Popiežius ragina pasipriešinti atmetimo kultūrai

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus ir Lenkijos premjerė Beata Marija Šydlo kalba Krokuvos vaikų ligoninėje jos pacientams ir personalui

Popiežius bendrauja su mažaisiais logoniais

Apsilankymas Krokuvos vaikų ligoninėje

Popiežius Pranciškus nuolat primena Viešpaties žodžius: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40), o į savo apaštalinių kelionių programas įtraukia susitikimus su kaliniais, vargšais, migrantais, ligoniais. Lankydamasis Lenkijoje, lydimas šalies premjerės Beatos Marijos Šydlo (Szydło), liepos 28 dieną, penktadienį, užsuko į Krokuvos universitetinę vaikų ligoninę ir nuoširdžiai bendravo su mažaisiais pacientais. Vėliau, kreipdamasis į juos, į susirinkusius gydytojus bei į visą šios, vienos iš didžiausių Lenkijoje pediatrinių ligoninių personalą, aiškiai sujaudintas Šventasis Tėvas sakė, kad jam buvo labai svarbu pabūti šalia sergančių vaikų, juos apkabinti, paguosti, kartu pasimelsti ir palaiminti: „Norėjau bent trumpai pabendrauti su kiekvienu iš jų, išklausyti juos, nors klausimai neturi lengvų atsakymų“, – kalbėjo popiežius Pranciškus, pripažindamas, jog nekaltų vaikų kančios yra didelis slėpinys, nors aišku, kad Jėzus kenčia kartu su jais. Jis priminė Evangelijoje dažnai minimus Viešpaties susitikimus su sunkiais ligoniais, jų guodimą, padrąsinimą ir gydymą. „Jėzus visada jiems dėmesingas. Jis žvelgia į juos, kaip motina žvelgia į savo sergantį vaiką, gailėdamas ir globodamas“, – aiškino Šventasis Tėvas. Jis tvirtino, kad labai norėtų, kad visi krikščionys būtų tokie pat artimi sergančiam žmogui kaip Jėzus.

Deja, mūsų visuomenėn yra įsismelkusi atmetimo kultūra, visiškai priešinga priėmimo kultūrai. Ir tos atmetimo kultūros aukos pirmiausia yra silpniausi, pažeidžiamiausi žmonės. Tai iš tikrųjų yra žiauru, pripažino Popiežius. „Ir kaip nuostabu matyti, kaip šioje ligoninėje yra svetingai priimami ir globojami labiausiai rūpesčio reikalingi kenčiantys mažutėliai. Ačiū jums už šį meilės ženklą, kurį mums liudijate“, – dėkojo Šventasis Tėvas pediatrinės ligoninės darbuotojams. Jis apibendrindamas pabrėžė, kad darymas tų, kurie labiausiai nelaimingi ir kenčia, socialinio ir politinio rūpinimosi centru yra tikro pilietiškumo, žmoniškumo ir krikščioniškumo ženklas. Pastebėjęs, kad šeimos dabar neretai jaučiasi vienišos savo rūpesčiuose, sergant vaikams ar kitose nelaimėse ir sunkumuose, popiežius Pranciškus sakė, kad iš šios pediatrinės ligoninės, kuri kupina meilės ženklų, jis nori kreiptis į visus, kad būtų dauginami priėmimo kultūros darbai, kuriuos įkvėptų krikščioniška artimo meilė, meilė nukryžiuotam Jėzui, meilė kenčiančiam Jėzaus kūnui. Meilingas ir švelnus tarnavimas stokojantiems padeda mums visiems patirti tikrąjį žmoniškumą. Tai mums atveria kelią į amžinąjį gyvenimą, todėl tie, kurie įsitraukia į gailestingumo darbus, nesibijo mirties. „Taigi, drąsinu visus, kurie evangelinį kvietimą „aplankyti ligonį“ padarė asmeniniu gyvenimo pasirinkimu: gydytojus, slaugytojus, visus medicinos darbuotojus, kapelionus, savanorius, – baigdamas kalbėjo Šventasis Tėvas, – tegul Viešpats padeda gerai atlikti šiuos darbus čia ir kiekvienoje kitoje pasaulio ligoninėje. Tegul Jis atlygina jums, suteikdamas vidinę ramybę ir visada švelnumui atsidavusią širdį“.

