Regeneracinė medicina – vilties ženklas

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus sveikina konferencijoje dalyvavusį JAV viceprezidentą Džo Baideną

Vatikane surengta dar viena, jau trečioji, tarptautinė konferencija „Regeneracinės medicinos pažanga ir jos kultūrinis poveikis“. Nagrinėjant vėžio bei kitų vadinamųjų retų ligų gydymo problemas, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių amžiuje, bei tai svarstant tikėjimo ir mokslo santykio žvilgsniu, vėl susilaukė plataus atgarsio pasaulyje. Popiežiškosios kultūros tarybos organizuotas susitikimas, vykęs balandžio 28–30 dienomis, panašiai kaip ankstesni, rengti 2011 ir 2013 metais, minėtos temos svarstymui subūrė žymius medicinos mokslo atstovus, praktikuojančius gydytojus ir jų pacientus, filantropus ir etikos ekspertus, sielovadininkus, tikėjimo ir politikos lyderius. Tarp žymiausių konferencijos pranešėjų buvo popiežius Pranciškus ir JAV viceprezidentas Džo Baidenas (Joe Biden).

Įprasmino pasaulinę Gyvybės dieną

Grupė šilališkių prie pasodintų pušaičių

Nuo 1998 metų paskutinį balandžio sekmadienį Lietuvoje minima Pasaulinė Gyvybės diena. Ją aktyviai švęsti paragino popiežius Jonas Paulius II. Nuo tada ji švenčiama ir Lietuvoje. Gyvybės dienos tikslas – skatinti visuomenę susimąstyti apie žmogaus slėpinį, atkreipiant visos žmonijos dėmesį į gyvybės prasmę bei vertę. Ji turi būti suprantama plačiąja prasme: vyro ir moters meilė, santuoka, ištikimybė šeimai, neįkainojamos gyvybės vertės supratimas, pasipriešinimas bet kokioms šiuolaikiniems technologijoms (dirbtiniam apvaisinimui, kamieninių ląstelių gavimui iš embrionų, eutanazijai). Popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikoje „Evangelium vitae“ pabrėžiama, jog bet koks kėsinimasis į žmogaus sveikatą bei gyvybę skaudžiai pažeidžia Kūrėjo garbę.

Balandžio 24-ąją Šilalės parapijos kunigai klebonas kan. dr. Algis Genutis, Mindaugas Alekna, aukoję šv. Mišias Šv. Pranciškaus Asyziečio bažnyčioje bei aptarnaujamose Tūbinių ir Vaitimėnų bažnyčiose, priminė ir apie Pasaulinę Gyvybės dieną. Sumos šv. Mišiose dalyvavo ir visi Šilalės parapijos Šeimos centro savanoriai, vadovaujami ilgametės jo vadovės Pranutės Juozauskienės. Sumos šv. Mišias aukojęs klebonas kan. dr. A. Genutis homilijoje akcentavo, kad Pasaulinė Gyvybės diena – vienas iš būdų skleisti Gyvybės kultūrą, gyvenimą, nepažeidžiant Dievo sukurtos tvarkos.

Dovanotas gerumas vėžiu sergantiems vaikams

Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka, ne pirmus metus dalyvaujanti socialinėje gerumo akcijoje „Spalvotas pavasaris“, skirtoje onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, kovo – balandžio mėnesiais kvietė panevėžiečius drauge megzti, nerti, siūti spalvingas bei jaukias kepuraites, skareles ar šalikėlius mažiesiems ligoniukams.

Akcija tikrai reikalinga ir svarbi – numegztos kepuraitės pridengia dėl chemoterapijos nuplikusių ligoniukų galveles ir neleidžia jiems išsiskirti iš bendraamžių.

Nors šiemet sulaukta kiek mažesnio panevėžiečių susidomėjimo akcija, visgi atsirado pakankamai daug neabejingų geradarių, panorusių sušildyti pavasarį onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Virbalais ir vąšeliais panevėžiečiai numezgė, nunėrė ar pasiuvo įvairiausių spalvų ir raštų kepurėlių, keletą šalikėlių. Paaukoti ir keturi ritinėliai siūlų. Suskaičiavome, kad visi kartu sunešėme daugiau nei 130 vienetų lauktuvių. Tiek gerumo spindulių iš Panevėžio miesto jau netrukus pradžiugins, papuoš ir sušildys mažuosius kovotojus.

Juodųjų dėmių keliuose – penktadaliu mažiau

Naujausių tyrimų duomenimis, Lietuvos keliuose šiuo metu yra 30 juodųjų dėmių – beveik penktadaliu mažiau nei prieš metus. Avaringų vietų skaičių padeda mažinti nuolat tobulinama šalies kelių infrastruktūra, diegiamos inžinerinės eismo saugos priemonės.

