Laisvė realizuojama leidimu gyventi

Niujorko kardinolo Timočio Dolano mintys dėl aborto įteisinimo blogio

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus įteikia dovaną kardinolui Timočiui Dolanui per apsilankymą Niujorko katedroje liepą

Į 43-iąjį metinį Žygį už gyvybę Vašingtone vėl susirnko šimtai tūkstančių amerikiečių

Gyvybės gynėjų eisenoje vėl vyravo jauni žmonės

Niujorko bažnyčios prakartėlėje Advento pradžioje rastas naujagimis

Dabar, kai mes su pasibaisėjimu priimame žinias apie mažamečių vaikų nužudymą (kartais tai daro sužvėrėję patys tėvai), tinka prisiminti ir šimtus, tūkstančius, net milijonus pražūčiai pasmerktų kūdikių, kurių net įstatymas negina pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Kalbama apie daugelyje šalių įteisintus abortus, dėl kurių net pasaulio šviesos neišvydę mažyliai yra brutaliai šalinami iš savo motinų įsčių, paneigiant švenčiausią saugaus gimimo teisę. Kaip tik tai buvo prisiminta kasmetinėje didžiausioje pasaulyje „Žygio už gyvybę“ („March pro Life“) manifestacijoje, jau 43-iąjį kartą vykusioje Jungtinių Valstijų sostinėje Vašingtone sausio 22 dieną.

Nepaisant didžiulės sniego pūgos, šimtai tūkstančių amerikiečių, ypač jaunų žmonių, suvažiavusių iš visos šalies, žygiavo ir mitingavo sostinės gatvėse ir aikštėse, protestuodami prieš 1973 metų sausį legalizuotą abortą, dėl kurio dabar 320 milijonų turinčioje galingiausioje ir demokratiškiausioje valstybėje per pastaruosius daugiau nei keturis dešimtmečius buvo nužudyta 58,5 milijono negimusių kūdikių. Eisenoje buvo pasakyta daug religinių, politinių ir visuomenės veikėjų (įskaitant Kongreso narius bei kandidatus dabar vykstančioje JAV prezidento rinkimų kompanijoje) kalbų, skatinančių ryžtingai kovoti iki galo, kad būtų vėl uždraustas abortas ir nutrauktas silpniausių ir nekalčiausių piliečių genocidas. Šioje apžvalgoje bus susitelkta į JAV Vyskupų konferencijos Gyvybės gynimo komiteto pirmininko Niujorko arkivyskupo kardinolo Timočio Dolano (Timothy Dolan) mintis jo paskelbtame pareiškime ir homilijoje per Vašingtono katedroje aukotas šv. Mišias, pradedant tradicinį Žygio už gyvybę išvakarėse vykstantį Maldos budėjimą (Vigiliją).

Gyvybės gynėjų telkimas

Kardinolas T. Dolanas priminė aborto legalizavimo JAV minėjimo kalendorinės datos situaciją. Juk dar neseniai, prieš kelias savaites, buvo švęstas Kūdikio Jėzaus gimimas, Marijos, pasakiusios „taip“ Dievo dovanotai gyvybei, vaisius. Tuomet, kiek anksčiau, būsimajai Dievo Sūnaus Motinai aplankius savo nėščią giminaitę Elžbietą, kaip teigia Evangelija, iš džiaugsmo pastarosios „įsčiose šoktelėjo kūdikis“, taip patvirtinta tikroji gyvybės pradėjimo esmė. Gimusį Jėzų aplankė Rytų išminčiai (Trys Karaliai), kurie, „parpuolę ant žemės pagarbino Naujagimį, apipildami jį dovanomis“. Ir štai netrukus po šio nepaprasto žmogiškosios gyvybės sakralumo ir žmogaus asmens dieviškojo orumo šventimo amerikiečiai kiekvienais metais yra priversti minėti visiškai priešingą dalyką: teisinį, įstatyminį sprendimą, sakanti „ne“ pradėtai gyvybei legalizavus abortą. Tokiu būdu buvo atimta neginčytina teisė gyventi ištisam sluoksniui piliečių – negimusių kūdikių, kurie dėl kokių nors priežasčių yra nepageidaujami. Dėl įteisinto nusikaltimo su abortais susijusios motinos bei kiti asmenys turi liūdėti dėl sunkaus praradimo bei kelti klausimus apie žmogiškosios būties prasmę. Taigi, aborto legalizavimo metinės niekada negali būti švenčiamos, bet tai yra tinkama proga apmąstyti ir veikti, kad šie išpuoliai prieš gyvybę galiausiai būtų nutraukti. Kardinolas T. Dolanas primena sociologinių tyrimų duomenis, kad dauguma amerikiečių, nors nepritaria visiškam aborto uždraudimui, tačiau nori, kad jis būtų, kiek įmanoma, griežčiau suvaržytas. Tai ir stengiamasi daryti valstijų lygmeniu, jose nuo 2010 metų buvo priimtos net 282 įstatyminės normos abortų suvaržymui. Todėl mažėja ir abortus darančių klinikų skaičius. Jeigu 1991 metais JAV chirurginius abortus siūlė 2176 klinikos, tai 2015 metais jų liko 517 (arba sumažėjo net 81 proc.). Ypač tvirtai pasisakoma, kad ir toliau negimusių kūdikių žudymui (abortų finansavimui) nebūtų naudojami valstybės biudžeto pinigai, nes tada atsakomybė už bendrininkavimą tuose nusikaltimuose iš dalies tenka visiems mokesčių mokėtojams.

