Pasipriešinti suokalbiui prieš gyvybę

Šv. Jono Pauliaus II enciklikai „Evangelium Vitae“ – 20 metų

Mindaugas Buika

Šv. Jonas Paulius II – gyvybės gynėjas

Bažnyčios ir šeimos ryšys neišardomas

Prisimenant neseniai paminėtas 10-ąsias šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II mirties metines, norisi aptarti dar vieną sukaktį, išskirtinai svarbią viso pasaulio gyvybės gynėjams – jo istorinės enciklikos „Evangelium Vitae“ („Gyvybės Evangelija“) paskelbimo dvidešimtmetį. Šį vieną reikšmingiausių Bažnyčios moralinio mokymo dokumentų, kuriame aptariamos santuokinio gyvenimo, aborto, kontracepcijos, eutanazijos, mirties bausmės ir kitos su gyvybės apsauga susijusios problemos, o meilė, tiesa, laisvė ir teisingumas išaukštinami kaip svarbiausios vertybės, Šventasis Tėvas paskelbė 1995 metų kovo 25 dieną, kai Bažnyčios liturgijoje švenčiamas Viešpaties apreiškimas Švč. Mergelei Marijai ir Jėzaus kūniškas pradėjimas. Nuo to laiko ši šventė daugelyje katalikiškų pasaulio valstybių, ypač Lotynų Amerikoje, yra minima ir kaip Pasaulinė gyvybės diena, organizuojant masines eitynes už gyvybę, kitus pastoracinius ir socialinius šio pobūdžio renginius, kuriuos lydi sveikinimai iš Vatikano. Štai ir šiemet kovo 25-ąją Peru sostinėje Limoje, vykstant didžiulėms eitynėms už gyvybę, kuriose dalyvavo daugiau kaip pusė milijono žmonių, tos šalies primui kardinolui Chuanui Luizui Siprianui Tornui (Juan Luis Cipriano Thorne) pasiųstoje telegramoje popiežius Pranciškus užtikrino, kad asmenine malda vienijasi su įsipareigojančiais ginti ir skatinti pamatinį gėrį ir žmogiškąją gyvybę nuo jos prasidėjimo iki natūralios pabaigos. Šventasis Tėvas, kuris per tik trečiuosius metus pradėjusį pontifikatą jau spėjo išgarsėti kaip vienas nuosekliausių gyvybės gynėjų, toje sveikinimo telegramoje vėl paragino katalikus drąsiai liudyti ir visuomet skelbti kiekvieno žmogaus, Dievo sukurto pagal Jo atvaizdą ir atpirkto Kristaus kryžiaus auka, sakralumą kiekviename gyvenimo tarpsnyje.

Ar apgirtusius žmones politikams lengviau valdyti?

Aurelijus Veryga

Man gal tik atrodo, kad visa tai jau teko matyti ir išgyventi.

2009 metai. Artėjantis draudimo prekiauti alkoholiu kioskuose įsigaliojimas. Sutelktos socialdemokratų pajėgos ir draudimas perkeliamas į 2012 metus.

2011 metai. Artėjantis alkoholinių gėrimų reklamos draudimas. Greiti, gerai koordinuoti, brangiai apmokami veiksmai, kad būtų spėta pakeisti įstatymą iki jam įsigaliojant. Argumentai griežti, net geopolitiniai. Draudimas atšaukiamas negrįžtamai.

2015 metais artėja draudimo prekiauti alkoholiais gėrimais degalinėse įsigaliojimas. Socialdemokratai Juras Požėla, Andrius Palionis, Eduardas Šablinskas registruoja įstatymo pataisą, kuri nukeltų draudimą iki 2019 metų.

Taip ir tęsiasi sąmoningi žaidimai, tampantys savotiška politikos formavimo tradicija. Seimo nariai nuolat siūlo įvairius sprendimus, kurie būtų priimami tam, kad nusiramintų niekaip nenurimstančios nevyriausybinės organizacijos, medikai ir mokslininkai, kad būtų galima pasiteisinti prieš visuomenę, kad alkoholio vartojimo klausimai šalyje sprendžiami.

