Regeneracinė medicina – vilties ženklas

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus sveikina konferencijoje dalyvavusį JAV viceprezidentą Džo Baideną

Vatikane surengta dar viena, jau trečioji, tarptautinė konferencija „Regeneracinės medicinos pažanga ir jos kultūrinis poveikis“. Nagrinėjant vėžio bei kitų vadinamųjų retų ligų gydymo problemas, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių amžiuje, bei tai svarstant tikėjimo ir mokslo santykio žvilgsniu, vėl susilaukė plataus atgarsio pasaulyje. Popiežiškosios kultūros tarybos organizuotas susitikimas, vykęs balandžio 28–30 dienomis, panašiai kaip ankstesni, rengti 2011 ir 2013 metais, minėtos temos svarstymui subūrė žymius medicinos mokslo atstovus, praktikuojančius gydytojus ir jų pacientus, filantropus ir etikos ekspertus, sielovadininkus, tikėjimo ir politikos lyderius. Tarp žymiausių konferencijos pranešėjų buvo popiežius Pranciškus ir JAV viceprezidentas Džo Baidenas (Joe Biden).

Pagalba šimtams milijonų ligonių

Konferencijoje pripažinta, kad retųjų ligų, dažniausiai turinčių genetines ištakas, paplitimas dėl vis labiau sveikatai nepalankios gamtinės ir socialinės aplinkos bei įvairių priklausomybių nuolat plečiasi. Dabar jau identifikuota apie 8 tūkstančiai retų ligų, dėl kurių kenčia daugiau kaip 6 proc. (450 milijonų) pasaulio gyventojų. Nors dėl medicinos mokslo pasiekimų (imunoterapijos, ląstelių terapijos, transplantavimo), biotechnologijos ir farmacijos pažangos, prevencijos ir diagnozavimo pastangų mirčių nuo vėžio skaičius pastariaisiais dviem dešimtmečiais sumažėjo beveik ketvirčiu (23 proc.), tačiau ši fatališka žmonijos nelaimė nėra sustabdyta ir toliau plėtojasi. Iki 2025-ųjų kasmet pasaulyje vėžiu susirgs dar 20 milijonų gyventojų, iš kurių 12 milijonų atvejų bus mirtini. Vien tik JAV, šalyje, turinčioje 320 milijonų gyventojų, kasmet diagnozuojama 1,6 milijono vėžio atvejų ir 600 tūkstančių pacientų miršta nuo šios ligos. Gerai žinoma, kad medicinos ir biotechnologijos pažanga nevienodai pasiekiama įvairiuose pasaulio regionuose: jeigu industrinėse valstybėse 80–90 proc. vėžiu sergančių vaikų yra išgydoma, tai neturtingose šalyse 90 proc. jų miršta... Todėl yra didelis moralinis imperatyvas, kad adekvati sveikatos apsauga būtų kuo daugiau plėtojama ir besivystančioje planetos dalyje – Afrikoje, Lotynų Amerikoje, Rytų Europoje. Tai yra didžiausias Katalikų Bažnyčios, vienos iš pagrindinių ne tik dvasinės, bet ir socialinės bei medicininės pagalbos teikėjos, rūpestis.

Gerai žinoma, kad svarbus faktorius, organizuojant gydymo procesą, slaugą ir globą, yra tikėjimas, gera valia ir pasirengimas padėti. Pavyzdžiui, dešimtys retų ligų yra gydomos kaulų čiulpų transplantavimu ir operacijomis, kurioms reikalinga donorystė. Kasmet pasaulyje jų atliekama daugiau nei 50 tūkstančių. Šiuo metu šalių nacionaliniuose registruose yra užregistruota daugiau nei 20 milijonų kaulų čiulpų donorų savanorių, bet jų poreikis yra žymiai didesnis, ieškant tinkamų ląstelių transplantavimui, kad jų neatmestų imuninė sistema. Beje, mokslininkai dabar pradėjo perprogramuoti ir pačių pacientų ląsteles. Vadinamoji T-ląstelių terapija, kad jos pačios galėtų naikinti vėžio pažeistas ląsteles, ypač gydant leukemiją, ženklina naują proveržį medicinoje. Be abejonės, esant šiuolaikiniams superkompiuteriams ir galingai diagnostikos technologijai, yra vis daugiau galimybių identifikuoti ligą bei nustatyti teisingą gydymą nuo pat žmogaus gyvybės pradžios dar motinos įsčiose, kad kiekvienas kūdikis gimtų sveikas (tai – jo teisė) ir kad jo negydymas nebūtų skandalas visos visuomenės mastu. Kaip tik šiais jubiliejiniais Gailestingumo metais Bažnyčia nori paskatinti pasaulio tautas, medicinos mokslą ir visuomenės bei politikos veikėjus dar atkakliau ir sutelktai ieškoti būdų sunkių žmogaus ligų gydymui, sakė Vatikane pradėdamas konferenciją Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas italas kardinolas Džanfrankas Ravazis (Gianfranco Ravasi). Anot jo, regeneracinės medicinos pažanga neša didelę viltį ateičiai, ir mes visi turime susitelkti, kad ji efektyviai padėtų šimtams milijonų kenčiančių žmonių visame pasaulyje, ypač kreipiant dėmesį į neturtingąsias šalis, apleistus gyventojų sluoksnius. Vatikano susitikimas yra dar viena Bažnyčios paskata, kad retų ir sunkių ligų prevencija, diagnozavimas ir gydymas taptų visuotine pažanga, kad naujausi medicinos pasiekimai būtų kuo greičiau perkelti iš mokslinių centrų į realų pasaulį.

