Javaitytė

Lietuvos sporto universiteto (LSU) specialistai praėjusių metų pabaigoje renginyje „Ilgaamžiškumo paslaptis“, vykusiame Kauno rajono savivaldybėje atskleidė, kaip išlikti sveikiems ir veržliems visą gyvenimą. Informaciją patirtimi pagrindė sporto legendos: garsusis krepšinio treneris Vladas Garastas, krepšininkas, olimpinis medalininkas Modestas Paulauskas ir olimpinė krepšinio čempionė Angelė Rupšienė. Spalį ir lapkritį per didžiuosius Lietuvos miestus keliavęs projektas konstatavo: nori būti ilgaamžis – sportuok!

„Mūsų sporto legendos pasiekė neįtikėtinai daug ir yra gyvas pavyzdys, kaip reikia dirbti, sportuoti ir išlikti žvaliems, sulaukus garbingų metų. Esu įsitikinęs, mūsų darbingumas labai priklauso nuo to, kaip gyvename. Atminkite, sveikata ne žodžiais turi būti deklaruota, o veiksmais“, – pradėdamas renginį kalbėjo Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Kasdien – po 10 tūkst. žingsnių

Meras susirinkusiesiems priminė, kad 2014 metais Kauno rajone įrengtos arba atnaujintos 24 krepšinio ir tinklinio aikštelės, futbolo aikštės, sporto salės, ir pridūrė: „Šiandien tai nėra prabanga, šiandien mes norime gyventi kitaip – fiziškai aktyviai“. V. Makūnas ragino atkreipti dėmesį į iškalbingą statistiką, teigiančią, kad Lietuva esti viena labiausiai senstančių šalių senajame žemyne: 65 metų ir vyresni žmonės sudaro 18 proc. šalies gyventojų, prognozuojama, kad 2050 metais tokių gyventojų bus 25 proc. Kauno r. savivaldybės meras ragino laikytis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų: kasdien užsiimti fizine veikla bent pusę valandos (vaikams – 1 val.) ir būtinai nueiti 10 tūkst. žingsnių.

Sportuoti darbo vietoje

LSU kancleris Mindaugas Balčiūnas Kauno rajono savivaldybę įvardijo kaip moderniausią ir progresyviausią sveikatinimo, sveikos gyvensenos ir sporto propagavimo srityse. LSU kancleris paragino sportuoti ir darbo vietoje. Specialius vaizdo įrašus su pilateso treniruotėmis (trenerė – doc. dr. Kristina Zaičenkovienė) galima rasti internete. „Skandinavijoje ar Amerikoje sportas darbe – įprastas dalykas“, – sakė M. Balčiūnas.

Plaukiojimas – žvalumo šaltinis

„Kalbama, kad iki 50 metų žmogus gadina sveikatą, o paskui pradeda ją remontuoti“, – šmaikščiai pokalbį pradėjo V. Garastas. Jis pasakojo adrenalino ištisus 40 metų gaudavęs, dirbdamas krepšinio treneriu. Po įtemptų rungtynių jo pulso dažnumas siekdavęs net 120–130 tvinksnių per minutę. „Taigi, aš ištisas dvi valandas „bėgdavau“. Gydytojas patarė po rungtynių namo keliauti pėsčiomis, paklusau, žingsniuodavau 40 minučių“. 82 metų krepšinio treneris Vladas Garastas, pats reguliariai besilankantis baseine, patarė aktyviai plaukioti ir kitiems: „Senovės graikai sakydavo apie žmogų: „Jis nemoka nei skaityti, nei plaukti“. Privaloma mokėti plaukti, ne tik dėl žvalesnės sveikatos, bet ir dėl gyvybės, juk pernai Lietuvoje nuskendo beveik 200 žmonių!“

Sveikatos kodas

V. Garastas patarė vadovautis sveikatos kodu: 0. 3. 5. 140. 5. 3. 0.

0 – nė vienos cigaretės. „Kai buvau jaunas, iš peties užtraukdavau. Dirbau šalia lavoninės. Kartą man chirurgas sako: „Ateik, ateik, parodysiu rūkančio žmogaus plaučius!“ Nuėjau, sveikojo plaučiai buvo rožiniai, o rūkaliaus – juodi kaip anglis. Man to užteko“.

