Tymai – senųjų amžių liga – grįžta į šiuolaikines valstybes

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpais dėl tymų protrūkio Europoje. Tikėtasi, kad ši liga regione iki 2015 metų pabaigos išnyks. O atsitiko priešingai. Manoma, kad sergamumas tymais Europoje šoktelėjo pradėjus nebesiskiepyti. Lietuvoje anksčiau beveik visi vaikai buvo skiepijami kombinuota tymų-parotito-raudonukės vakcina, o pasklidus kalboms apie šalutinį jos poveikį, tam pasiryžta nebe visos mamos.

Ar tai reiškia, kad greitu metu ir į Lietuvą grįš ši jau visų kurį laiką pamiršta liga, klausiame Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjo profesoriaus Vytauto Usonio. Tymai – viena iš vadintų „privalomų“ vaikiškų ligų, nesutramdytų iki šiol. „Privaloma“, nes manyta, kad visi vaikai turi persirgti tymais. Prieš pradedant imunoprofilaktikos programas daugiau nei 70 proc. vaikų tymais persirgdavo iki 5 metų. Senoji arabų patarlė sako: „Perskaičiuok vaikus, jei tymai įsisuko į namus“, nes šią ligą lydėjo didelis mirtingumas, ji buvo aklumo, kurtumo, sunkių virškinimo sistemos sutrikimų priežastis. Klaidinga manyti, kad tymai – senųjų amžių problema. Sutrikus profilaktikos sistemoms, tymai grįžta ir į šiuolaikines industrines valstybes, deja, su visu spektru komplikacijų, ir net besibaigiančių mirtimi, kadangi iki šiol tymų gydymui neturime veiksmingų specifinių priemonių. Manoma, kad tymų virusas kilęs iš galvijų raupų viruso atmainos daugiau negu prieš 3 tūkst. metų. Šį virusą 1954 metais išskyrė Nobelio premijos laureatai J. F. Endersas ir T. Peeblesas. Atradus tymų virusą, moksliškai ištirti tymų epidemiologijos dėsningumai, sukurtos profilaktikos priemonės, tarp kurių veiksmingiausios – 1963 metais licencijuota pirmoji tymų, o 1971 metais – kombinuota tymų-parotito-raudonukės MMR vakcina. Šių vakcinų veiksmingumas stulbinantis. Teigiama, kad skiepijimas tymų vakcina kasmet pasauliui išsaugo apie milijoną gyvybių.

Žmogus – vienintelis tymų infekcijos šaltinis. Tai reiškia, kad jeigu sugebėtume pasiekti aukštą visuomenės imuniteto tymams lygį, tokioje visuomenėje tymų viruso cirkuliavimas nutrūktų. Tam yra įtikinamų iliustracijų. Vienas modernus pavyzdys: Amerikos žemyne, iki pradedant skiepijimus nuo tymų, kasmet mirdavo apie 600 tūkst. su sirgusiųjų. Sėkmingai vykdant skiepijimo programą, pasiekta, kad 2002 metais Pan-Amerikos sveikatos organizacija paskelbė, jog vietinis tymų viruso cirkuliavimas nutrauktas visame Amerikos žemyne. Pasaulio žvilgsniai nukrypo į Ameriką, imta kalbėti apie galimą tymų likvidavimą visame pasaulyje. Optimizmą sustiprino puikūs tymų vakcinos skiepijimo rezultatai kitose šalyse. Deja… PSO, Europos ligų centras, kitos institucijos vėl skelbia sergamumo tymais vienoje ar kitoje šalyje židinius, įskaitant JAV. Aprašomi protrūkiai, kai suserga šimtai įvairaus amžiaus asmenų, dažniausiai – neskiepytų, pasitaiko ir mirties atvejų. Šių protrūkių priežastis – skiepijimų sutrikimai. Tačiau net ir tokia situacija demonstruoja skiepijimų tymų vakcina svarbą: iki skiepijimų pradžios sergamumas buvo nepalyginti didesnis. Sumažėjus sergamumui, gausėja antivakcininių judėjimų šalininkų balsų. Pavyzdžiui, girdime, kad tymai išnyko, pagerėjus ekonomikai ir higienos sąlygoms. Jeigu tai būtų tiesa, kodėl nepakito sergamumas vėjaraupiais, kurių epidemiologija labai panaši į tymų? Šveicarija – turtinga ir aukštų higienos standartų šalis, kurioje tymų židinių pasitaiko tarp skiepijimų nepripažįstančių visuomenės narių. Daug gandų sklando apie nepageidaujamus reiškinius po MMR vakcinos įskiepijimo. Šie gandai neginčijamai paneigti atlikus išsamius mokslinius tyrimus. Pasaulyje veikia efektyvios tarptautinės ir nacionalinės vakcinų saugumo kontrolės sistemos, todėl tenka tik apgailestauti, kad visuomenės požiūrį gandai veikia labiau nei mokslo faktai.

Liudmila Januškevičienė

© 2015 „XXI amžius“