Didesnis įsipareigojimas šeimos sielovadai

JAV Bažnyčia smerkia homoseksualų „santuokos“ įteisinimą

Mindaugas Buika

JAV Vyskupų Konferencijos pirmininkas Luisvilio (Kentukio valstija) arkivyskupas Džozefas Kurcas su popiežiumi Pranciškumi

Žymus gyvybės ir šeimos gynėjas Providenso (Rod Ailendo valstija) vyskupas Tomas Tobinas laidoja šiukšlyne rastą išmesto negimusio kūdikio palaikus

Būsimojo pasaulinio šeimų susitikimo dalyvaujant Šventajam Tėvui organizatorius Filadelfijos (Pensilvanijos valstija) arkivyskupas Čarlzas Čaputas

JAV senatorė lesbietė Temi Boldvin

Arkivyskupas Džozefas Kurcas

Vyskupas Tomas Tobinas

Jungtinėse Valstijose legalizuota homoseksualų „santuoka“

Dievo plano atmetimas

Popiežius Pranciškus neseniai kalbėdamas Vatikane vykusios Tarptautinės jaunimo organizacijų (skautų) vadovų konferencijos delegatams ir primindamas jų atsakomybę ugdant jaunus žmones šiuolaikinių iššūkių akivaizdoje, perspėjo: „Mes gyvename pasaulyje, kuriame plinta žmogiškajai prigimčiai ir šeimai bei santuokai skirtam Dievo planui priešiškos ideologijos“. Ir iš tikrųjų birželio 26-ąją, kai buvo išsakyta ši pastaba, po kelių valandų atėjo žinia, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiasis Teismas, kuris atlieka įprastą Konstitucinio Teismo funkciją, minimalia persvara (penkiais balsais „už“ ir keturiais balsais „prieš“) visai šaliai „iš viršaus“ primetė grynai ideologinę nuostatą dėl teisinio homoseksualų „santuokų“ pripažinimo. Taigi JAV tapo jau 22-ąja pasaulio valstybe, kurioje buvo legalizuota ši prigimčiai ir Dievo planui priešinga tos pačios lyties asmenų sueitis dargi suteikiant jai netgi sakralinį santuokos statusą. Tai, kaip ir tikėtasi, susilaukė griežto tos šalies Katalikų Bažnyčios hierarchų vertinimo. Štai žymus gyvybės ir šeimos gynėjas Providenso (Rod Ailendo valstija) vyskupas Tomas Tobinas (Thomas Tobin), kuris 2015 metų pradžioje išgarsėjo specialiomis apeigomis palaidojęs šiukšlyne rastą išmesto negimusio kūdikio (19–20 savaičių amžiaus) kūnelį, savo pareiškime atsiliepdamas į minėtą sprendimą nurodė, kad „ir po tūkstančio teismų verdikto, definicija „tos pačios lyties asmenų santuoka“ yra moraliai klaidinga; tai – akiplėšiškas žmonijos šeimai skirto Dievo plano atmetimas“.

