Kas gyvena sveikiau – studentas ar... kalinys?

Lietuvoje visuomenės sveikatos srityje daugiausia dėmesio skiriama vaikams ir mokiniams. Jau nuo vaikų darželio laikotarpio tėvai ir specialistai aktyviai prižiūri vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo rodiklius, aktyviai rūpinamasi sveika moksleivių gyvensena. O kas, be jų pačių, rūpinasi šalies studentijos sveikata?!

Strateginiuose valstybės dokumentuose nerasime daug priemonių, skirtų būtent šios gyventojų grupės gyvensenai gerinti. O juk ji – studentija – veikiausiai jau netrukus bus atsakinga už visos šalies ateitį ir perspektyvas.

„Paradoksalu, bet susidaro įspūdis, kad Lietuvoje kalinių sveikata ir gerove rūpinamasi labiau nei jauna, aktyvia ir perspektyvia visuomenės dalimi, – teigia Lietuvos aerobikos federacijos prezidentė, Aleksandro Stulginskio universiteto Kūno kultūros ir sporto centro direktorė Roma Aleksandravičienė. – Negalime į tai žiūrėti užmerktomis akimis, todėl besirūpindami savo studentų sveikata norime „užkrėsti“ ir kitus,“ – priduria ji.

Ar galima suaugusiu tapusiam žmogui savo sveikata rūpintis tik pačiam? Galima, bet ar tai – teisingiausias šalies politikos kelias? Neseniai pateikti pirmojo Lietuvos studentų sveikos gyvensenos tyrimo rezultatai verčia manyti, jog ne. Naujausias Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto lektoriaus, mitybos specialisto dr. Valerijaus Dobrovolskio atliktas pirmas išsamus šalies studentų gyvensenos tyrimas skelbia, kad jų sveikata gana prasta, o pokyčių – mažai. Tyrimas atskleidė didelį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą tarp studentų. Tyrimo duomenimis, per pastarąjį mėnesį alkoholį vartojo 84,9 proc., rūkė – 40,2 proc. studentų. Kas trečias studentas kada nors vartojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Labiausiai paplitęs kanapių vartojimas.

Suprasdamos nerimą keliančias jaunimo sveikatos tendencijas, trys šalies aukštosios mokyklos nusprendė suvienyti jėgas ir įsteigė Sveikatą stiprinančių universitetų (SSU) tinklą, prie jo kviečia prisijungti ir kitus Lietuvos universitetus. Birželio 3 dieną Aleksandro Stulginskio universitete šio tinklo steigimo sutartį pasirašė trys aukštosios mokyklos: jau penkmetį Sveikatą stiprinančio universiteto statusą ir sveikatinimo tradicijas turintis Aleksandro Stulginskio universitetas, tiesiogiai už sveiką gyvenseną atsakingas ir šios srities specialistus ugdantis Lietuvos sporto universitetas, sveiku ir gaiviu pajūrio oru kvėpuojantis Klaipėdos universitetas.

SSU tinklo tikslas – kurti tinklo narių mokymosi aplinką ir organizacijos kultūrą, kurios stiprintų universiteto bendruomenės ir visuomenės sveikatą, gerovę ir tvarumą, suteiktų asmenims galimybių siekti visapusiškos asmenybės raiškos ir laikytis sveikatą stiprinančių gyvensenos principų. Įsteigę šį tinklą universitetai įsipareigojo saugoti ir stiprinti studentų ir darbuotojų sveikatą, sukurti palankią darbo ir mokymosi aplinką; sudaryti palankias sveikatai darbo sąlygas, plėtoti tinkamą vadovavimo politiką; ugdyti tvirtą studentų požiūrį į sveikatos stiprinimo koncepcijos vystymą bendruomenėje ir visuomenėje.

Sveikatą stiprinančių universitetų tinklo sutartį pasirašiusiose trijose aukštosiose mokyklose šiuo metu studijuoja beveik 12 000 studentų.

Laura Žemaitienė

© 2015 „XXI amžius“