Pasitikėti meilės džiaugsmu

Popiežiaus Pranciškaus dokumentas „Amoris Laetitia“ Austrijos kardinolo Ch. Šionborno žvilgsniu

Mindaugas Buika

Kard. Christofas Šionbornas pristato naujajį dokumentą

Rėmimasis asmenine patirtimi

Popiežius Pranciškus turbūt visais atžvilgiais neatsitiktinai labai lauktą posinodinį apaštalinį paraginimą „Amoris Laetitia“ („Meilės džiaugsmas“), šeimos sielovadai skirtų 2014 ir 2015 metų Vyskupų Sinodo asamblėjų rezultatą, patikėjo prisistatyti aktyviam tų susitikimų dalyviui, Austrijos sostinės Vienos arkivyskupui kardinolui Christofui Šionbornui (Christoph Schönborn), išrinktam į dokumento rengimo Tarybą. Šis žymus 71 metų Bažnyčios hierarchas ir teologas, popiežiaus emerito Benedikto XVI (profesoriaus Jozefo Ratcingerio) studentas, kartu su juo redagavęs didįjį Katalikų Bažnyčios katekizmą, vienuolis domininkonas, pastaruoju metu išsamiai analizuojantis šeimos ir santuokos problemas, dažnai remiasi ir savo asmenine gyvenimo patirtimi. Iš Bohemijos (dabar Čekijos respublika) kilęs senosios Austrijos (Habsburgų) imperijos aristokratų giminės palikuonis ir grafo titulą turintis kardinolas Ch. Šionbornas buvo priverstas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje su savo šeima trauktis iš tuometinės Čekoslovakijos dėl valdžią užgrobusių komunistų persekiojimo. Tuo metu jis tebuvo devynių mėnesių kūdikis, ir jam teko išgyventi tremtyje atsidūrusios šeimos sunkumus. Dar didesnis jo šeimos gyvenimo dramatizmas buvo patirtas paauglystėje, kai jo tėvai, turėję keturis vaikus, 1959 metais išsiskyrė.

Per šešerius metus žūčių skaičius Europos keliuose sumažėjo 19 proc.

Europos Komisijos paskelbti 2015 metų kelių eismo saugumo statistiniai duomenys patvirtina, kad Europos keliai tebėra saugiausi pasaulyje, nepaisant pastaruoju metu sulėtėjusio žūčių keliuose skaičiaus mažėjimo tempo. 2015 metais ES keliuose žuvo 26 000 žmonių. Tai 5 500 mažiau negu 2010 metais. Tačiau, palyginti su 2014 metais, padėtis ES nepagerėjo. Be to, Komisijos skaičiavimais, ES keliuose buvo sunkiai sužeista maždaug 135 000 žmonių. Apskaičiuota, kad su žūtimis ir sužeistaisiais keliuose susijusios socialinės išlaidos (reabilitacijai, sveikatos priežiūrai, materialinės žalos atlyginimui ir t. t.) sudarė ne mažiau kaip 100 mlrd. €.

Lietuvoje 2015 metais milijonui gyventojų teko 82 žūtys (Latvijoje – 94, Estijoje – 50), o ES vidurkis – 51,5 žūčių milijonui gyventojų. Palyginti su praėjusiais metais, Lietuvoje šis skaičius sumažėjo 10 proc., o 2010–2015 metais – 19 proc. Norint pasiekti ES strateginį tikslą – nuo 2010 iki 2020 metų perpus sumažinti žūčių keliuose skaičių – svarbiausias vaidmuo tenka valstybėms narėms, nes dauguma kasdienių veiksmų, tokių kaip kelių eismo taisyklių laikymosi užtikrinimas, infrastruktūros plėtojimas ir priežiūra, švietimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijų organizavimas, vykdomi nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Europos Komisija veikia, pavyzdžiui, priimdama teisės aktus, pagal kuriuos galima bausti už tarpvalstybinius eismo taisyklių pažeidimus, arba nustatydama infrastruktūros ir transporto priemonių techninius saugos standartus.

Retų ligų dieną medikai ir pacientai susivienijo bendram tikslui

Rečiausią metų dieną, vasario 29-ąją, devintą kartą pasaulyje paminėta Retų ligų diena. Daugiau nei 80 šalių vyko šiai progai skirti renginiai. 2016-ųjų metų šūkis kviečia vienytis, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie retas ligas ir jų keliamus iššūkius. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Retų ligų koordinacinis centras ir LSMU Neurologijos klinika surengė konferenciją „Vienykimės, kad sergančiųjų retomis ligomis balsas būtų išgirstas“.

