Didesnis įsipareigojimas šeimos sielovadai

JAV Bažnyčia smerkia homoseksualų „santuokos“ įteisinimą

Mindaugas Buika

JAV Vyskupų Konferencijos pirmininkas Luisvilio (Kentukio valstija) arkivyskupas Džozefas Kurcas su popiežiumi Pranciškumi

Dievo plano atmetimas

Popiežius Pranciškus neseniai kalbėdamas Vatikane vykusios Tarptautinės jaunimo organizacijų (skautų) vadovų konferencijos delegatams ir primindamas jų atsakomybę ugdant jaunus žmones šiuolaikinių iššūkių akivaizdoje, perspėjo: „Mes gyvename pasaulyje, kuriame plinta žmogiškajai prigimčiai ir šeimai bei santuokai skirtam Dievo planui priešiškos ideologijos“. Ir iš tikrųjų birželio 26-ąją, kai buvo išsakyta ši pastaba, po kelių valandų atėjo žinia, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiasis Teismas, kuris atlieka įprastą Konstitucinio Teismo funkciją, minimalia persvara (penkiais balsais „už“ ir keturiais balsais „prieš“) visai šaliai „iš viršaus“ primetė grynai ideologinę nuostatą dėl teisinio homoseksualų „santuokų“ pripažinimo. Taigi JAV tapo jau 22-ąja pasaulio valstybe, kurioje buvo legalizuota ši prigimčiai ir Dievo planui priešinga tos pačios lyties asmenų sueitis dargi suteikiant jai netgi sakralinį santuokos statusą. Tai, kaip ir tikėtasi, susilaukė griežto tos šalies Katalikų Bažnyčios hierarchų vertinimo. Štai žymus gyvybės ir šeimos gynėjas Providenso (Rod Ailendo valstija) vyskupas Tomas Tobinas (Thomas Tobin), kuris 2015 metų pradžioje išgarsėjo specialiomis apeigomis palaidojęs šiukšlyne rastą išmesto negimusio kūdikio (19–20 savaičių amžiaus) kūnelį, savo pareiškime atsiliepdamas į minėtą sprendimą nurodė, kad „ir po tūkstančio teismų verdikto, definicija „tos pačios lyties asmenų santuoka“ yra moraliai klaidinga; tai – akiplėšiškas žmonijos šeimai skirto Dievo plano atmetimas“.

Kodėl vis dar netoleruojame blaivybę propaguojančių žmonių?

Visai neseniai teko bendrauti su viena Seimo nare, kuri pasakė, kad blaivų gyvenimo būdą propaguojantis žmogus kažkuo įtartinas, juo negalima pasitikėti. Šią žeminančią frazę esu girdėjęs ne vieną kartą, todėl kyla klausimas, kodėl Lietuvoje blaivus žmogus nėra toleruojamas?

Viskas prasideda vaikystėje

Kiekvienas prisimena tam tikrus epizodus iš vaikystės. Vieni iš įspūdingiausių ir labiausiai įsimintinų prisiminimų – dideli žmonių susibūrimai. Tai – dažniausiai kokios nors šventės – vestuvės, gimtadieniai, krikštynos. Per tokias šventes visi būna linksmi, džiaugsmingai nusiteikę, laimingi, šoka, dainuoja, linksminasi ir dažniausiai... geria. Todėl pirmiausia žmogui yra sukuriama nuostata, kad jeigu nori būti linksmas, žaismingas ir smagus, turi išgerti alkoholio.

Kas gyvena sveikiau – studentas ar... kalinys?

Lietuvoje visuomenės sveikatos srityje daugiausia dėmesio skiriama vaikams ir mokiniams. Jau nuo vaikų darželio laikotarpio tėvai ir specialistai aktyviai prižiūri vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo rodiklius, aktyviai rūpinamasi sveika moksleivių gyvensena. O kas, be jų pačių, rūpinasi šalies studentijos sveikata?!

Strateginiuose valstybės dokumentuose nerasime daug priemonių, skirtų būtent šios gyventojų grupės gyvensenai gerinti. O juk ji – studentija – veikiausiai jau netrukus bus atsakinga už visos šalies ateitį ir perspektyvas.

„Paradoksalu, bet susidaro įspūdis, kad Lietuvoje kalinių sveikata ir gerove rūpinamasi labiau nei jauna, aktyvia ir perspektyvia visuomenės dalimi, – teigia Lietuvos aerobikos federacijos prezidentė, Aleksandro Stulginskio universiteto Kūno kultūros ir sporto centro direktorė Roma Aleksandravičienė. – Negalime į tai žiūrėti užmerktomis akimis, todėl besirūpindami savo studentų sveikata norime „užkrėsti“ ir kitus,“ – priduria ji.