Didesnio jautrumo poreikis

Balandžio 29 dieną su konferencijos dalyviais susitikęs popiežius Pranciškus pripažino, kad dabar socialiniame ir kultūriniame kontekste retų ligų gydymas yra rimta problema, reikalaujanti aukšto lygio ekspertizės ir atsidavimo, medicinos darbuotojų profesionalumo ir mokslinės naujų gydymo būdų paieškos. „Tuo pat metu jūs neturite ignoruoti etinių, antropologinių, socialinio teisingumo, kultūrinių klausimų ir gydymo kompleksiškumo tiems, kurie dėl ligos poveikio atsiduria ypatingos patirties situacijoje“, – aiškino Šventasis Tėvas susitikimo dalyviams. Jis su apgailestavimu pastebėjo, jog tokio pobūdžio pacientai nesulaukia pakankamo dėmesio, kadangi investavimas į jų gydymą neduoda pakankamos ekonominės grąžos. Popiežius Pranciškus priminė, kad jam dažnai tenka sutikti žmones, paveiktus „retų“ ligų, visame pasaulyje jomis serga milijonai žmonių, daug kančių patiria ir jais besirūpinantys artimieji, ypač jų šeimų nariai. Ir kaip tik šie ypatingi Gailestingumo jubiliejaus metai turi skatinti užuojautą, nuoširdžiai žvelgiant į kenčiančių brolių ir seserų akis. „Jūsų darbai yra vilties ženklas, nes sutelkia skirtingų kultūrų, visuomenių ir religijų žmones ir institucijas, kuriuos vienija gilus rūpinimasis sergančiais“, – sakė Šventasis Tėvas. Tradiciškai perteikęs tris įžvalgas šiuo klausimu, jis pirmiausia nurodė didesnio jautrumo poreikį, kad niekas neliktų abejingas sergančių retomis ligomis pagalbos šauksmui. Juk visi žinome, kad šios ligos nėra greitai ir paprastai išgydomos, todėl svarbu, kad ligoniai nesijaustų apleisti ir ignoruojami, kaip dar neretai pasitaiko, ir kad tas jautrumas būtų skirtas visiems, nepriklausomai nuo religijos, padėties visuomenėje ir tautinės kultūros.

Kitas svarbus aspektas – tai, kad mokslinės studijos eitų kartu su dvasiniu, etiniu ugdymu, užtikrinant ne vien tik aukšto lygio mediko profesionalumą, bet ir integralią žmogišką formaciją. Žvelgiant iš šios pedagoginės perspektyvos, yra būtina, kad medicinos mokslo disciplinas papildytų kiti humanitarinio pobūdžio kursai, formuojantys svarbius etinius kriterijus, kadangi profesionaliai rūpinantis žmogaus gyvybės ir asmens orumo išsaugojimu, išskirtinai reikšmingi ir moraliniai klausimai. Tiek studijose, tiek profesinėje veikloje bei moksliniuose tyrimuose yra reikalingi solidarumas, dosnumas, kilnumas, dalijimasis žiniomis, pagarba žmogaus gyvybei, broliška ir nesavanaudiška meilė. Trečias popiežiaus Pranciškaus iškeltas bruožas yra kuo platesnis gydymo galimybių visiems užtikrinimas taikant pažangiausius mokslo pasiekimus. Pavyzdžiui, netgi JAV, kur veikia pažangiausi pasaulyje vėžio tyrimo ir gydymo centrai, jie pasiekiami tik 5 proc. pacientų, o 70 proc. vėžio ligonių gydomi, galima sakyti, vietinių bendruomenių ligoninių sąlygomis be aukštesnio lygio ekspertizės. Sveikatos apsaugoje yra visiškai nepriimtina pelno siekimo iš vargingųjų atmetimo ekonomika, nes sergantys žmonės negali būti kažkieno troškimo praturtėti, papildyti biudžetą aukomis, kai kalbama apie gyvybės gelbėjimą, pabrėžė Šventasis Tėvas. Jis priminė savo nusistatymą, kad dabartinei abejingumo globalizacijai būtų priešpastatyta reikšmingumo ir rūpinimosi visais globalizacija, kad retų ir sunkių ligų diagnozavimas ir gydymas būtų pripažintas pasaulinio masto problema atitinkamai investuojant į švietimą, studijas, mokslinius tyrimus bei būtinų teisinių normų rengimą. „Tik tokių koordinuotų pastangų dėka įvairiuose lygiuose ir sektoriuose įmanoma rasti sprendimus mūsų sergančių brolių ir seserų kančioms palengvinti, užtikrinti gydymo ir globos pasiekiamumą“, – sakė popiežius Pranciškus. Baigdamas kalbą jis dar kartą drąsino profesionalių medikų ir institucijų sutelkimo darbus visame pasaulyje, kad ypač šiais jubiliejiniais metais būtų daugiau dosnių dangiškojo Tėvo gailestingumo bendradarbių, pažadėdamas malda ir laiminimu lydėti šias pastangas.