Kauno klinikų galimybės

Konferencijos dalyviai kalbėjo apie sergančiųjų retomis ligomis sveikatos priežiūros strategiją Europos Sąjungoje, Lietuvoje ir Kauno klinikose. Pradėdamas konferenciją, Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil dr. Renaldas Jurkevičius minėjo, kad universiteto ligoninės misija – globoti sergančius retomis ligomis pacientus, nes ji turi reikiamą infrastruktūrą, aukščiausios kvalifikacijos specialistus, čia galima vykdyti mokslinius tyrimus ir kurti geresnius sergančiųjų retomis ligomis priežiūros ir gydymo standartus. Konferencijos metu pristatyti Kauno klinikų retų ligų centrai, kurie 2015 metais nominuoti nacionaliniais referenciniais akių ligų, endokrinologijos ir neurochirurgijos srityse. Šiemet Europos retų ligų organizacijos EURORDIS paskelbta tema – „Pacientų balsas“, todėl pranešimus konferencijoje skaitė ir pacientų atstovai.

Patarimai sveikai širdžiai

LSU doc. Ramutis Kairaitis

Anksčiau širdies nepakankamumas bei įvairūs kraujotakos sutrikimai buvo ne kas kita, kaip gilios senatvės požymis, tačiau šiandien tuo skundžiasi vis jaunesni žmonės. Širdies bei kraujotakos sistemos ligos tapo viena didžiausių ankstyvos mirties priežasčių Lietuvoje, lenkianti net vėžinius susirgimus. Susidariusi situacija verčia susirūpinti, dėl kokių priežasčių pradedame skųstis senoliams būdingais negalavimais ir ką daryti, jog širdis plaktų ilgiau?

Pasak LSU docento ir „Natural Pharmaceuticals“ sveikatingumo eksperto Ramučio Kairaičio, yra galybė veiksnių, galinčių daryti neigiamą įtaką širdies bei kraujotakos sistemos būklei – prieš vienus, deja, mes esame bejėgiai, tačiau su kitais galime puikiai susitvarkyti ir užkirsti kelią sunkiems negalavimams.

Snaudžianti mirtis

Sekmadienio vidudienio maldos susitikime popiežius Pranciškus priminė apie balandžio 4-ąją minimą Pasaulinę dieną prieš priešpėstines minas. 1997 metais buvo priimta vadinamoji Otavos konvencija dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir pardavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo. Minų poveikis yra aklas, daug iš jų suprojektuotos taip, kad nenužudytų žmogaus, tačiau jį sunkiai sužalotų, paverstų neįgaliu – o tai reiškia, kad „priešas“ turės skirti daug jėgų jam gelbėti, gydyti, o po to išlaikyti. Jos gali tūnoti žemėje dešimtmečius ir suveikti, užlipus atsitiktiniam praeiviui ar, kaip dažnai pasitaiko, žmonėms vėl bandant įdirbti ir panaudoti žemes, kurios buvo apleistos karo metu.

Šiandien konvenciją įsipareigojusios gerbti daugiau kaip 160 valstybių, tarp jų ir Lietuva. Tarptautinė bendruomenė įsipareigojo išvalyti užminuotus laukus įvairiuose pasaulio regionuose. Ir nors kiekvienais metais nukenksminama tūkstančiai priešpėstinių minų, kasmet jos pražudo keletą tūkstančių civilių dešimtyse pasaulio valstybių, kartais jau daug metų po karo.

Rūkančių tėvų – rūkantys vaikai

Sakoma, kad obuolys nuo obels netoli rieda. Šį posakį galima būtų panaudoti ir šįkart. Tyrimas, kuris plačiai aprašomas „American Journal of Public Health“, parodė, kad rūkančių tėvų vaikai net tris kartus dažniau tampa priklausomi nuo rūkymo, ženkliai anksčiau į rankas paima pirmąją cigaretę. Ir visa tai išsiaiškinta palyginus rūkančiųjų tėvų grupę su nerūkančiųjų, žinoma, tyrime dalyvaujant ir abiejų grupių vaikams.

Tyrimas inicijuotas sukaupus daug informacijos iš amerikiečių nacionalinės apklausos apie narkotikų vartojimą ir sveikatą. Panaudota medžiaga iš aštuonerių metų apklausos laikotarpio ir atsitiktinai parinkta 70 tūkst. tiriamųjų, turinčių daugiau nei 12 metų. Konkrečiau, tai buvo 35 tūkst. paauglio ir jo tėčio arba mamos porų. Mokslininkai smalsavo, ar net paaugę vaikai kartoja, pamėgdžioja savo tėvus – ar griebiasi cigaretės, jei rūko jų tėvai. Taigi kokie rezultatai buvo gauti?

