Tvirtas Europos „ne“ surogatinei motinystei

Mindaugas Buika

Surogatinė motinystė tampa skurde gyvenančias moteris išnaudojančiu verslu

Parlamentinė Europos Tarybos asamblėja, sudaryta iš 47 šalių nacionalinių parlamentų atstovų, balsavimu atmetė bandymus legalizuoti surogatinę motinystę. Taigi žemyno tautų rinkti parlamentarai dar kartą patvirtino moralinę ir teisinę nuostatą saugoti moteris ir vaikus nuo papiktinančios komercinės praktikos, kai už tam tikrą pinigų sumą dirbtinai sukurtą embrioną išnešiojusi ir kūdikį pagimdžiusi motina jį perduoda lytinių ląstelių donorams. Taip yra pasibaisėtinai išnaudojamos dideliame skurde gyvenančios moterys, o vaikai tampa nusikalstamos prekybos objektais.

Balsavimas dėl šio labai kontroversiško klausimo Prancūzijos mieste Strasbūre įsikūrusioje Europos Taryboje, seniausioje (1949 metais įkurtoje) ir didžiausioje kontinento politinėje institucijoje, kurios užduotis yra palaikyti žmogaus teises, demokratiją ir įstatymų tvarką, įvyko spalio 10 dieną po mėnesius trūkusių svarstymų ir karštų debatų. Palankų nutarimą dėl vadinamosios „De Suter ataskaitos“ („De Sutter report“), kuria norėta įteisinti ir normalizuoti dabar draudžiamą surogatinę motinystę, palaikė tik 77 delegatai, o 83 balsavo „prieš“ ir septyni susilaikė. Neigiamas balsavimo rezultatas yra dar akivaizdesnis, žinant, kad šio sprendimo patvirtinimui reikėjo kvalifikuotos dviejų trečdalių daugumos. Šio projekto autorė ir pristatytoja buvo 53 metų Belgijos senatorė Petra De Suter (Petra De Sutter), kuri save laiko budiste ir, žinoma, priklauso žaliųjų partijai. Ji yra transseksualė (lytį pakeitusi moteris), gyvenanti homoseksualioje partnerystėje ir aktyviai propaguojanti genderizmo ideologiją (kai kam toks išsigimimas yra aukščiausias „pažangos“ rodiklis, o kas tam prieštarauja, paniekinančiai vadinami „homofobais“.) Po De Suter yra Gente miesto universiteto ginekologijos profesorė ir vietos universitetinėje ligoninėje surogatinės motinystės plėtrą padarė savo pagrindiniu verslu bendradarbiaudama su atitinkamomis klinikomis Indijoje, kur tai legalizuota. Ten randama neturtingų moterų, kurios pasirengusios už tam tikrą finansinę kompensaciją išnešioti implantuotą embrioną ir pagimdyti kūdikį, su kuriuo skirtis būna emociškai sunku. Šį verslą, kurį kritikai vadina „gimdos prostitucija“, dabar stengiamasi palaipsniui nutraukti ir Indijoje.

Ar narkotikai ir alkoholis per vaikus gali palaužti mūsų tautą

„Ar narkotikai ir alkoholis per vaikus gali palaužti mūsų tautą? – tokį retorinį klausimą rugsėjo 30 dieną Seime vykusioje konferencijoje kėlė Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos (NAPK) pirmininkė Larisa Dmitrijeva. – Gali. Jeigu sklandžiai neveiks visa narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos sistema, jeigu ir toliau nesirūpinsime visų vaikų užimtumu ir ugdymu po pamokų, jeigu neskirsime užimtumui lėšų, nes ne visada tėvai išgali sumokėti už būrelius, jeigu nekursime saugios aplinkos vaikams ir nesumažinsime alkoholio vartojimo. Tik susiformavusi ir pakankamai savimi pasitikinti asmenybė sugebės spręsti sudėtingas gyvenimo situacijas, atskirti, kur tiesa, kur melas“. Komisijos pirmininkė L. Dmitrijeva mano, kad didelis dėmesys turi būti skiriamas vaiko ugdymui. Todėl ir tėvus reikia ugdyti tėvystei, nes jie yra pagrindiniai ugdymo proceso veikėjai. Gerų tėvų ugdomas vaikas, jaučiasi apsaugotas, ramus, nugali baimes ir agresijas. O probleminių tėvų vaikas nesijaučia saugus, jam daugiau rizikos augti su dideliu nerimu ir nesaugumu.

