Snaudžianti mirtis

Sekmadienio vidudienio maldos susitikime popiežius Pranciškus priminė apie balandžio 4-ąją minimą Pasaulinę dieną prieš priešpėstines minas. 1997 metais buvo priimta vadinamoji Otavos konvencija dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir pardavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo. Minų poveikis yra aklas, daug iš jų suprojektuotos taip, kad nenužudytų žmogaus, tačiau jį sunkiai sužalotų, paverstų neįgaliu – o tai reiškia, kad „priešas“ turės skirti daug jėgų jam gelbėti, gydyti, o po to išlaikyti. Jos gali tūnoti žemėje dešimtmečius ir suveikti, užlipus atsitiktiniam praeiviui ar, kaip dažnai pasitaiko, žmonėms vėl bandant įdirbti ir panaudoti žemes, kurios buvo apleistos karo metu.

Šiandien konvenciją įsipareigojusios gerbti daugiau kaip 160 valstybių, tarp jų ir Lietuva. Tarptautinė bendruomenė įsipareigojo išvalyti užminuotus laukus įvairiuose pasaulio regionuose. Ir nors kiekvienais metais nukenksminama tūkstančiai priešpėstinių minų, kasmet jos pražudo keletą tūkstančių civilių dešimtyse pasaulio valstybių, kartais jau daug metų po karo.

Štai kovo pradžioje Šri Lanka paskelbė pasirašysianti Otavos konvenciją. Priešpėstinių minų uždraudimo ir sunaikinimo aktyviai siekiančios nevyriausybinės organizacijos ICBL svetainėje iliustruojama šios šalies situacija: nuo pilietinio karo pradžios 1983 metais šalyje nuo minų žuvo daugiau kaip 22 tūkstančių žmonių. Ir nors šimtai kvadratinių kilometrų Šri Lankoje jau išvalyti nuo minų, mažiausiai 64 kvadratiniai kilometrai vis dar mirtinai pavojingi.

2014 metais žuvusiųjų nuo priešpėstinių minų buvo 54 valstybėse: užregistruoti 3678 atvejai, taigi, dešimt kiekvienai metų dienai. 39 proc. iš jų – vaikai. Šie liūdni skaičiai vis dėlto rodo pažangą – prieš tris dešimtis metų per metus žuvo apie 20 tūkst. žmonių. Konvencija smarkiai sumažino gamintojų skaičių, bet priešpėstines minos vis dar yra arsenale tokių valstybių, kaip Kinija, Indija, Iranas, Rusija, JAV, Pietų Korėja, Singapūras, Izraelis, Kazachstanas, dar keletas kitų. Kai kurios vis dėlto pažadėjo priešpėstinių minų nepardavinėti.

Per pastaruosius dešimtmečius žengta daug žingsnių, atsisakant priešpėstinių minų, bet ryškėja naujas pavojus – savadarbės minos, kurios gaminamos ne valstybių, bet įvairių grupuočių – pastaraisiais metais toks faktas užregistruotas bent dešimtyje valstybių.

Vatikano radijas

© 2016 „XXI amžius“