Alkoholio vartojimo problema

- Lietuva yra trečia šalis pasaulyje pagal suvartojamą etilo alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui (15,4 l, kai PSO rekomenduojama neviršyti 7 l.).

- 2003–2011 metais alkoholio vartojimo sąlygotos mirtys sudarė 9 proc. visų mirčių Lietuvoje.

- 2006–2011 metais Lietuvoje 8,9 proc. susirgimų ir 7,6 proc. netekto darbingumo atvejų (neįskaitant išorinių priežasčių) buvo sąlygota alkoholinių gėrimų vartojimo.

- LSMU Sveikatos tyrimų instituto mokslininkų skaičiavimais, alkoholio žala (t. y. neatsakingo, žalingo alkoholio vartojimo ir alkoholizmo) vien per 2010 metus sudarė 214,7 mln. eurų, į ją įėjo dėl priešlaikinių mirčių neuždirbtos pajamos iki pensijos, sveikatos priežiūros išlaidos gydant su alkoholiu siejamas pasekmes sveikatai, sumažėjusio darbingumo išmokos, vaikų globos namų išlaikymas, nuteistųjų išlaikymas kalėjimuose.

Kurie Seimo nariai ne žodžiais, o darbais blaivina Lietuvą?

Artėjant 2016 metų Seimo rinkimams, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (NTAKK) pristato atnaujintus Seimo narių reitingus, sudarytus pagal balsavimus tabako ir alkoholio kontrolės politikos klausimais.

Išanalizavus Seimo internetinėje svetainėje pateikiamus individualių Seimo narių balsavimus palankiausiai už alkoholio ir tabako kontrolės politiką balsavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijų nariai.

Kaip ir anksčiau bendri frakcijų įvertinimai išlieka pakankamai žemi dėl smarkiai besiskiriančių atskiroms frakcijoms priklausančių Seimo narių įvertinimų. Prasčiausiai vertinama išlieka Liberalų sąjūdžio frakcija. Ši frakcija – vienintelė, kurioje nė vienas Seimo narys nebuvo įvertintas teigiamai.

Prezervatyvų fiasko. Ar turime ką nors geriau?

Vytautas Markūnas

Visi vieningos nuomonės, jog reikia gelbėti Afriką nuo AIDS pandemijos. Daugybė pinigingų NVO šią problemą žada išspręsti… prezervatyvų lietumi. Gerai. Lyg ir logiška. O daugelio youtube, delfi ir kitų laisvos minties erdvių komentatorių pasibaisėjimui ir pajuokai, Bažnyčia siūlo susilaikymą nuo lytinių santykių iki santuokos ir ištikimybę. Pažiūrėkime, kaip kam sekasi…

Botsvana

Joje buvo pasirinkta „Saugaus sekso“ politika. Visur buvo iškabinėti atitinkami plakatai, vaikai mokyklose mokėsi daineles apie prezervatyvus. Bill & Melinda Gates Foundation ir kiti fondai investavo 13,5 milijonų dolerių į prezervatyvų platinimą. Bet ŽIV lygis nepamažėjo. Priešingai, jis augo, kol tapo vienu aukščiausių Afrikoje. Panaši praktika yra pritaikoma daug Afrikos šalių.

Mums rašo

Kaip aš įveikiau auglį

Noriu pasidalinti asmenine patirtimi, kaip įveikiau savo auglį (naviką).

Vaikystėje esu du kartus susimušęs galvą. Kartą dviračiu apvirtęs trumpam netekau sąmonės po dešiniojo smilkinio sutrenkimo. Tiems žmonėms, kurie anksčiau yra turėję galvos sumušimų ir įvairių traumų, tai sukelia piktybinį arba nepiktybinį auglį (naviką), kadangi po galvos traumų yra pažeidžiamos ir nutraukiamos kraujagyslės, todėl iš jų kraujas periodiškai išsilieja į smegenis, kreša, taip vystosi navikas.

Kad turiu naviką, patvirtina ne tik periodiškai skaudanti galva sumušimo vietoje, bet ir kraujo tyrimas, kai yra nustatytas TPS – specifinis navikų polipeptido antigenas 42 U/L, nors jis yra normalus (jos yra nuo 0 iki 80 U/L), tačiau vis tiek trukdo pilnavertiškai gyventi, vis mąstant, kad sutrenkimų vietose po tam tikro laiko išsivystys piktybinis navikas.