Jis priminė, kaip politinę kovą dėl tokios „santuokos“ legalizavimo buvo įvertinęs popiežius Pranciškus, kai jis dar buvo Argentinos sostinės Buenos Airių arkivyskupas. Tuomet, kai Argentinos parlamente buvo svarstomas homoseksualų „santuokos“ įstatymo projektas (ši šalis tapo pirmąja Lotynų Amerikoje priėmusia tokią įstatymo normą), kardinolas Chorche Marijus Bergoljas (Jorge Mario Bergoglio) ragino tikinčiuosius melstis prieš šį, kaip jis įvardijo, „melo tėvo“ (šėtono) sąmokslą, kuris nori „suvilioti ir apgauti Dievo vaikus“. Vyskupas T. Tobinas pabrėžė, kad, nepaisant tokių tendencijų mūsų visuomenėje, o gal būtent dėl jų „Bažnyčia turi padvigubinti savo įsipareigojimą skelbti ir ginti autentišką santuokos ir šeimos sampratą, kurią mes gavome iš paties Dievo“, ir tai daryti kostruktyviu, pagarbiu ir gailestingu būdu. Filadelfijos (Pensilvanijos valstija) arkivyskupas Čarlzas Čaputas (Charles Chaput), miesto, kuriame rugsėjį vyks Pasaulinis šeimų susitikimas dalyvaujant Šventajam Tėvui, savo pareiškime pirmiausia pripažino, kad jo labai nenustebino Aukščiausiojo Teismo minimalios daugumos (5 prieš 4) sprendimas dėl homoseksualų „santuokų“ įteisinimo. Iš tikrųjų šioje JAV pagrindinėje teisinėje institucijoje yra susiformavusi minėta penkių liberalų teisėjų grupė (kuriai priklauso ir visos trys Aukščiausio Teismo narės moterys), o jų balsais pastaruoju metu priimami kontroversiški sprendimai. Paprastai opozicinėje mažumoje lieka ir pats teismo pirmininkas Džonas Robertsas (John Roberts), kuris ir šį kartą balsavo „prieš“, savo pareikštoje nuomonėje apkaltinęs daugumą, kad ji primetė savo pažiūras, kaip teisinį sprendimą, nieko bendro neturintį su Konstitucijos nuostatomis.

Tragiškos klaidos pasekmės

„Teismų klaidos nieko nekeičia nei vyrų, nei moterų prigimtyje, nei Dievo Žodžio tiesose, – pabrėžė arkivyskupas Č. Čaputas. – Tokių iššūkių akivaizdoje tikinčiųjų užduotis yra formuoti savo šeimas dar gilesnėje Dievo meilėje ir stengtis atkurti sveiką santuokos kultūrą, kurią bando padaryti griuvėsiais dabartinis sprendimas“. Apibendrindamas šiuos ir daugelį kitų JAV katalikų ganytojų bei kitų šalies krikščionių Bažnyčių pareiškimus, smerkiančius minėtąjį Aukščiausiojo Teismo verdiktą, Vyskupų Konferencijos pirmininkas Luisvilio (Kentukio valstija) arkivyskupas Džozefas Kurcas (Joseph F. Kurtz) savo paskelbtame komentare homoseksualų „santuokos“ legalizavimą pripažino kaip tragišką klaidą, kuri nors ir nieko nekeičia, bet daro žalą moralinei tautos gerovei „nepaisant to, ką nežymi Aukščiausiojo teismo dauguma gali deklaruoti šiuo istorijos momentu, žmogiškojo asmens prigimtis ir santuoka išlieka nepakitusi ir nepakeičiama“, – aiškino ganytojas. Jis priminė, kad panašiai kaip JAV Aukščiausiasis Teismas, prieš 40 metų legalizavęs abortą, nieko nepakeitė nei Bažnyčios mokyme dėl pradėtos gyvybės neliečiamumo, nei dėl jos nužudymo blogio, taip dabar yra ir su sprendimu dėl tariamos homoseksualų „santuokos“ įteisinimo. „Nė vienas iš tų sprendimų neturi šaknų tiesoje, todėl abu jie galiausiai žlugs“, – tvirtino arkivyskupas D. Kurcas. Pabrėždamas pastarojo teismo verdikto klaidingumą, jis suprantamai teigė, kad iš viso „yra giliai nemoralu ir neteisinga vyriausybei skelbti, kad du tos pačios lyties asmenys gali sudaryti santuoką, nes tai net nėra valstybinė kompetencija.