Galingi ir įtakingi lobistai bando visai tautai primesti agresyvaus feminizmo ideologiją, teigiančią, jog abortas, neva, yra dalis pateisinamo rūpinimosi moters sveikata, todėl turi būti pilnai integruotas į medicinos sistemą. Taip bandoma pateisinti nuostatą, kad „neplanuoto“ ar nenorimo pradėto kūdikio žudymas motinos įsčiose yra pozityvus gėris visai visuomenei. Smerkiami ir tie medicinos darbuotojai, kurie sąžinės priekaištavimo pagrindu nenori praktikuoti aborto. Jie vadinami atsilikėliais, „nestandartiniais medikais“, kurie prisideda prie „karo prieš moteris“, kaip dažnai agresyvus feminizmas įvardija gyvybės gynėjų veiklą. Tai pastebėjęs kardinolas T. Dolanas išreiškė apgailestavimą, kad JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama), kuris, nors viešai gina religijos ir sąžinės laisvę, per septynis valdymo metus nieko nepadarė, kad būtų įgyvendinti bandymai priimti įstatymus, kuriais būtų garantuota teisė į sąžinės prieštaravimą bei nediskriminavimą medikų, kurie atsisako prisidėti prie abortų. Tuo ir nereikia stebėtis, nes prezidentas B. Obama laikomas vienu liberaliausių vadovų JAV istorijoje ir ne kartą aborto legalizavimo metinėse viešu pareiškimu tai įvardijo kaip „pažangos“ rodiklį. Nepaisydamas tokių, nerimą keliančių dalykų, Niujorko arkivyskupas vėlgi pasidžiaugė, kad didžioji amerikiečių dauguma neremia tokių ekstremistinių nuostatų. „Jie nelaiko pradėto kūdikio liga ar piktybiniu augliu. Jie atmeta abortų industrijos beširdiškumą“. Beje, neseniai paaiškėjo, jog pagrindinės abortų darymo JAV įstaigos, Planuotos tėvystės centro, pareigūnės šaltakraujiškai diskutuoja apie abortuotų kūdikių organų kaupimą ir prekiavimą jais. Tokių iššūkių akivaizdoje tikrieji gyvybės gynėjai su dar didesniu atsidavimu turi skelbti žinią, kad jokia žmogiškoji būtis negali būti atmesta ir paniekinta kiekviename savojo gyvenimo tarpsnyje, kad kiekvieno žmogaus laisvė ir teisės pirmiausia reguliuojamos leidimu gimti ir gyventi.

„Ir ypač šiais, Gailestingumo, metais mes, su popiežiumi Pranciškumi primindami, kad kiekvieną gyvybę yra sukūręs Dievas, kurio meilė yra beribė, sakome, kad ši meilė sukelia gailestingumą bei atleidimą tiems, kuriems pritrūko drąsos įgyvendinti mums skirtą Dievo planą“, – aiškino kardinolas T. Dolanas. Jis priminė Bažnyčios siūlomą Dievo gailestingumo malonę (nepaneigiant aborto nuodėmės sunkumo) tiems, kurie vienu ar kitu būdu yra prisidėję prie negimusių kūdikių žudymo, atliekant nuoširdžią atgailą ir priimant Sutaikinimo sakramentą. Katalikiškos karitatyvinės organizacijos siūlo socialinę ir dvasinę pagalbą (Rachelės projektas ir kt.) toms moterims, kurios sunkiai išgyvena psichologines poabortinio sindromo komplikacijas. Ganytojas pakvietė visus, kurie ypač susirūpinę dėl abortų sukeltos tragedijos, su atnaujinta energija įsipareigoti gyvybės gynimui, šiam tikslui vienijantis praktinėje veikloje ir maldoje. Kaip tik minint aborto legalizavimo metines, JAV Vyskupų konferencija vėl buvo paskelbusi devynių dienų (sausio 16–24) ypatingų maldų novenos ciklą už gyvybės saugojimą visais jos tarpsniais ir aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, jog dabar vykstančioje JAV prezidento rinkimų kampanijoje abortas vėl yra vienas aštriausiai diskutuojamų klausimų, kardinolas T. Dolanas pabrėžė, kad gyvybės sakralumo patvirtinimas pirmiausia yra ne politinė ar partinė, bet moralinė problema, svarbi kiekvienam asmeniui. Jis priminė popiežiaus Pranciškaus mokymą, jog negimusios gyvybės gynimas yra artimai susietas su kiekvieno asmens orumo gynimu ir teisėmis. Todėl bet kurios žmogiškos gyvybės eliminavimas jokiu būdu negali būti priimtas kaip „pažangos“ rodiklis ir ypač, kai kalbama apie silpniausius, kurie patys negali pasipriešinti, nes tiesiog neturi balso.