Ar rūkantis gydytojas padės mesti rūkyti?

Šeimos gydytojai savo pacientų klausia, ar jie rūko, ir pataria atsikratyti šio sveikatą žalojančio įpročio, tačiau retai jiems teikia specifinę pagalbą. Tai paaiškėjo Higienos instituto specialistams ištyrus šeimos gydytojų žinias apie tabako vartojimo poveikį ir tai, kaip jie padeda savo pacientams atsisakyti rūkymo.

2014 metų Lietuvoje kasdien rūkė vienas iš keturių (21 proc.) 15–64 metų gyventojų, o Švedijoje – tik 11 procentų. Lietuvoje rūko net 33 proc. vyrų. Tai – gerokai daugiau nei kitose Europos šalyse. Be to, mūsų šalyje kasdien rūko 23 proc. 20–24 metų moterų, o bent kartą per savaitę – 34 proc. 15 metų berniukų. Pagal šį rodiklį mes pirmaujame ES.

Lietuvoje ypač daug žmonių miršta nuo su rūkymu susijusių ligų – širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo organų ligų, vėžio (kasmet apie 6000). Nors mesti rūkyti yra bandę 75 proc. rūkančiųjų, iš tiesų tai padarė tik 18 proc.

Šveicarijoje krikščioniški slaugymo namai verčiami leisti savižudybę su gydytojo pagalba

Šveicarijos Federalinio teismo sprendimas verčia krikščionių valdomus slaugymo namus leisti atlikti savižudybę su gydytojo pagalba.

Krikščionys Šveicarijoje reiškia pasipiktinimą dėl šalyje galiojančio įstatymo, reikalaujančio, kad savižudybė su gydytojo pagalba būtų atliekama visose be išimčių sveikatos įstaigose, jei tik pacientas to pageidauja. Labdaringus slaugymo namus valdanti krikščionių organizacija Išganymo armija kreipėsi į teismą, teigdama, jog tai pažeidžia krikščionių sąžinės laisvę. Tačiau Federalinis teismas nubalsavo krikščionių nenaudai. Teismo teigimu, įstatymas suteikia individui teisę nuspręsti, kada ir kaip jis nori mirti. Teisėjai pareiškė, kad vienintelė išeitis, kuria gali pasinaudoti organizacija, yra atsisakyti savo labdaringos įstaigos statuso ir iš valstybės gaunamos paramos. Jei tai nebus padaryta, slaugymo namai privalės paklusti ir leisti savižudybes su gydytojo pagalba.

Diena prieš mirties bausmę

Spalio 10 dieną minėta „Tarptautinė diena prieš mirties bausmę“. Aktyvistai, kurie siekia jos panaikinimo, gali džiaugtis gerais rezultatais per pastarąsias kelias dešimtis metų. Mirties bausmė visai uždrausta 104 valstybėse, o dar daugiau kaip 50 mirties bausmės vykdymą yra praktiškai sustabdžiusios. Mirties bausmę praktikuoja, 2016 metų vasaros duomenimis, 38 valstybės. 2015 metais įvykdyta 4040 mirties bausmių. Duomenų neturima iš tokių valstybių, kaip Šiaurės Korėja, Sirija, Sudanas ar Jemenas. Daugiausia oficialių mirties bausmių įvykdo Iranas, Pakistanas ir Saudo Arabija.

Bažnyčia ir popiežių mokymas nuosekliai pasisako prieš mirties bausmę. Katekizme ji pateisinama tik vienu atveju – „jeigu ji yra vienintelis būdas apginti žmonių gyvybę nuo neteisaus užpuoliko“. Tačiau jei įmanoma apginti kitais būdais, privalu jų imtis. Popiežius Pranciškus irgi ne kartą yra pasisakęs šiuo klausimu ir neseniai žinutėje „Twitter“ tinkle pakartojo vieną iš svarbiausių savo argumentų – „nėra galiojančios bausmės be vilties“ prasikaltusiam. Ir, suprantama, mirties bausmė jokios vilties nepalieka. Šiuo požiūriu, yra pasakęs Šventasis Tėvas, ir įkalinimas iki gyvos galvos yra „paslėpta mirties bausmė“.