JAV viceprezidento padėka Popiežiui

Vatikane vykusioje regeneracinės medicinos ir su tuo susijusių socialinių klausimų aptarimo konferencijoje dalyvavo ir JAV viceprezidentas D. Baidenas, kuris koordinuoja naują šalies vyriausybės milijardo dolerių vertės projektą, kuriuo stengiamasi padvigubinti pastangas vėžio prevencijai, diagnozavimui ir aukšto technologijos lygio gydymui. Šis projektas pradėtas 2015 metų spalį, buvo pavadintas „Moonshot“ vardu, taip nurodant spartų ir sėkmingą JAV astronautų išsilaipinimą Mėnulyje 1969 metais kosminio laivo „Apollo XI“ ekspedicijos metu. Tai ženklino mokslo ir lėšų sutelkimo galimybes bei galimą taikymą gydant retas ligas. D. Baidenas noriai užsiėmė šiuo projektu, kadangi pats neteko vyriausio 46 metų sūnaus, kuris mirė 2015 metų vasarą po sunkios kovos su galvos smegenų vėžiu. Emocingai kalbėdamas Vatikano konferencijoje, JAV viceprezidentas su pasididžiavimu pabrėžė, kad pats išpažįsta katalikų tikėjimą, ir padėkojo Šventajam Tėvui už jo paguodą dėl sūnaus netekties, išreikštą vizito į JAV metu 2015 metų rugsėjį. „Norėčiau, kad kiekvienas liūdintis tėvas, brolis, sesuo ar motina turėtų tokią jo žodžių, jo maldų ir jo dalyvavimo naudą,– sakė D. Baidenas. – Jis mums suteikė daugiau paguodos ir stiprybės, nei gal pats galvoja“. Anot JAV viceprezidento, ši jo tragedijos patirtis padėjo geriau suvokti, kaip galima praradimą paversti viltimi, o viltį – veiksmais. Popiežius Pranciškus daugeliui milijonų žmonių visame pasaulyje savuoju mokymu, švelnia paguoda ir padrąsinančiais žodžiais suteikia didžiulę viltį dėl ateities šiais neramiais laikais.

JAV viceprezidentas, kreipdamasis į susitikimo dalyvius, dėkojo mokslininkams, filantropams ir visuomenės veikėjams už jų atkaklumą ieškant naujų būdų ir galimybių vėžio ir kitų ligų gydymui, tikint beprecedentiniais mokslo bei biotechnologijų pasiekimais dabartyje ir netolimoje perspektyvoje. Jis priminė prieš 50 metų JAV prezidento Ričardo Niksono (Richard Nixon) paskelbtą „karą prieš vėžį“ ir per tą laikotarpį labai išaugusias investicijas į medicinos mokslo centrus ir gydytojų rengimą.

Tai davė teigiamus rezultatus. D. Baidenas priminė įvairių prevencijos priemonių plėtrą, susijusią su sveiku gyvenimo būdu, kovos už švarų vandenį, prieš rūkymo ir girtavimo organizavimą pasauliniu mastu, įvairių mokslų – imunologijos, virusologijos, genetikos ir onkologijos – sąveiką. Pažadėdamas, kad jis, kaip JAV viceprezidentas ir nuoseklus katalikas tikintysis, telks nacionalines galingiausios pasaulio valstybės ir tarptautinės bendruomenės pastangas. D. Baidenas baigdamas kalbą sakė: „Vėžys yra ne nacionalinė, bet tarptautinė ir bendražmogiška problema. Ji paveikia turtinguosius ir vargšus, visas rases, visas religijas bei tuos, kurie nepripažįsta jokio tikėjimo. Ji neturi ribų“. Šios problemos įveikimas neįmanomas be ryžtingo ir išmintingo žmonių susitelkimo. „Stebėdamas jus ir mokydamasis iš jūsų, turiu tvirtą pasitikėjimą, kad tai įmanoma“, – sakė Vatikano konferencijos dalyviams JAV viceprezidentas D. Baidenas. Jis priminė žymaus danų mąstytojo Sioreno Kjirkegoro (Kierkegaard, 1813–1855) posakį, kad šis „tikėjimas geriausiai matomas tamsoje“.

© 2016 „XXI amžius“