Mūsų gyvenimo prakartėlė

Kardinolas T. Dolanas kalbėjo ir prieš Žygį už gyvybę sausio 21 dieną Vašingtono Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo katedroje aukotų šv. Mišių homilijoje. Tomis pamaldomis didžiausioje JAV katalikų šventovėje, kurias koncelebravo 33 kardinolai ir apie 250 kunigų, buvo pradėtas visą naktį trukęs Maldos budėjimas. Šių šv. Mišių, kuriose dalyvavo beveik 10 tūkstančių tikinčiųjų, įžangoje beveik pusę valandos truko iškilminga procesija, kurioje, kartu su dvasininkais ir vienuolijų atstovais ėjo dešimtys diakonų ir 400 seminaristų.

Šv. Mišių homilijoje kardinolas T. Dolanas susitelkė į didelio dėmesio Niujorke susilaukusį įvykį, kai Advento pradžioje, gruodžio 1 dieną, Šv. Kūdikio Jėzaus titulo bažnyčioje įrengtoje, bet dar tuščioje prakartėlėje buvo rastas į šiltą rankšluostį suvyniotas ką tik gimęs kūdikis berniukas. Naujagimį slapta ten padėjusi motina, 18-metė meksikietė migrantė, kurios pavardė nebuvo paviešinta, vėliau verkdama žiniasklaidai pasakojo, kad nėštumas jai buvo netikėtas, o kūdikio tėvas vis dar gyvena Meksikoje, nors irgi nori atvykti į Niujorką ir būti kartu. Vargingai gyvenanti jauna moteris nusprendė nedaryti aborto, išsaugoti kūdikio gyvybę ir po gimdymo sūnelį nunešė ir paliko bažnyčioje. Būdama religinga ir nuolat ten besilankanti ji žinojo, kad toje parapijoje geri kunigai ir visa bendruomenė, todėl rastu kūdikiu bus tinkamai pasirūpinta. Tikra Dievo palaima, homilijoje sakė kardinolas T. Dolanas, kad jaunoji meksikietė migrantė nepasidavė išmetimo kultūros paskatoms ir nesikreipė pagalbos į Planuotos tėvystės centrą ar panašią abortų industrijos įmonę. Tikra Dievo palaima, kad yra tokių bendruomenių, kaip ši Šv. Kūdikio Jėzaus parapija, spinduliuojanti svetingumo ir šilumos dvasia, ir geri ir rūpestingi kunigai.

„Mano broliai ir seserys, gyvybės kultūros apaštalai, tegul kiekviena mūsų tautos parapija būna kaip Šventojo Kūdikio Jėzaus parapija, – sakė homilijoje kardinolas T. Dolanas. – Tegul visi mūsų žmonės būna tokie, kaip tie parapijiečiai, kurių šypsenos, svetingumas ir meilės pojūtis užtikrino jaunąją motiną, kad jos kūdikis ten bus saugus. Pasaulyje, kuriame dažnai (kaip anomis dienomis Betliejuje) sakoma, kad „nėra vietos viduje“ tiems, kurie vargsta, ji mūsų Bažnyčioje rado prakartėlę, saugią šventovę savo kūdikiui“. Kardinolas T. Dolanas homilijoje priminė, kai popiežius Pranciškus, netrukus po Kalėdų, atvykęs netikėtai į Grečio kaimelį, kuriame kadaise šv. Pranciškus Asyžietis organizavo pirmą „gyvą“ prakartėlę, vaizduodamas Dievo sūnaus gimimą. Ten pamaldžiai apsilankęs Šventasis Tėvas sakė, kad visas mūsų gyvenimas ir aplinka turi priminti Prakartėlę, kurioje priimami visi ieškantys prieglaudos ir pagalbos, kur Dievas gali vis iš naujo atgimti. Kreipdamasis į pradžiugintus ir skubiai susirinkusius jaunus žmones, jis, rodydamas į ėdžiose gulinčią mažojo Jėzaus skulptūrėlę, sakė, jog pačiuose mažiausiuose, silpniausiuose ir pažeidžiamiausiuose turime pastebėti dieviškumo apraišką. Tikrai kūdikyje, ką tik gimusiame ar prieš pat gimimą, mes matome Kūdikį Jėzų, ir jo motiną, sutrikusią, išsigandusią ar net praradusią viltį, turime matyti kaip Mariją prie Betliejaus prakartėlės“, – sakė kardinolas T. Dolanas.

© 2016 „XXI amžius“