Paliatyvioji slauga senatvėje

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus laimina pagyvenusią maldininkę ir jos šeimos artimuosius Nuotrauka iš „L'Osservatore Romano“

Privalomas Dievo įsakymas

Susitikęs su Popiežiškosios gyvybės akademijos nariais, kurie šiemetinėje plenarinėje asamblėjoje Romoje aptarė „Pagalbos senatvėje ir paliatyviosios slaugos“ temą, popiežius Pranciškus savo kalboje patvirtino išskirtinę humanitarinę ir socialinę šio medicinos sektoriaus svarbą rūpinantis vieni kitais, ypač kenčiančiais. „Kaip tik paliatyvioji globa liudija, kad žmogiškasis asmuo yra brangus, net jei jis paženklintas senatvės ar sunkios ligos“, – sakė Šventasis Tėvas kovo 5 dieną akademikams suteiktoje audiencijoje. Jis pabrėžė, kad būtent dėl to, kad kiekvienas žmogus, nepaisant visų aplinkybių, yra gėris sau ir kitiems bei mylimas Dievo, visi turi jausti atsakomybę geriausiu būdu padėti jam, ypač kai artėja žemiškosios egzistencijos saulėlydis. Popiežius Pranciškus, kuris pastarąsias dvi (kovo 4-osios ir kovo 11-osios) trečiadienio bendrųjų audiencijų katechezes skyrė senelių globai šeimoje, ir kalbėdamas Popiežiškosios gyvybės akademijos nariams pripažino, kad geriausiai apie pareigą rūpintis senais žmonėmis kalba Biblijos įsakymas gerbti tėvus. Dievas šios pareigos įgyvendinimą Dekalogo ketvirtajame įsakyme sieja su dvigubu pažadu jo besilaikantiems: ilgaamžiškumu žemėje (plg Iš 20, 12) ir buvimu laimingais (plg. Įst. 5, 16). Kita vertus, ištikimybė įsakymui gerbti savo tėvą ir motiną garantuoja ne tik Dievo dovanas, svarbias kiekvieno žmogaus gyvenimui, bet ir paskatina protingai pripažinti seno žmogaus vertingumą bei džiaugtis buvimu šalia jo ir jam pagelbėti.

Alkoholis neturėtų būti pardavinėjamas prie mokyklų

Skurstantys miesto ir kaimo gyventojai, žiaurūs užpuolimai, smurtas, nesibaigiančios vagystės, eismo įvykiai – apie visa tai nepaliaujamai, net per šventes, nuolat praneša šalies žiniasklaida. Vis dažiau užsimenama ir apie vieną šių skaudžių nelaimių priežastį – alkoholio vartojimą.

Skaudu matyti, kai vis jaunesni vaikai vartoja alkoholinius gėrimus, juokaudami pamėgdžioja neseniai matytą girtuoklį. Dar skaudžiau yra tai, kad pasitaiko atvejų, kai vaikams nustatoma priklausomybė nuo alkoholio arba jaunuoliai, nesulaukę 20 metų, miršta nuo kepenų cirozės, dėl alkoholio vartojimo įvyksta nelaimingi atsitikimai arba muštynės, per kurias nukenčia arba netgi miršta jaunuoliai... Gaila, bet tai yra ne iš kino filmų. Tai – Lietuvos realijos.

Nori sulaukti garbaus amžiaus energingas? Sportuok!

Skirmantė Javaitytė

Lietuvos sporto universiteto (LSU) specialistai praėjusių metų pabaigoje renginyje „Ilgaamžiškumo paslaptis“, vykusiame Kauno rajono savivaldybėje atskleidė, kaip išlikti sveikiems ir veržliems visą gyvenimą. Informaciją patirtimi pagrindė sporto legendos: garsusis krepšinio treneris Vladas Garastas, krepšininkas, olimpinis medalininkas Modestas Paulauskas ir olimpinė krepšinio čempionė Angelė Rupšienė. Spalį ir lapkritį per didžiuosius Lietuvos miestus keliavęs projektas konstatavo: nori būti ilgaamžis – sportuok!

„Mūsų sporto legendos pasiekė neįtikėtinai daug ir yra gyvas pavyzdys, kaip reikia dirbti, sportuoti ir išlikti žvaliems, sulaukus garbingų metų. Esu įsitikinęs, mūsų darbingumas labai priklauso nuo to, kaip gyvename. Atminkite, sveikata ne žodžiais turi būti deklaruota, o veiksmais“, – pradėdamas renginį kalbėjo Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Konferencija Ligonių dienai paminėti

Jau dvidešimt trečią kartą Šventasis Tėvas parašė laišką Ligonių dienos proga. Šiemet pagrindinė tema – „Širdies išmintis“, akcentuojant Jobo žodžius: Buvau akys aklam, kojos luošam.