3 – tiek kilometrų per dieną reikia nueiti arba nubėgti.

5 – tiek vaisių ir daržovių (išskyrus bulves) porcijų reikia suvaldyti per dieną (t.y. 400 g).

140 – sistolinis arterinis kraujo spaudimas turi būti mažesnis nei 140 mm Hg.

5 – bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje negali viršyti 5 milimolių/l.

3 – „blogojo“ cholesterolio koncentracija kraujyje – ne daugiau kaip 3 milimoliai/l.

0 – negali būti antsvorio (vadovautis KMI – kūno masės indeksu).

Baigdamas V. Garastas akcentavo, kad pyktis, pavydas ir stresas – blogis, kurio reikia atsisakyti, nes „tulžis žmogų suės. Tad būkime linksmi“.

Svarbiausia – judėti ir šypsotis

Olimpinė čempionė 62 metų Angelė Rupšienė svarbiausiais geros savijautos komponentais laikė vaikščiojimą, bendravimą ir gerą nuotaiką. Anksčiau į darbą olimpiniame centre, kur turėjo krepšinio grupę, sportininkė mena kulniuodavusi po 2,5 km pėsčiomis. „Per dieną vaikščiodavau po 1,5 val. ir jausdavausi puikiai!“ – sakė ji. Kasdien buvusi sportininkė stengiasi nueiti kuo daugiau kilometrų: maisto pirkti keliauja į kuo tolesnes parduotuves ir pėsčiomis; nesinaudoja liftu, o lipa pati; į teatrą tikina išlipanti bent dviem stotelėmis anksčiau, kad tik kuo daugiau pasportuotų savomis kojomis. „Kuo daugiau vaikštau, tuo geresnė mano savijauta, pabandykite ir patys įsitikinsite!“ A. Rupšienė ragina senatvės nebijoti – ji vis tiek ateis. Pasak pašnekovės, visur reikia turėti saiką, daug vaikščioti, šypsotis ir jaustis puikiai.

Gyvenime – džiunglių įstatymai

69 metų krepšininkas Modestas Paulauskas pasakojo gyvenime turėjęs ne tik daugybę pakilimų, bet ir nuopuolių. „Svarbiausia, įlipus į duobę, laiku iš jos išlipti“. Jis prisimena, kaip žaidžiant Tarybų Sąjungos rinktinėje, treneriai vis sakydavę: „Gyvenime – džiunglių įstatymai, turi kovoti kiekvieną dieną. Kasdien tavęs laukia išbandymai ir kovoti – privalai!“ Jau dvejus metus jis gyvena pensininko gyvenimą, tačiau aktyviai: yra Kauno „Žalgirio” Garbės klubo prezidentas, dalyvauja visuomeninėje veikloje, dažnai lankosi vaikų namuose ir kitur, kur mažiesiems pasakoja apie krepšinį. „Nepasenti labai padeda bendravimas. Ir, žinoma, lankymasis „Žalgirio“ varžybose“, – užtikrintai teigė buvęs krepšininkas. M. Paulauskas ragino atsigręžti į gamtą: „Pats turiu sodybą už Šakių, ant Šešupės kranto su 30 arų žemės. Gyvenu ten su šeima šiltuoju sezonu, o rudenį ateina laikas kraustytis į miestą. Bet kai tik atvažiuojame į miestą, šiurpas nukrečia, norisi atgal į kaimą…“ Krepšininkas ragino patiems būti savo gyvenimo kalviais, eiti per gyvenimą tiesiu keliu ir tik į priekį. „Būkite užsispyrę, drąsiai kovokite ir tapsite nugalėtojais. Už pergalę!“

Kviečia dalyvauti tyrimuose

LSU Biomedicinos fakulteto dekanas doc. dr. Nerijus Masiulis, renginyje pristatęs naujausias mokslines žinias apie sveikatinimą, paragino gyventojus dalyvauti moksliniuose tyrimuose LSU, kur reikėtų atlikti tam tikrą fizinį krūvį. „Mainais ištestuosime visą jūsų sveikatą“, – teigė N. Masiulis ir pasidžiaugė Švedijos bei Danijos savivaldybėmis, kurios skiria lėšų žmonėms nemokamai mankštintis sporto klubuose, kad būtų užkirstas kelias ligoms.

© 2015 „XXI amžius“