Tabako gamintojų įžūlumas

Byla prieš „Philip Morris“ Australijai gali kainuoti 35 mln. JAV dolerių

Prieš kurį laiką absoliuti Lietuvos žmonių dauguma džiaugėsi, kai buvo uždrausta rūkyti kavinėse. Tačiau toks ar panašus politinis sprendimas ateityje gali būti neįmanomas, nes to nenorės tabako pramonė ir, pasirašius laisvosios prekybos sutartį tarp JAV ir ES (TTIP), turės teisinių mechanizmų stabdyti demokratinės valstybės sprendimus sveikatos apsaugos srityje.

Dar 2012 metais buvo rašyta, kaip pasaulinis tabako pramonės gigantas „Philip Morris“ sumaniai naudojasi tarptautiniais prekybos apsaugos susitarimais ir kelia ieškinius prieš tokias valstybes kaip Australija ir Urugvajus dėl šių bandymo sumažinti su rūkymu susijusių savo piliečių mirčių skaičių. Kompaniją „Philip Morris“ įsiutino tai, kad Australijos vyriausybė ėmėsi kelių veiksmingų kovos su rūkymu priemonių, tarp kurių buvo vadinamų bendrinių neišvaizdžių pakuočių (plain packaging) įstatymas. Australija nusprendė, kad tabako pakuotė turi būti visiškai neutrali, standartizuota ir neskatinanti pirkti rūkalus. Nuo tada ši byla tapo pavyzdžiu, kaip realiai veikia įvairiuose tarptautiniuose susitarimuose įteisintas investuotojo, valstybės ginčų ir investicijų apsaugos mechanizmas (toliau – ISDS, investor-state dispute settlement) bei kokias pasekmes jis gali turėti demokratijai.

„Philip Morris“ pralaimėjo bylą Australijos Aukščiausiame teisme, tačiau kompanija nenutraukė kovos ir toliau ieškojo būdų pasinaudoti ISDS (investicijų apsaugos mechanizmais) bei panaikinti teismo sprendimą. Lengviausias kelias tai padaryti buvo prekybos sutartis tarp JAV ir Australijos. Tačiau Australijos valdžia, derėdamasi su JAV dėl tos sutarties, išmintingai atsisakė priimti „įmonės suverenumo“ pastraipą ir tokiu būdu apsisaugojo nuo privačių kompanijų bandymų nurodinėti, kokius įstatymus šalis gali priimti, o kokių ne. Taigi ISDS sistemos prekybos sutartyje tarp Australijos ir JAV nėra.

ISDS sistemos žalą demonstruoja ir tai, kas įvyko Australijoje po pralaimėto teismo. „Phillip Morris“ padarė netikėtą žingsnį ir pasinaudojo neaiškia 1993 metų sutartimi tarp Australijos ir Honkongo. Šioje sutartyje buvo įteisinta investicijų apsauga – ISDS mechanizmas. „Philip Morris“ ciniškai perkėlė savo pagrindinę būstinę į Honkongą tam, kad paduotų Australiją į teismą. Kompanija teigia, kad neišvaizdžios Australijos tabako gaminių pakuotės – priemonė, padedanti nusavinti jų investicijas, kad ji yra nepagrįsta ir diskriminuojanti bei pažeidžianti Australijos ir Honkongo prekybos sutarties sąlygas, kurios numato investicijų apsaugą.

Laikraštis „The West Australian“ paskelbė: „Daugiau nei 50 milijonų Australijos dolerių (apie 35 mln JAV dolerių) mokesčių mokėtojų pinigų, tikėtina, bus iššvaistyta uždarame tarptautiniame tribunole Singapūre, ginant suverenios valstybės teisę mažinti rūkymo žalą. Išlaidos augs daug labiau, jeigu Australija praloš teismą“.

Panaši istorija nutiko ir Didžiojoje Britanijoje, kur vyksta diskusija dėl bendrinės neutralios tabako gaminių pakuotės. Kalbėdamas spaudai, „Philip Morris“ atstovas Mark Firestone pasakė, kad „jo kompanija gerbia šalies teisę reguliuoti viešą interesą“, tačiau bendrinė pakuotė, anot kompanijos atstovo, jau yra „per daug“. Įdomu, nuo kada privačių kompanijų „per daug“ tapo demokratinės politikos ribų matu?

Labai panašią sutartį dabar bandoma įteisinti tarp JAV ir Europos Sąjungos. Deja, dabartinėse ES derybose su JAV dėl naujos Transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties (TTIP) ISDS yra įtrauktas, o Europos pilietinių grupių bandymai raginti derybininkus atsisakyti kol kas nesėkmingi.

„The West Australian“ gauta informacija parodo, kiek pinigų bus priverstos išleisti valstybės, norėdamos apginti savo politinius viešą interesą ginančius sprendimus nuo investicijų apsaugos susitarimų. Akivaizdu, kad šalys vengs išlaidų. Taigi šis pavyzdys demaskuoja melą, kuris skleidžiamas ir Lietuvoje, kad transatlantine laisvos prekybos sutartimi tarp JAV ir ES įteisintas ISDS – investuotojo, valstybės ginčų ir investicijų apsaugos mechanizmas – neturės įtakos valdžiai leidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus. Pagal minėtą teisinį mechanizmą valstybių valdžia (skirtingai nei verslo kompanijos) niekada negali laimėti ISDS bylos – geriausiu atveju, patyrusi didžiules teismo išlaidas, gali tik nepralaimėti.

Jau surinkta pustrečio milijono europiečių parašų prieš derybų pradžioje pasiūlytą Europai nepalankų susitarimą su JAV (TTIP). Tik šių parašų dėka Europos derybinė galia didėja, susitarimas keičiasi ir galiausiai gali būti pasirašyta visiems palanki prekybos sutartis.

Pagal www.techdirt.com parengė
Kristina Juozapavičiūtė

© 2015 „XXI amžius“