Širdies išmintis nėra abstrakti sąvoka. Tai – konkreti tarnystė artimui, buvimas prie ligonio, išėjimas iš savęs sergančiojo link, solidarumo su artimu laikymasis jo neteisiant.

Minint Ligonių dieną, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos komiteto ir Pasaulio gydytojų federacijos Už žmogaus gyvybę Lietuvos padalinio iniciatyva vasario 12 d. Vilniuje buvo surengta konferencija Širdies išmintis kančių tyloje.

Emocingą sveikinimo žodį tarė LR Ministo Pirmininko patarėjas sveikatos klausimais Antanas Vinkus. Popiežiaus laišką aptarė kun. Ričardas Doveika. Vaikų onkologinių ligų problemas aptarė Vilniaus Universitetinės vaikų ligoninės Snatariškių klinikų filialo Vaikų onkohematologijos centro vadovė dr. Jelena Rascon, apie sąnarių ligas kalbėjo Lietuvos artrito asociacijos prezidentė Ona Sefanija Telyčėnienė.

Tymai – senųjų amžių liga – grįžta į šiuolaikines valstybes

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpais dėl tymų protrūkio Europoje. Tikėtasi, kad ši liga regione iki 2015 metų pabaigos išnyks. O atsitiko priešingai. Manoma, kad sergamumas tymais Europoje šoktelėjo pradėjus nebesiskiepyti. Lietuvoje anksčiau beveik visi vaikai buvo skiepijami kombinuota tymų-parotito-raudonukės vakcina, o pasklidus kalboms apie šalutinį jos poveikį, tam pasiryžta nebe visos mamos.

Ar tai reiškia, kad greitu metu ir į Lietuvą grįš ši jau visų kurį laiką pamiršta liga, klausiame Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjo profesoriaus Vytauto Usonio. Tymai – viena iš vadintų „privalomų“ vaikiškų ligų, nesutramdytų iki šiol. „Privaloma“, nes manyta, kad visi vaikai turi persirgti tymais. Prieš pradedant imunoprofilaktikos programas daugiau nei 70 proc. vaikų tymais persirgdavo iki 5 metų. Senoji arabų patarlė sako: „Perskaičiuok vaikus, jei tymai įsisuko į namus“, nes šią ligą lydėjo didelis mirtingumas, ji buvo aklumo, kurtumo, sunkių virškinimo sistemos sutrikimų priežastis. Klaidinga manyti, kad tymai – senųjų amžių problema. Sutrikus profilaktikos sistemoms, tymai grįžta ir į šiuolaikines industrines valstybes, deja, su visu spektru komplikacijų, ir net besibaigiančių mirtimi, kadangi iki šiol tymų gydymui neturime veiksmingų specifinių priemonių. Manoma, kad tymų virusas kilęs iš galvijų raupų viruso atmainos daugiau negu prieš 3 tūkst. metų. Šį virusą 1954 metais išskyrė Nobelio premijos laureatai J. F. Endersas ir T. Peeblesas. Atradus tymų virusą, moksliškai ištirti tymų epidemiologijos dėsningumai, sukurtos profilaktikos priemonės, tarp kurių veiksmingiausios – 1963 metais licencijuota pirmoji tymų, o 1971 metais – kombinuota tymų-parotito-raudonukės MMR vakcina. Šių vakcinų veiksmingumas stulbinantis. Teigiama, kad skiepijimas tymų vakcina kasmet pasauliui išsaugo apie milijoną gyvybių.

Ar Norvegija, tiek davusi Europai ir pasauliui, grįžta į barbarybę?

Lietuvos Seimo narys Algirdas Patackas dėl pastarųjų dienų įvykių, susijusių su Norvegijoje iš Lietuvos pilietės atimtu sūnumi Gabrieliumi, viešu laišku kreipėsi į tos šalies parlamento narius.

Algirdo Patacko, Lietuvos Seimo nario kreipimasis į Norvegijos parlamento narius

Esu Algirdas Patackas, ilgametis Lietuvos Respublikos parlamento (Seimo) narys, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo Akto signataras. Man 71 metai, sovietiniais laikais buvau disidentas ir politinis kalinys, todėl manau turįs teisę kreiptis į jus aštresne, nediplomatine kalba.