Alkoholis ir vyrų savižudybės

Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, atliktas alkoholio vartojimo priežasčių ir tendencijų tyrimas RARHA (Reducing Alcohol Related Harm) rodo, kad kas septintas gyventojas Lietuvoje alkoholį vartoja siekdamas užsimiršti, kas dešimtas – norėdamas įveikti sielvartą ir depresiją. Pagal šiuos grėsmingus rodiklius Lietuva pirmauja Europoje, keturis kartus lenkdama Europos Sąjungos (ES) vidurkį, devynis kartus – Estiją. Tyrimai rodo, kad būtent vyrai sudaro didžiąją dalį girtaujančių asmenų mūsų šalyje, jų gyvenimo trukmė – 10 metų trumpesnė nei ES vidurkis, savižudybių rodiklis – aukščiausias visoje Europoje. Praėjusiais metais atliktas RARHA tyrimas skelbia sudėtingą vaizdą: kas septinto alkoholį vartojančio Lietuvos gyventojo, arba beveik 14 proc., pagrindinis motyvas yra siekis viską pamiršti, pabėgti nuo savo problemų. Šiuo rodikliu Lietuva lenkia visas kitas tyrime dalyvavusias ES valstybes, o bendrijos vidurkį viršija daugiau nei 4 kartus (3,25 proc.). Estijoje situacija nepalyginamai geresnė – ten dėl noro viską pamiršti alkoholį vartoja vidutiniškai tik 1,5 proc. gyventojų. Tai net devynis kartus su trupučiu mažiau nei Lietuvoje. Tyrimo duomenimis, apie 10,5 proc. Lietuvos gyventojų, per pastaruosius 12 mėnesių vartojusių alkoholį, tai darė siekdami įveikti liūdesį ir depresiją. Šis rodiklis daugiau nei dvigubai viršija ES vidurkį (apie 4 proc.) ir lenkia visas kitas Bendrijos valstybes. Vyrų savižudybių rodiklis Lietuvoje – didžiausias Europoje. 2015 metais 100 tūkst. gyventojų teko 30,8 savižudybės (vyrų – 54,3, moterų – 10,8).

Šie duomenys tiesiogiai atspindi anoniminės psichologinės pagalbos prieinamumą mūsų šalyje – kaimiškose vietovėse tokia apskritai neteikiama. Lietuvoje iš viso veikia tik 5 specializuoti vyrų krizių centrai, kurie įsikūrę didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Utenoje ir Alytuje. Raseiniuose ir Telšiuose vyrams pagalbą teikia bendrieji krizių centrai. Specialistams vyrų krizių centruose būtina atkreipti dėmesį dėl vyrų psichologinės sveikatos, nes Lietuvoje alkoholis dažnai yra vienintelis prieinamas būdas pasijusti geriau, susidūrus su sunkumais ar išgyvenant krizes. Tačiau toks „sprendimas“ veda tik į dar sunkesnes pasekmes, kurių išvengti tampa jau neįmanoma. Jaunimui būtina patarti blaiviai gyventi, nes jis patirs neįsivaizduojamai sunkias pasekmes ateityje.

© 2017 „XXI amžius“