Genderizmas ženklina nuodėmės epochą

Popiežius Pranciškus, ištikimas gyvybės ir šeimos gynėjas, savo apaštalinės kelionės Lenkijoje metu keliuose susitikimuose pasisakė Bažnyčiai ir visuomenei labai svarbiu genderizmo klausimu. Kaip jau rašyta ankstesniame „XXI amžiaus“ numeryje, kalbėdamas atsakingiems valdžios pareigūnams, politikams ir diplomatams Krokuvos karališkuose Vavelio rūmuose, Šventasis Tėvas pabrėžė, kad valstybė turi rūpintis ne tik ekonomikos vystymu, bet ir demografijos reikalais, tai yra šalies gyventojų skaičiumi. Visoje Europoje ir Lenkijoje gimstamumo mažėjimas ir visuomenės senėjimas kelia didelį nerimą dėl sunkių socialinių pasekmių, ypač būsimosioms kartoms. „Todėl turi būti vis efektyvesnė šeimą, pirminę ir fundamentalią visuomenės ląstelę, remianti socialinė politika“, – kalbėjo popiežius Pranciškus. Jis aiškino, kad ypač reikalinga parama neturtingoms, įvairius sunkumus patiriančioms šeimoms, padedant joms, kad būtų svetingai priimta kiekviena pradėta gyvybė ir rūpinamasi ja. „Žmogiškoji gyvybė visada turi būti priimta ir apsaugota, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Šie du dalykai – priėmimas ir apsaugojimas – turi būti kartu nuo prasidėjimo iki natūralios mirties. Visi mes esame pašaukti gerbti gyvybę ir rūpintis ja“. Šeimose, kurias su didele atsakomybe lydi Bažnyčios, valstybės ir visos visuomenės globa, „kūdikis niekada neturi būti laikomas našta, bet priimamas kaip brangi dovana“.

Su šia tema yra susijusi ir plataus dėmesio susilaukusi popiežiaus Pranciškaus išsakyta dar viena griežta genderizmo teorijos kritika Krokuvos katedroje vykusiame susitikime su Lenkijos vyskupais (išsamiau apie tą pokalbį rašome 1-ame ir 2-ame „XXI amžiaus“ puslapiuose). Jis pabrėžė, kad genderizmas turi baisias pasekmes vaikams, nes jau mokykloje jiems aiškinama, kad kiekvienas gali pasirinkti savo lytį. Taigi faktiškai bandoma sunaikinti dieviškos žmogaus prigimties sampratą, kad jis yra sukurtas pagal Dievo atvaizdą, ir įtvirtinti materialistinį žmogaus, kaip „socialinio produkto“ apibrėžimą. Tokių teorijų kaip genderizmas (feminizmas, homoseksualizmas) primetimą šiandien galima pavadinti naująja Europos, Amerikos, Afrikos ir netgi Azijos šalių ideologine kolonizacija. „Šiandien net vaikai, jūs tik pagalvokite, vaikai, yra mokomi, kad kiekvienas gali pasirinkti savo lytį“, – baisėdamasis kalbėjo Šventasis Tėvas lenkų ganytojams. Jis pastebėjo, kad tokius vadovėlius mokykloms parūpina įtakingi asmenys bei institucijos iš Vakarų šalių su finansinės paramos švietimo sistemai priedanga. Popiežius Pranciškus sakė, jog apie tai yra privačiai kalbėjęs su šviesų protą ir įžvalgą išlaikiusiu popiežiumi emeritu Benediktu XVI, kuris irgi pripažino, jog genderizmo ideologijos paplitimas ženklina „nuodėmės prieš Dievą Kūrėją epochą“. Juk Dievas sukūrė žmogų, kaip vyrą ir moterį, ir patikėjo pasaulį kaip pirminę medžiagą kultūros ir civilizacijos kūrimui, o dabar mes viską darome priešingai – viską griauname ir patys save grąžiname prie tos pirminės medžiagos, neigdami savyje Dievo atvaizdą, Jo kūrimo rezultatą, galiausiai neigdami ir patį Dievą. Šventasis Tėvas jau ne kartą yra pasmerkęs tokį ideologinės kolonizacijos reiškinį, o patį genderizmą, kai kurių, su juo privačiai kalbėjusių vyskupų liudijimais, yra pavadinęs „demoniška ideologija“.

© 2016 „XXI amžius“