„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.10 (291)

2016 m. spalio 21 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Diena prieš mirties bausmę

Spalio 10 dieną minėta „Tarptautinė diena prieš mirties bausmę“. Aktyvistai, kurie siekia jos panaikinimo, gali džiaugtis gerais rezultatais per pastarąsias kelias dešimtis metų. Mirties bausmė visai uždrausta 104 valstybėse, o dar daugiau kaip 50 mirties bausmės vykdymą yra praktiškai sustabdžiusios. Mirties bausmę praktikuoja, 2016 metų vasaros duomenimis, 38 valstybės. 2015 metais įvykdyta 4040 mirties bausmių. Duomenų neturima iš tokių valstybių, kaip Šiaurės Korėja, Sirija, Sudanas ar Jemenas. Daugiausia oficialių mirties bausmių įvykdo Iranas, Pakistanas ir Saudo Arabija.

Bažnyčia ir popiežių mokymas nuosekliai pasisako prieš mirties bausmę. Katekizme ji pateisinama tik vienu atveju – „jeigu ji yra vienintelis būdas apginti žmonių gyvybę nuo neteisaus užpuoliko“. Tačiau jei įmanoma apginti kitais būdais, privalu jų imtis. Popiežius Pranciškus irgi ne kartą yra pasisakęs šiuo klausimu ir neseniai žinutėje „Twitter“ tinkle pakartojo vieną iš svarbiausių savo argumentų – „nėra galiojančios bausmės be vilties“ prasikaltusiam. Ir, suprantama, mirties bausmė jokios vilties nepalieka. Šiuo požiūriu, yra pasakęs Šventasis Tėvas, ir įkalinimas iki gyvos galvos yra „paslėpta mirties bausmė“.

Išsamesnę ir organiškesnę argumentaciją atrasime Popiežiaus 2014 metų kalboje Tarptautinės baudžiamosios teisės asociacijos delegacijai, kurioje jis nagrinėja bausmės ir keršto ar populizmo, klaidingai tvirtinančio, kad nužudžius nusikaltėlį bus išspręstos vienokios ar kitokios socialinės problemos, klausimus; situacijas, kai mirties bausmė skiriama neteisingai ar tampa galingųjų priemone susidoroti su oponentais; faktą, kad kalinimo metodai ir sąlygos žmogų gali dar labiau sužlugdyti. Popiežius Pranciškus pabrėžė, kad mirties bausmė prieštarauja žmogaus orumo pirmumui prieš visus kitus dalykus ir kad bausmė niekada neturi būti savitikslė, nes tada ji tik kerštas ir kankinimas, bet turi būti skirta prasikaltusiam leisti ir padėti pasikeisti. Tai ir yra vilties matmuo.

Vatikano radijas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija