„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.9 (178)

2015 m. rugsėjo 25 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Lietuva skęsta alkoholio jūroje

Buvusi sėsli, dora, blaivi, darbšti tauta su sena gražia kalba, galima tarti, – Europos kalbų promote – skęsta alkoholio jūroje. Kad Lietuvoje per metus vienas žmogus vidutiniškai suvartoja 15,4 litrų alkoholio, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas, kurio duomenys apima 194 šalis. Pirmoje vietoje pagal alkoholio suvartojimą atsidūrė Baltarusija (17,5 l), antroje – Moldova (16,8 l), trečioje – Lietuva.

1918–1940 metais degtinės gamyba Lietuvoje buvo mažinama, o alaus didinama. Ekonominės krizės metu, pavyzdžiui, 1935 metais, degtinės pagaminta tik 69,4 proc. 1924 metų kiekio, o alaus – tik 44,76 proc. 1938 metais alaus gamyba buvo sparčiai padidinta. Kasmet alkoholinių gėrimų, perskaičiavus į gryną alkoholį, buvo suvartojama ne daugiau kaip 1,0–1,2 litro vienam gyventojui. Vėliau alkoholio suvartojimas didėjo ir nuo 1,2 litro 1937 metais iki 6,03 litrų 1989-aisiais. Šuolis į šių dienų alkoholio vartojimą Lietuvoje įvyko jau nepriklausomybės metais ir iš tikrųjų tapo grėsmingas tautos būčiai. Įsidėmėtina, kad vartojimas įspūdingai didėja: per dešimtmetį nuo 2002 iki 2012 metų padidėjo 5 litrais.

Visuomeninės organizacijos, ypač Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus taryba seniai skambina pavojaus varpu dėl nebevaldomo alkoholio vartojimo bei jo reklamos. Antai rugsėjo 16 dieną LS Vilniaus taryba išplatino kreipimąsi į aukščiausias Valstybės institucijas dėl alkoholio reklamos naikinimo, kurio dalį čia verta pateikti:

Alkoholio reklama užvaldo vis daugiau erdvių. Alkoholio industrija gamina vis daugiau alkoholinių gėrimų. Lobsta alkoholio gamintojai, pardavėjai, propaguotojai ir reklamuotojai. Tautos išrinktieji – Seimo nariai – 2011 12 06 panaikino alkoholio reklamos įstatymo užkardas ir legalizavo alkoholinių gėrimų reklamą. Daugelis balsavusiųjų už alkoholio reklamos legalizavimą propaguojami žiniasklaidoje ir įgauna vis didesnį vaidmenį partijose ir visuomenėje – Petras Auštrevičius, Eligijus Masiulis, Valentinas Mazuronis, Dangutė Mikutienė, Gediminas Kirkilas, Julius Sabatauskas, Agnė Bilotaitė, Kęstutis Masiulis ir t.t.

Iš tikrųjų iš alkoholio reklamos ir tautos girdymo minta partijos ir Seimo nariai. Tai yra amoralu, tačiau šią sąvoką daugelis jau paniekino, nes plūduriuoti alkoholio jūroje, kurioje skęsta Tauta, jiems patogu.

Tikėtina, kad netoli metas, kai kitos tautos pastatys per alkoholį išnykusiai tautai paminklą su gėdingu įrašu – „Lietuvai – skenduolei alkoholio jūroje“.

Dėl alkoholio vartojimo tauta tapo neįgali, net išsirinkti į valdžias dorų atstovų nebesugeba, todėl padorieji valdžiose ir Bažnyčios vadovai galėtų mesti gelbėjimosi ratą. Lietuva turėjo Motiejų Valančių – tvirtą blaivybės sąjūdžio kūrėją, kuris su alkoholio nešama neganda labai sparčiai susidorojo, dabar turi 141 išrinktąjį, tačiau jie neįgalūs.

Kadangi Tautos ir jos valstybės būčiai didžiausia grėsme jau tapo besaikis alkoholio vartojimas, būtų sveikintina, jei Prezidentė šioje kadencijoje, pasitelkusi biomedicinos mokslų daktarą, tikrą blaivybės karžygį Aurelijų Verygą, paskelbtų besitęsiančią gelbėjimosi akciją „SOS! – Lietuva skęsta alkoholio jūroje“. Gal susiprotėtų, gal moralės likučius atgaivintų alkoholio vartotojai, gamintojai, pardavėjai, reklamuotojai, ypač – žmonės valdžioje.

Algimantas Zolubas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija