Kaip politikai ketina mažinti alkoholio vartojimą – „muilinomis“ kalbomis ar mokslu pagrįstais sprendimais?

Juozas Dapšauskas

Aktyvi nevyriausybinio sektoriaus veikla, keliant Lietuvos nugirdymo problemą, galiausiai duoda pirmuosius rezultatus. Nuo šių metų sausio 1 d. vos per plauką pasisekė išsaugoti alkoholio prekybos draudimą degalinėse. Politikai ir žiniasklaida vis garsiau kalba apie tai, kad mums reikėtų pasimokyti iš užjūrio kaimynų – švedų, norvegų ir kitų – sėkmingų alkoholio vartojimo mažinimo pavyzdžių.

Kad šalies alkoholizmas yra viena iš pagrindinių problemų, jau prabilo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė bei Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius. Po Vyriausybės pasitarimo alkoholio problemos klausimu pranešime spaudai sakoma: „Visuomenės sveikatos interesą reikia pripažinti prioritetiniu, net jei tai tiesiogiai apsunkintų verslo sąlygas ar tariamai ribotų žmogaus teises – tokį klausimą Vyriausybės pasitarime pristačiusios sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės nuomonei pritarė kiti Ministrų kabineto nariai“. Gal požiūrio lūžis? Bet atsargiai, be naivumo, patiklumo...

Žiniasklaidoje pasitarimo rezultatus premjeras A. Butkevičius jau aptaria tarsi Aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko žodžiais: „Socialinė reklama veikia geriau už draudimus“. Tad galima akivaizdžiai įtarti, kad nieko iš to „susirūpinimo“ teigiamo nebus, kol premjeras kartu su S. Galadausku alaus bokalus kilnos ir aptars alkoholio verslo pelnų perspektyvas.

Premjeras A. Butkevičius viena kalba, kita mąsto, o trečia daro? O ką daro partija tariamai be jo žinios? Baigiantis Seimo rudens sesijai, gruodžio 22 dieną, sugebėjo socialdemokratų frakcijos vardu paprašyti įtraukti į darbotvarkę alkoholio palikimo degalinėse klausimą ir už jį balsavo 20 Darbo partijos atstovų, 17 socialdemokratų ir 10 liberalų. Keli socialdemokratų frakcijos atstovai suabejojo, ar toks prašymas galimas frakcijos vardu, tada darniai šią estafetę perėmė Darbo partijos frakcija. Šis alkoholio pramonės valdomas aparatas – Seimas – dirba kaip šveicariškas laikrodis. Visi ėjimai suderinti.

Įdomu, koks bus paskutinis Premjero sprendimas dėl 0 promilių visiems vairuotojams ir kaip Seimas balsuos šiuo klausimu: ar pasiduos apsvaiginamas „argumentų“ apie raugintų kopūstų promiles? Iš šios Seimo kadencijos dar galima tikėtis, kad priims bent nežymius, bet gerus sprendimus: 0 promilių visiems vairuotojams, uždraus alkoholio prekybą ne maisto parduotuvėse, išorinę reklamą bei pardavimų akcijas alkoholiniams gėrimams. Kažko ryžtingesnio iš šios kadencijos Seimo vargu ar galima tikėtis.

2015 metų pavasarį ne iš prevencinės, o ekonominės pozicijos finansų ministras Rimantas Šadžius pasiūlė 50 proc. pakelti akcizus alui, ženkiai ir kitiems silpniesiems alkoholiniams gėrimams, bet A. Butkevičius pasitarė su S. Galadausku, ir šio Vyriausybės projekto buvo atsisakyta. Dar reikia prisiminti, kad A. Butkevičius buvo vienas iš iniciatorių atšaukti alkoholio reklamos draudimą dar 2011 metais. Tad akivaizdu, kad jo „susirūpinimas“ dėl alkoholizmo problemų yra tik akių dūmimas. Beje, koks „susirūpinimas“ D. Grybauskaitės, kuri nevyriausybinių organizacijų prašoma nevetavo alkoholio reklamos draudimo atšaukimo, o 2014 m. gruodžio 1 d. vetavo Seimo priimtą nutarimą skirti 2 proc. nuo tabako akcizų prevencijai, sveikatingumo švietimui?!

