Popiežius ragina pasipriešinti atmetimo kultūrai

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus ir Lenkijos premjerė Beata Marija Šydlo kalba Krokuvos vaikų ligoninėje jos pacientams ir personalui

Apsilankymas Krokuvos vaikų ligoninėje

Popiežius Pranciškus nuolat primena Viešpaties žodžius: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40), o į savo apaštalinių kelionių programas įtraukia susitikimus su kaliniais, vargšais, migrantais, ligoniais. Lankydamasis Lenkijoje, lydimas šalies premjerės Beatos Marijos Šydlo (Szydło), liepos 28 dieną, penktadienį, užsuko į Krokuvos universitetinę vaikų ligoninę ir nuoširdžiai bendravo su mažaisiais pacientais. Vėliau, kreipdamasis į juos, į susirinkusius gydytojus bei į visą šios, vienos iš didžiausių Lenkijoje pediatrinių ligoninių personalą, aiškiai sujaudintas Šventasis Tėvas sakė, kad jam buvo labai svarbu pabūti šalia sergančių vaikų, juos apkabinti, paguosti, kartu pasimelsti ir palaiminti: „Norėjau bent trumpai pabendrauti su kiekvienu iš jų, išklausyti juos, nors klausimai neturi lengvų atsakymų“, – kalbėjo popiežius Pranciškus, pripažindamas, jog nekaltų vaikų kančios yra didelis slėpinys, nors aišku, kad Jėzus kenčia kartu su jais. Jis priminė Evangelijoje dažnai minimus Viešpaties susitikimus su sunkiais ligoniais, jų guodimą, padrąsinimą ir gydymą. „Jėzus visada jiems dėmesingas. Jis žvelgia į juos, kaip motina žvelgia į savo sergantį vaiką, gailėdamas ir globodamas“, – aiškino Šventasis Tėvas. Jis tvirtino, kad labai norėtų, kad visi krikščionys būtų tokie pat artimi sergančiam žmogui kaip Jėzus.

Šventasis Tėvas aplankė iš prekiautojų žmonėmis išvaduotas moteris

Šv. Jono XXIII namų globotinės Šventajam Tėvui uždėjo rožinį

Rugpjūčio 12-osios, penktadienio, pavakarę popiežius Pranciškus aplankė Romos miesto šiaurinėje dalyje įsikūrusią „Popiežiaus Jono XXIII bendruomenę“, kurioje globojamos iš priverstinės prostitucijos išvaduotos moterys. Popiežiaus aplankytuose namuose gyvena 20 iš prekybos žmonėmis tinklo išvaduotų jaunų moterų, dauguma jų – iš Afrikos ir Rytų Europos.

Iš prostitucijos išvaduotas moteris globojančioje bendruomenėje dirbantis kun. Aldas Bonajutas (Aldo Bonaiuto) sakė, kad Popiežiaus apsilankymas globojamoms moterims ir bendruomenės vadovams buvo staigmena, apie atvykimą sužinota paskutinę akimirką. Popiežius labai gražiais ir labai stipriais žodžiais kreipėsi į šias moteris – paprašė, kad jos atleistų visiems krikščionims, kurie jas nuskriaudė, neapsaugojo nuo smurto, kurį jos buvo priverstos kentėti. Popiežius su kiekviena iš jų atskirai pasikalbėjo. Ypač jaudinantis ir dramatiškas buvo pokalbis su ką tik į bendruomenę atvežta jauna mergina, kuri gatvėje pagimdė kūdikį, o jis mirė.

Žmogaus gyvybė pagalbinio apvaisinimo įstatymo kontekste. Krikščioniškoji perspektyva

Didžiausios Lietuvos krikščionių Bažnyčios pastaruoju metu sulaukia nemažai prašymų išaiškinti, ką krikščionybė sako apie kūriniją, apie gyvybės – ypač prasidėjusios žmogaus gyvybės – vertę bei kokia turėtų būti iš šio mokymo išplaukianti krikščionio laikysena. Ypač daug klausimų užduodama apie šių Bažnyčių mokymą Pagalbinio apvaisinimo įstatymo kontekste. Atsiliepdami į šiuos prašymus, Katalikų, Ortodoksų (Stačiatikių) ir Liuteronų Bažnyčių vadovai Lietuvoje vieningai primena, kad pagarba gyvybei kyla iš Šventojo Rašto, atskleidžiančio, kad žmogus yra kūrinijos viršūnė. Dėl šios priežasties tik žmogui yra būdingas orumas. Būtent dėl to žmogaus gyvybė neliečiama. Bažnyčių mokymą paremia ir šiandienos medicinos mokslo neginčijamai įrodyta tiesa, jog žmogaus gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo momento, kada, susikūrus embrionui, pradeda vystytis unikalus žmogaus organizmas. Kiekvienas iš mūsų įveikė šį savo gyvenimo etapą.

Apie sutanotus lobistus ir apvaisinimo sunkumus

Egidijus Vareikis

Iš karto pasakysiu, kad joks paprastas kunigas, garbus vyskupas ar kuklus daugiavaikis zakristijonas apvaisinimo klausimais man neskambino ir nekonsultavo. Balsavau už Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, suprasdamas, kad balsuoju už tai, kas parašyta. Įstatymas reglamentuoja pagalbinių priemonių taikymą esant apvaisinimo sutrikimams. Kadangi tai – ir šiek tiek „medicininis“ įstatymas, tai jo vykdytojams niekaip nerekomenduojama laužyti Hipokrato priesaikos, o tai reiškia, pagelbėti nesavanaudiškai, gelbėjant nepakenkti ir jokiu būdu nežudyti. Balsuodamas žinojau, kad yra norinčių parašyti ir įteisinti priimti kažką panašaus į kūdikių „užsakymo stalą“ pagal paslaugų teikėjo meniu homunkulų konstravimo tvarką, ciniškai šalinant kliento nepatenkinusių eksperimentų rezultatus... Kiek leidžia man suprasti akademinis gamtamokslinis išsilavinimas ir gyvenimiškoji patirtis, apvaisinimas yra naujos gyvybės pradžios procesas, o kiekviena žmogiška gyvybė turi teisę gyventi nepriklausomai nuo kokių nors „mokslinių“, ar užsakomosios homunkologijos norų. Žmonėms, siekiantiems auginti ir auklėti vaikus padėti tikrai galima ir priimtasis įstatymas būtent pagalbos keliu ir eina.