Socialdemokratai ir konservatoriai su liberalais griauna valstybę iš vidaus

Kaip Seimo nariai kuria sąlygas, naikinančias Lietuvos šeimas, luošinančias žmonių gyvenimus

Sveikuoliai.lt karikatūra

Visų priekyje originaliai žygiuoja Seimo narys Antanas Matulas su savo nesibaigiančiomis kompleksinėmis priemonėmis stabdyti alkoholio vartojimą Lietuvoje. Jis inicijuoja daug gerų projektų, kaip mažinti alkoholio vartojimą, tačiau jie įsigalios po kelių metų, nes autorius pritaria jų nukėlimui į ateitį. Tai – A. Matulo taktika?

Stebiu šitą procesą nuo 2011 metų, kai dalis konservatorių, išdavę visus jais tikėjusius rinkėjus, besirūpinančius kokybiškos alkoholio kontrolės politika šalyje ir savo vaikų saugumu, inicijavo alkoholio reklamos draudimo įstatymo atšaukimą, kuris turėjo įsigalioti 2012 metais. Seimo narys ir frakcijos seniūnas Jurgis Razma į priekaištą, kad partija apgaudinėja rinkėjus, šaltu veidu tuo metu trumpai atsakė: „Vienus rinkėjus prarandam, kitus atrandam“. Kaip patogu. Į Seimo rinkimus eini su viena programa ir pažadais rinkėjams, bet baigiantis kadencijai, keiti kryptį, imiesi to, kas palanku alkoholio pramonei. Tokio akibrokšto iš konservatorių nesitikėjo tie, kurie palaikė juos rinkimuose dėl deklaruojamų programoje vertybinių nuostatų. Nors šioje partijoje yra nuostabių ir sąžiningų žmonių, šaukštas deguto vis tiek visą medaus statinę sugadina.

Ar degalinėse būtinas alkoholis?

Trys socialdemokratai (Andrius Palionis, Eduardas Šablinskas ir Juras Požėla) pasišovė toliau tarnauti alkoholio pramonės interesams, įregistravo įstatymo pataisas, kad neįsigaliotų įstatymas, kuris nuo 2016 metų uždraudžia alkoholio pardavimą degalinėse. Įsigaliojimą norima nukelti iki 2019 metų. Aiškinamajame rašte rašoma: „Alkoholio prekybos ribojimas tik mažmeninės prekybos naftos produktais įmonių parduotuvėse nebus efektyvus ir neduos teigiamų rezultatų siekiant įgyvendinti „Valstybės 2015–2025 m. narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programos“ tikslus, nes mažmeninės prekybos naftos produktais įmonių parduotuvių alkoholio apyvarta sudaro tik 2 proc. nuo bendros mažmeninės alkoholio apyvartos“. Čia pat visiškai priešingi „argumentai“. Štai žiniasklaidai Jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas J. Požėla aiškina, kodėl ėmėsi tokių įstatymo pataisų, nes taip bus suteikta galimybė įsigyti legalaus alkoholio, o jei ne, augs nelegalaus alkoholio mastai, nors aiškinamajame rašte teigiama priešingai. Pataisos – siekis klaidinti visuomenę, gąsdinant nelegalaus alkoholio baubu, kuris neva išaugtų, jei degalinėse nebūtų parduodamas alkoholis. Pataisas teikiantys Seimo nariai teigia, kad degalinėse parduodami tik 2 proc. alkoholio, ir tuo pat metu teigia, kad draudimas juo prekiauti degalinėse turėtų reikšmingos įtakos nelegaliai rinkai. Vargu ar 2 proc. galima vadinti reikšminga įtaka, nes nėra jokio pagrindo teigti, jog visi tie 2 proc. pereis į nelegalią rinką. Taigi to niekaip negalima pavadinti reikšminga problema. Beje, moksliškai yra labai aiškiai įrodyta, kad fizinis alkoholinių gėrimų prieinamumo apribojimas – efektyvi priemonė, mažinant bendrąjį alkoholinių gėrimų suvartojimą, ir Lietuva, atsisakydama ją įgyvendinti, labai aiškiai parodytų, kad valstybei ir vėl yra daug svarbesnis siaurų verslo grupių pelnas, o ne Lietuvos gyventojų sveikata.