Juk unikali santuokos, kaip vyro ir moters sąjungos, prasmė yra įrašyta į mūsų kūnų vienas kitą papildantį vyrišką ir moterišką tapatumą. Šia prasme gynimas yra esminis žmogaus integralios ekologijos, kurią skatinti mus kviečia popiežius Pranciškus, bruožas. Todėl bandymas pateikti naują dirbtinį santuokos apibrėžimą ir primesti jį kaip privalomą visai šaliai „yra tragiška klaida, kuri daro žalą bendrajam gėriui ir labiausiai pažeidžiamiems tarp mūsų, ypač vaikams“, – pažymėjo JAV Vyskupų Konferencijos vadovas. Juk moralaus įstatymo pareiga yra palaikyti kiekvieno vaiko esminę teisę, kad jį augintų, kur įmanoma, jo susituokę mama ir tėtis stabilioje namų aplinkoje. „Jėzus Kristus su savo didžia meile vienareikšmiškai moko, kad nuo pat pradžių santuoka yra visą gyvenimą trunkanti vieno vyro ir vienos moters sąjunga. Ir kaip katalikų ganytojai sekdami mūsų Viešpatį, mes toliau mokysime ir veiksime pagal šią tiesą“, – tvirtino arkivyskupas D. Kurcas. Jis drąsino tikinčiuosius ir toliau eiti su tikėjimu, viltimi ir meile, vadovaujantis nesikeičiančia tiesa apie santuoką, kuri įsišaknijusi nekintamoje žmogiškojo asmens prigimtyje ir sutvirtinta Dievo apreiškimu. Tikimasi, kad ši ir kitos krikščioniškos tiesos vėl įsitvirtins šiuolaikinėje visuomenėje tiek dėl savo neatremiamos logikos, tiek ir dėl savojo grožio bendrojo gėrio ir meilės tarnystėje ne tik savo brangiesiems artimiesiems, bet ir tiems, kurie mūsų nekenčia, stengiasi persekioti ir bausti dėl mūsų tikėjimo ir moralinių nuostatų.

Pavojai religijos laisvei

Ši pastaroji pastaba gana svarbi, nes ir Vakarų pasaulyje vis labiau juntamas nepakantumas viešam tikėjimo nuostatų reiškimui, įskaitant sąžinės prieštaravimą antikrikščioniškoms teisinėms nuostatoms. Žinoma, Jungtinėse Valstijose galbūt netrukus ir nebus įgyvendinamas tas perspėjimas, kurį išsakė velionis Čikagos kardinolas Frencis Džordžas (Francis George), kad jo įpėdinis gali mirti kalėjimo nelaisvėje, tačiau įsivyravus totalitarinėms homoseksualizmo bei genderizmo ideologijoms su jų feministinėmis atmainomis, pavojai religijos laisvei yra visai realūs. Jau dabar JAV ir Vakarų Europoje pranešama apie keliamas teismo bylas, skiriamas pinigines baudas bei kitokį valstybinį terorizavimą tų asmenų, kurie dėl savo tikėjimo principo nerodo palankumo homoseksualų „santuokai“, pavyzdžiui, jeigu kulinarai atsisako kepti homoseksualų vestuvėms tortą, kuriame būtų pavaizduoti du susikabinę gėjai arba dvi lesbietės, arba jeigu kaimo turizmu užsiimantys ūkininkai atsisako išnuomoti savo sodybą homoseksualų vestuvių puotos šėlsmui. Kad toks tikinčių diskriminavimas gali būti, patvirtino liepos pradžioje televizijai duotame interviu JAV pirmoji Senato narė lesbietė Temi Boldvin (Tammy Baldwin), kuri su į sovietinį marksizmą panašiu ideologiniu nusistatymu sakė, kad religiją galima laisvai išpažinti tik šventovių patalpose, o iš ten išėjus įsigalioja kiti įstatymų limitai. Baigdamas kreipimąsi Jungtinių Valstijų Vyskupų konferencijos pirmininkas kvietė visus geros valios žmones suvienyti jėgas skelbiant tikrąjį santuokos gėrį, tiesą ir grožį, kaip ji buvo suprantama tūkstantmečių tėkmėje.

