Meninė instaliacija priminė negimusius kūdikius

Meninė instaliacija Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčioje primena, jog kiekvienas kūdikis yra Dievo dovana

Šiemet sukako 60 metų nuo tos dienos (1955 m. lapkričio 23 d.), kada Lietuvoje buvo legalizuotas abortų darymas. Tai minime kaip Negimusio kūdikio dieną.

Klaipėdos miesto Šeimos Centras, norėdamas pakviesti žmones susimąstyti apie nekaltų kūdikių žudymą, Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčioje parengė meninę instaliaciją, primenančią, jog kiekvienas kūdikis, kiekvienas užmegztas gyvybės daigas yra Dievo dovana. O šventojo Jono Pauliaus II žodžiais kalbant: „Gyvybė visada yra gėris“ (Evangelium vitae, 34).

Instaliacija susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis, įrengta prie Šv. Kryžiaus altoriaus, vaizduojančio kryžiaus ir atperkančiojo Jėzaus kančios veiksmo pergalę prieš septynias didžiąsias nuodėmes, šalia kurių prisideda ir nekaltų kūdikių nužudymas. Tarp daugybės gražiai supakuotų dovanų, sudėtų aplink altorių, viena dovana nesupakuota, negraži. Ant jos užrašas: „Negimusiam kūdikiui“. Mums tai – priminimas apie kūdikį – dovaną, kuri nebuvo priimta, nebuvo laukta.

Antroji meninės instaliacijos dalis – prie centrinio šv. Mišių altoriaus. Kūdikis, gulintis vežimėlyje, jo lovytė. Tai mums primena, jog per Dievo malonę ateina ir gyvybės dovana, kurią mes priimame. Stebėdami šias dvi meninės instaliacijos dalis matėme, kaip per nuodėmę ateina mirtis, per malonę, per tiesos priėmimą ateina gyvenimas, ateina gyvybė.

Šv. Mišiose meldėmės ne tik prisimindami negimusiuosius, bet ypač už tuos, kurie šį naikinantį veiksmą pasirenka atlikti ar jau atliko; už moteris, kurios, patirdamos įvairių aplinkos faktorių spaudimą, artimųjų nepritarimą naujos gyvybės atsiradimui ar pačios dėl pragmatinių, egoistinių sumetimų pasirenka aborto kelią; už medikus, ginekologus, kurie, gyvendami šiandieniniame pasaulyje, dažnai yra priverčiami daryti abortus, o jų laisvę neatlikti šio veiksmo riboja valstybės ar ligoninių vyresnybės požiūris; už vyrus, kurie, netgi gyvendami šeimoje, nesužino apie tokį savo žmonų sprendimą ir iš jų atimama teisė tapti tėvais; už tuos, kurie dėl sunkios ekonominės padėties renkasi abortą; už poabortinį sindromą išgyvenančius moteris ir vyrus; už šeimas, netekusias kūdikių dėl persileidimo, ir visus netekties skausmą išgyvenančius asmenis.

Kun. dr. Andrius Vaitkevičius

Autoriaus nuotraukos

© 2015 „XXI amžius“