Prekyba žmonėmis – globalus blogis

JAV valstybės sekretorius Džonas Keris pristato ataskaitą

Dvylikos metų vietnamietei mergaitei vardu Ping kartu su drauge buvo pasiūlyta padirbėti kitame mieste. Jos buvo įsodintos į autobusą, ilgai vežamos ir galiausiai atsidūrė Kinijoje: ji buvo parduota viešnamiui kartu su dar dvidešimčia mergaičių. Viena, atsakiusi paklusti, buvo stipriai sumušta. Ping viešnamyje buvo metus, kol galiausiai policija jį uždarė, o mergaitę išsiuntė į Vietnamą. Po šios patirties ji kenčia nuo stiprių galvos skausmų, tačiau bando kurti naują gyvenimą.

Mykolas iš Vengrijos susigundė skelbimu apie darbą JAV, tačiau ten nuvykęs buvo uždarytas su kitais į vieną butą, neturėjo dokumentų, o grasinimais nužudyti priverstas teikti prostitucijos paslaugas. Galų gale visi buvo išlaisvinti policijos. Suteneris buvo nuteistas vienuolikai metų kalėjimo.

Paulius, keturiolikos metų berniukas iš Nigerijos, patikėjo britų poros pažadu, kad ši padės jam mokytis, dirbti, bet atvykus buvo uždarytas namuose, apie mokyklą negalėjo net pagalvoti, buvo paverstas tikru namų tarnu. Tačiau kartą per radiją jis išgirdo kalbant vienos nevyriausybinės organizacijos atstovą apie „naująsias vergovės formas“, apie situacijas, kaip jo. Jis kreipėsi į šią organizaciją ir buvo pagaliau išlaisvintas.

Šešerių metų Osėjas iš Ganos buvo patikėtas vienam žvejui, kuris pažadėjo šį ir kitus berniukus išmokyti savo amato, tačiau tai, ką sužinojo, buvo tik vergiškas darbas be užmokesčio. Gina iš vieno Indijos kaimelio pateko į namus Delyje, kuriuose buvo verčiama dirbti iki 20 valandų per dieną beveik be atlyginimo.

Shindy iš Birmos sužinojo apie tai, kad darbdavys ieško žmonių darbui Tailande, kad jis pats už kelionę sumokės kelis šimtus dolerių, kuriuos vėliau bus galima grąžinti. Tačiau nuvykus, paaiškėjo, kad valandos atlyginimai daug mažesni, nei žadėta, o skola – daug didesnė, nei sakyta. Nedidelė skolinta suma tapo spąstais trejiems metams, dirbant po keliolika valandų kasdien, kol policija ir viena nevyriausybinė organizacija ją ir kitus darbininkus išvadavo iš vergiško darbo.

Tai – tik kelios istorijos iš JAV parengtos ataskaitos apie prekybą žmonėmis ir problemą, kuri paliečia milijonus žmonių, visame pasaulyje, turtingame ir neturtingame. Ataskaitą birželio 30 dieną komentavo JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (Jonh Kerry).

Ataskaitos rengėjai, kalbėdami apie teisinę dalį, paminėjo, kad palyginus su ankstesniais metais, yra iškeliama daugiau bylų ir paskelbiama daugiau nuosprendžių. Tačiau palyginus su visu problemos mastu, apimančiu, kaip spėjama, apie 20 milijonų asmenų, neteisėtu ir nežmogišku būdu uždirbančių milijardus dolerių, teisėsaugos kova prieš prekybą žmonėmis yra aiškiai nepakankama.

Žinoma, rezultatų pasiekiama tik ten, kur veikia teisėsauga, nes daug kur jos paprasčiausiai nėra. D. Keris pacitavo trumpą, bet daug sakantį epizodą iš Sirijos: viena moteris papriekaištavo vienam „Islamo valstybės“ teroristinės organizacijos nariui už tai, kad jo bendražygiai laiko ir nuolatos prievartauja dvylikametę. „Ji – juk tik maža mergaitė“, – pasakė moteris, o gautas atsakymas net išgąsdino: „Ji nėra maža mergaitė. Ji – vergė“.

„Mano bičiuliai, šiandien yra XXI amžius. Mes žinome, kad žmonijos civilizacija turėjo vystytis tūkstančius metų, žengti į priekį ir nustatyti taisykles, skirti gėrį nuo blogio. Esame dalis tautų bendruomenės, kuri išdidžiai gyvena ir gina tai, kas užrašyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje“, – kalbėjo JAV politikas, pabrėždamas, jog negalima taikstytis su prekybos žmonėmis blogiu.

Vatikano radijas

© 2016 „XXI amžius“