Iki šiol daugiausia juodųjų dėmių – iš viso 5 – yra likę kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruože tarp Kauno ir Ukmergės, dvi iš jų – prie Jonavos. Tikimasi, kad situaciją šiame avaringame ruože pagerins Jonavos aplinkkelis, kurį planuojama tiesti jau kitais metais. Pradėti ir artimiausiu metu planuojami kelių rekonstrukcijos darbai turėtų padėti panaikinti juodąsias dėmes prie Plungės bei magistralėje Vilnius–Kaunas ties Žiežmariais. Ties Plunge numatoma rekonstruoti apie 10 km ilgio ruožą kelyje Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė. Ties Žiežmariais dar šiemet bus įrengta dviejų lygių sankryža ir tunelinis viadukas, pastatytas pėsčiųjų viadukas, nutiesti jungiamieji keliai, neliks apsisukimo per skiriamąją juostą. Gerinant eismo saugą 2016 metais Lietuvos keliuose iš viso bus rekonstruota 15 avaringų sankryžų, iš jų 9 – į žiedines. Taip pat numatoma 35 km ilgio ruožuose padidinti šalikelių saugumą, apšviesti 5 km avaringų kelių ruožų, nutiesti apie 20 km pėsčiųjų ir dviračių takų, įrengti 160 lokalių inžinerinių greičio mažinimo priemonių, kartu rekonstruojant ir pavojingas pėsčiųjų perėjas, diegti kitas saugaus eismo priemones. Kur ir kokias eismo saugos priemones įrengti, sprendžiama visapusiškai analizuojant eismo įvykių priežastis ir jų pobūdį, tiriant kelio parametrus naujai susidariusiose juodosiose dėmėse, taip pat tiriant įdiegtų priemonių efektyvumą ir tobulinimo galimybes. Tyrimai rodo, kad inžinerinės priemonės keliuose leidžia žymiai pagerinti eismo saugą.

Greitį mėgstančius vairuotojus drausmins išmanieji šviesoforai

Lietuvos keliuose kasmet įrengiama vis daugiau greičio mažinimo priemonių – iškiliųjų perėjų, greičio ribojimo kalnelių, kelių iškreivinimų. Pernai valstybinės reikšmės keliuose buvo įdiegta ir naujovė – išmanieji šviesoforai, kurie į greičio viršijimą reaguoja raudonu signalu. Įvertinus jų efektyvumą, per artimiausius trejus metus tokių šviesoforų gerokai padaugės.

„Manau, kad naujieji šviesoforai Lietuvoje taps rimta auklėjamąja priemone greitį mėgstantiems vairuotojams, kurie bus skatinami gerbti kitus eismo dalyvius. Šių šviesoforų veikimo principas paprastas: viršiji greitį – gaišti laiką pats ir gaišini kitus. Dėl pažeidėjo kaltės įsijungus raudonam signalui, prie šviesoforo turės sustoti ir laukti net ir tie automobilių vairuotojai, kurie važiuoja į priešingą pusę“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Už gyvybės apsaugą kovojančio kunigo pavyzdys

Kun. Robertas Skrinskas Ričardo Šaknio nuotrauka

Skundžiamės, kad lietuvių tauta nyksta ne tik dėl emigracijos (nuo 1990 metų dėl jos praradome apie vieną milijoną gyventojų), bet ir dėl pernelyg mažo gimstamumo. Šį mūsų tautos rodiklį mažina ir nepagrįstai iki šiol veikiantis abortų leidimas. Domeikavos ir Lapių parapijose dirbantis klebonas kun. Robertas Gedvydas Skrinskas nuolat siunčia pavojaus signalus apie Lietuvai iškilusią grėsmę dėl niekaip nesuvaldomo abortų įteisinimo. Jo paskaičiavimais, nuo 1955 m. lapkričio 23 d., kai įsigaliojo abortus leidžiantis įstatymas, Lietuvoje sunaikinta daugiau žmonių nei žuvo kartu paėmus per maro, bado, karo metus, trėmimus, nelaimingus atsitikimus ir avarijas. Kasmet sunaikinama apie 50 000 negimusių vaikų. Apie 100 tūkstančių moterų Lietuvoje nešioja spirales, kurios yra abortuojanti, t.y. pradėtą vaiką žudanti priemonė. Viena spiralė per metus mažiausiai gali sunaikinti 3–6 pradėtus žmogeliukus. Todėl vien nuo spiralės žūsta 400 000 (100000 x 4) negimusių vaikų. Pridėjus cheminius, mechaninius ir kitokius abortus, susidaro pusė milijono. Kun. R. Skrinskas nerimauja: kai Palestinoje arabas nušauna vieną žydą, praneša viso pasaulio žinių agentūros, o kai Lietuvoje per metus sunaikinama pusė milijono pradėtų vaikų, lietuviai nieko nedaro ir „ramiai miega ant krauju įmirkusios žemės“.