Permainos santuokų negaliojimo skelbimo procedūroje

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus susitinka su Romos Rotos tribunolo nariais

Lankstesnio tyrimo reikmė

Galima suprasti, kaip popiežiui Pranciškui, kuris savo ypač rūpinasi šeimos tvirtumu šiuolaikiniuose sekuliarizuotos kultūros išbandymuose (jis per pastaruosius vienerius metus sušaukė net dvi Vyskupų Sinodo asamblėjas šios temos svarstymui) buvo nelengva parengti du dokumentus, kuriais yra reformuojama ir supaprastinama santuokos skelbimo negaliojančia bažnytinio tyrimo procedūra. Kita vertus, pats Šventasis Tėvas ne kartą apgailestaudamas pripažino, kad nemažai dabar formaliai sudaromų sakramentinių santuokų dėl paviršutiniškos motyvacijos, atsainaus požiūrio į Bažnyčios mokymą ar paprasčiausiai dėl tikro tikėjimo stokos iš karto galima būtų paskelbti negaliojančiomis, nelaukiant skyrybų dramos... Štai dėl ko, matyt išskirtinai melsdamas Dievo Motinos pagalbos ir užtarimo, jis minėtus moto propio dokumentus, pavadintus „Mitis Index Dominus Jesus“ („Viešpats Jėzus švelnus teisėjas“) ir „Mitis et misericors Jesus“ („Romus ir gailestingas Jėzus“), skirtus atitinkamai lotynų apeigų Bažnyčios ir rytų apeigų Bažnyčios kanoninei teisei, paskelbė rugpjūčio 15 dieną, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmėje. Tie dokumentai Vatikane vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyti rugsėjo 8-ąją, Dievo Motinos gimtadienį, ir teisiškai įsigalios nuo gruodžio 8 dienos, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventės. Beje, šiemet gruodžio 8-ąją bus iškilmingai pradėtas švęsti neeilinis Dievo Gailestingumo jubiliejus.

Lietuva skęsta alkoholio jūroje

Buvusi sėsli, dora, blaivi, darbšti tauta su sena gražia kalba, galima tarti, – Europos kalbų promote – skęsta alkoholio jūroje. Kad Lietuvoje per metus vienas žmogus vidutiniškai suvartoja 15,4 litrų alkoholio, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas, kurio duomenys apima 194 šalis. Pirmoje vietoje pagal alkoholio suvartojimą atsidūrė Baltarusija (17,5 l), antroje – Moldova (16,8 l), trečioje – Lietuva.

1918–1940 metais degtinės gamyba Lietuvoje buvo mažinama, o alaus didinama. Ekonominės krizės metu, pavyzdžiui, 1935 metais, degtinės pagaminta tik 69,4 proc. 1924 metų kiekio, o alaus – tik 44,76 proc. 1938 metais alaus gamyba buvo sparčiai padidinta. Kasmet alkoholinių gėrimų, perskaičiavus į gryną alkoholį, buvo suvartojama ne daugiau kaip 1,0–1,2 litro vienam gyventojui. Vėliau alkoholio suvartojimas didėjo ir nuo 1,2 litro 1937 metais iki 6,03 litrų 1989-aisiais. Šuolis į šių dienų alkoholio vartojimą Lietuvoje įvyko jau nepriklausomybės metais ir iš tikrųjų tapo grėsmingas tautos būčiai. Įsidėmėtina, kad vartojimas įspūdingai didėja: per dešimtmetį nuo 2002 iki 2012 metų padidėjo 5 litrais.

Socialinė alaus funkcija skirta vaikams ir sportininkams

Lietuvos gyventojų akivaizdžiai mažėja, tik nemažėja šalyje išgerto alkoholio kiekis. Kiek pripila alkoholio pramonė, tiek ir išgeriama. Piliečiai, atrodo, stengiasi gerti mažiau: labiau rūpinasi sveikata, dažniau piktinasi girtais vairuotojais, stengiasi gydytis nuo alkoholio priklausomybės, mažinti vartojimą. Vyresni piliečiai sakosi nebeturintys už ką gerti, ir sveikatos nebėra. Sveikesniems išvažiavus, likusieji išgeria mažiau. Ir vis tiek stabiliai svirduliuojame ties 15 litrų gryno alkoholio kiekvienam vyresniam nei 15 metų piliečiui suvartojimo riba.

Pasižiūrėjus į alkoholio reklamą, putojančią interneto svetainėse, tampa aiškiau, kieno gerklėn srautą kreipia alkoholio gamintojai. Ne gudobelių ekstraktas apdainuojamas internete. Ten reklama skirta vaikams ir jaunimui, nes būtent juos reikia įtikinti, kad alkoholinis gėrimas pravers kiekvienam gyvenimo atvejui. Suaugusieji geria neraginami, džiūgauja, kad reklama jų neveikia ir mūru stoja ginti alkoholio gamintojų pelno. Visada rasis atsakingas suaugęs, kuris pasiūlys atšaukti draudimą vartoti alkoholį kariniuose daliniuose ir gins lakūnų teisę būti mažiau blaiviems nei sunkvežimio vairuotojai.

Tabako gamintojų įžūlumas

Byla prieš „Philip Morris“ Australijai gali kainuoti 35 mln. JAV dolerių

Prieš kurį laiką absoliuti Lietuvos žmonių dauguma džiaugėsi, kai buvo uždrausta rūkyti kavinėse. Tačiau toks ar panašus politinis sprendimas ateityje gali būti neįmanomas, nes to nenorės tabako pramonė ir, pasirašius laisvosios prekybos sutartį tarp JAV ir ES (TTIP), turės teisinių mechanizmų stabdyti demokratinės valstybės sprendimus sveikatos apsaugos srityje.

Dar 2012 metais buvo rašyta, kaip pasaulinis tabako pramonės gigantas „Philip Morris“ sumaniai naudojasi tarptautiniais prekybos apsaugos susitarimais ir kelia ieškinius prieš tokias valstybes kaip Australija ir Urugvajus dėl šių bandymo sumažinti su rūkymu susijusių savo piliečių mirčių skaičių. Kompaniją „Philip Morris“ įsiutino tai, kad Australijos vyriausybė ėmėsi kelių veiksmingų kovos su rūkymu priemonių, tarp kurių buvo vadinamų bendrinių neišvaizdžių pakuočių (plain packaging) įstatymas. Australija nusprendė, kad tabako pakuotė turi būti visiškai neutrali, standartizuota ir neskatinanti pirkti rūkalus. Nuo tada ši byla tapo pavyzdžiu, kaip realiai veikia įvairiuose tarptautiniuose susitarimuose įteisintas investuotojo, valstybės ginčų ir investicijų apsaugos mechanizmas (toliau – ISDS, investor-state dispute settlement) bei kokias pasekmes jis gali turėti demokratijai.