Arkivyskupas D. Kurcas prašė visų atsakingų valdžios asmenų gerbti Dievo suteiktą laisvę ieškoti tiesos, ja gyventi ir ją liudyti. Be abejonės, dabar vykstanti homoseksualų „santuokos“ įteisinimo plėtra nėra koks nors išskirtinis fenomenas, bet prieš pusę šimtmečio prasidėjusios vadinamosios „seksualinės revoliucijos“, jos atnešto moralinio nuosmukio ir paniekos tradiciniam šeimos gyvenimui tęsinys.

Reikia tik prisiminti dabar paplitusia kasdienybe tapusį ikisantuokinį ir nesantuokinį seksą, porų gyvenimą susidėjus, vadinamąją „partnerystę“, išaugusį skyrybų skaičių, kai gyvenimas toje pačioje santuokoje bent vieną dešimtmetį tampa kone stebuklu, o kai kam ir atgyvena. Tai išprovokavo nepagarbą gyvybei, masinį pradėtų kūdikių žudymą (abortus), dirbtinį apvaisinimą, gimdos prostituciją (surogatinę motinystę), eksperimentus su žmogaus embrionais. Todėl homoseksualų „santuoka“ nėra pradžia ir turbūt nėra pabaiga, nes jau senokai kalbama ir net mokslinės konferencijos rengiamos ar politiniai sąjūdžiai organizuojami dėl daugpatystės, incesto, pedofilijos ar net galimo zoofilijos įteisinimo. Tokių moralinių kontroversijų akivaizdoje dorojantis su naujomis problemomis būtina neapleisti rūpinimosi tradicine šeima ir santuoka, kurios išgyvena ypač sunkius išbandymus. Kaip tik apie tai popiežius Pranciškus kalbėjo birželio 10 dieną audiencijoje priėmęs su Ad limina vizitu jį aplankiusius Latvijos ir Estijos katalikų vyskupus. Priminęs, kad tame regione buvusius komunistų režimus su žmogiškajam orumui ir laisvei priešinga ideologija dabar pakeitė ne mažiau rimti ir pavojingi sekuliarizmo ir reliatyvizmo iššūkiai, jis kaip tik nurodė šeimų sielovados aktualumą. Reikia paremti ir skatinti tradicinę šeimą, kaip Dievo dovaną pagal Jo atvaizdą sukurto vyro ir moters sąjungos įsiprasminimą, kaip pamatinę visuomenės ląstelę, vietą, kurioje išmokstama būti darnoje su savaisiais skirtingumais ir tarnyste kitiems, kur tėvai perduoda savo tikėjimą vaikams.

Šventasis Tėvas ragino latvių ir estų katalikų ganytojus rūpintis tikinčiųjų santuokos tvirtumu, nes dabar vyrauja jos paviršutiniška, daugiau jausmais, o ne atsakomybe grindžiama koncepcija, kuri turi įtakos ir krikščionių mentalitetui, o tai gali išprovokuoti daugelį skyrybų. „Mes, ganytojai, turime nuolat klausti savęs, ar pakankamai dėmesio skiriame sužadėtinių rengimui santuokai, kaip padedame tiems sutuoktiniams, kurie gyvena sunkiomis sąlygomis, kad vaikai netaptų pirmosiomis aukomis ir kad sutuoktiniai nesijaustų atskirti nuo Dievo gailestingumo ir Bažnyčios globos, bet kad jiems būtų padedama jų tikėjimo kelionėje ir krikščioniškai auklėjant vaikus“, – kalbėjo popiežius Pranciškus. Galiausiai jis priminė, kad ypatingos globos reikalauja nepilnos šeimos, likusios su viena motina ar vienu tėvu tiek dėl masinės emigracijos, kurią išprovokavo ekonominė ir socialinė krizė, tiek kitos priežastys. „Tėvo ar motinos stygius iš likusio sutuoktinio reikalauja didžiulių pastangų sutelkimo vaikų auginimui visais atžvilgiais, todėl tokios šeimos turi jausti pastoracinę meilę ir aktyvų visos tikinčiųjų bendruomenės artumą“, – sakė Šventasis Tėvas.

© 2015 „XXI amžius“