Kad ir kaip tariamai radikaliai skamba Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovo Ramūno Karbauskio pareiškimai, kad reikia specializuotų alkoholio parduotuvių, ženkliai didinti akcizus alkoholiui, bet be šių rimtų priemonių, akivaizdu, nebus ženklių rezultatų. R. Karbauskiu jau seka kiek neapibrėžtesnėmis, deklaratyviomis formomis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Tik ar jo pasisakymai yra tikrai paremti noru tai ir padaryti, ar tik noras išlaikyti rinkėjus, kurie pasisako už griežtesnę alkoholio kontrolę, bet TS-LKD politika yra nusivylę? Jau ne pirmas kartas, kai lemiamu momentu TS-LKD atstovai išduoda alkoholio kontrolės politiką: taip buvo, kai TS-LKD inicijavo alkoholio reklamos draudimo atšaukimą bei TS-LKD narys Antanas Matulas nepritarė alkoholio pašalinimui iš degalinių praėjusiais metais. Už šiuos veiksmus partijos vadovybė nėra atsiprašiusi savo rinkėjų. Tad nauji pažadai mažų mažiausiai kelia daug abejonių.

Siūlymai sekti Švedijos, Norvegijos pavyzdžiu nėra mums netinkami ar nepritaikomi, nes šios šalys kaip ir mes turėjo laikotarpius, kai alkoholio vartojimas buvo baisiai aukštas, pridarydavo daug socialinių ir sveikatos problemų. Valdžios institucijos ėmėsi kryptingų kontrolės priemonių ir situaciją suvaldė. Kiek kitokia situacija yra Suomijoje, nes čia taip pat labai stipri alkoholio pramonė, kai kurios kontrolės priemonės priimamos, vėl sušvelninamos, todėl bendrai visos ES mastu ten alkoholio suvartojimas didelis, suprantama, bet vis vien mažesnis negu Lietuvoje.

Taip, kaip prieš 5–10 ir daugiau metų be jokių skrupulų Liberalų sąjūdžio atstovai nešdavo alkoholio pramonės teisininkų parengtus įstatymo projektus savo vardu Seimui, jau kaip ir praeityje, nes nevyriausybininkai dabar žymiai akyliau seka šiuos procesus, tačiau alkoholio pramonė valdžios instucijose, partijose dar ir dabar tiesiog viešpatauja.

Buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovas Vitalijus Gailius (dabar Seimo antikorupcinės komisijos pirmininkas) yra ne kartą sakęs, kad anksčiau, priėmus alkoholio pramonei palankius įstatymus, pasirodydavo akivaizdus pinigų srautų šuolis partijoms. Dabar juridiniai junginiai nebegali finansuoti partijų, tačiau, neabejoju, kad atsiskaityti už palankius įstatymus verslas vis vien suranda subtilesnių politinės korupcijos būdų.

Beje, buriasi iniciatyvinė grupė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas keisti visuomenės iniciatyva. Pagal įstatymą reikia, kad grupė surinktų per 50 tūks. pritariančių įstatymo nuostatoms parašų. Neabejoju, kad surinkta parašų tikrai bus daugiau nei 50 tūkst. žmonių, kurie nori esminių, o ne tik kosmetinių permainų šalies išblaivinimo srityje. Jei pavasarį būtų surinkti parašai, tada šie griežtesnės alkoholio kontrolės klausimai turėtų būti svarstomi jau šios kadencijos Seimo pavasario bei rudens sesijose.

Vėl užbaigsiu su viltimi: daugėja žurnalistų, visuomenės veikėjų, kurie aiškiai įvardija alkoholio vartojimą kaip vieną iš pagrindinių tiek visuomenės sveikatos, tiek socialinio bei ekonominio vystymosi problemų ir reikalauja ją efektyviomis priemonėmis spręsti. Visuomenė prablaivėja, galiausiai pasikeis ir politiniai sprendimai šiuo klausimu. Šalis nebebus valdoma alkoholio pramonės, o demokratiškai pasirinks visuomenei naudingą vystymosi kelią.

© 2016 „XXI amžius“