Šeima – sielovados širdyje

Popiežiaus nuorodos rengiantis Dublino susitikimui

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus su Liuksemburgo didžiojo kunigaikščio Henrio ir jo žmonos kunigaikštienės Marijos Teresės penkiais vaikais ir vaikaičiais. Liuksenburgo valdovai pernai minėjo santuokos 35-ąsias metines ir ta proga aplankė Šventąjį Tėvą

Popiežius Pranciškus, akcentuodamas, kad šeima, dabar sunkią krizę išgyvenanti svarbioji žmogiškosios bendrystės institucija, nuolat liktų sielovados centre, paskelbė laišką, skirtą pasirengimams 2018 metais Airijos sostinėje Dubline įvyksiančiam 9-ajam Pasauliniam šeimų susitikimui. Viešpaties Apreiškimo švente, kovo 25 diena, datuotą dokumentą Vatikane asurengtoje spaudos konferencijoje pristatė Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijos prefektas Kevinas Džozefas Farelas (Kevin Jozeph Farrell), kuris yra atsakingas už tokių renginių organizavimą. Minėtoje spaudos konferencijoje dalyvavo ir būsimojo susitikimo šeimininkas Dublino arkivyskupas Diarmuidas Martinas (Diarmuid Martin), kuris papasakojo apie pasirengimo eigą, apie tuos iššūkius, su kuriais susiduria šeimos gyvenimas šiuolaikinėje airių ir visos sekuliarizuotos Europos visuomenėje. Kas treji metai vykstančiuose Pasauliniuose šeimų susitikimuose dažniausiai dalyvauja ir popiežiai, todėl, nors oficialiai dar nėra patvirtinta, bet yra didelė viltis, kad Dublino susitikime irgi dalyvaus Šventasis Tėvas. Jis  su apaštaliniu vizitu aplankys Airiją, kurioje dabar gyvena solidi lietuvių išeivių bendruomenė, tradiciškai stiprūs abiejų katalikiškų tautų saitai.

Įveikti priklausomybes įmanoma

Kun. Kęstutis Dvareckas prezidentei Daliai Grybauskaitei pasakoja apie priklausomų asmenų bendruomenę „Aš esu“

Balandžio 7-ąją Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi priklausomų asmenų bendruomenėje „Aš esu“. Ją pasitiko bendruomenės įkūrėjas kun. Kęstutis Dvareckas ir terapijai laikomas šuo Kanas. Kunigas papasakojo apie bendruomenę, parodė jos koplyčią, paskui vyko susitikimas su bendruomenės nariais, Vilniaus priklausomybių ligų centro atstovais, psichologais ir socialiniais darbuotojais. Susitikime aptarta, kokių priemonių reikėtų imtis, kad gydymas nuo priklausomybių siekiantiems išsivaduoti žmonėms taptų dar efektyvesnis ir prieinamesnis, o gydytis ateitų vis daugiau žmonių.

Nuo priklausomybių šiuo metu gydosi daugiau nei 50 000 šalies gyventojų, tačiau spėjama, kad žmonių, kuriems reikia pagalbos vaduojantis iš priklausomybių, yra tris kartus daugiau. Priklausomybės ir jų sukeltos socialinės bei ekonominės pasekmės paliečia daugiau nei pusę milijono Lietuvos gyventojų, tačiau valstybės mastu nėra sukurta jokio darniai veikiančio kompleksinės pagalbos modelio, galinčio efektyviai kovoti su šia problema.

Diskusija kavinėje „Bausti negalima pasigailėti“

Balandžio 6-osios vakarą Kauno senamiesčio kavinėje „Vero Cafe“ tęsėsi susitikimų ciklas „Kunigai (ir ne tik) kavinėse“. Kauniečių susitikimai šiemet vyksta nauju formatu – kaip diskusijų vakarai.

Nuodėmė ir kaltė, bausmė, atgaila ir atleidimas – šie ypač gavėnios laikui tinkantys apmąstyti klausimai tapo ir šio vakaro kontekstu diskutuojant tema „Bausti negalima pasigailėti“ su ypatingais diskusijos svečiais. Kavinėje su žmonėmis mielai pabendravo, atsakė į jų gausius klausimus vyriausiasis Kauno apygardos prokuroras Darius Valkavičius ir kun. Linas Šipavičius, dirbantis nuteistųjų sielovadoje. Diskusijai vadovavo arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas.

Gaila, kad nors ir nedidelis kauniečių būrelis dalyvavo diskusijų vakare, tačiau diskusija tęsėsi daugiau kaip dvi valandas, be to, nors kalbėta nelengvomis temomis, vyko nuoširdus pokalbis, stengiantis kuo plačiau pažvelgti į visiems rūpimus klausimus: ar vis dėlto nereikia mirties bausmės šiandien, ar įkalinimo įstaigose pasitaiso nuteistieji, kodėl jie sunkiai grįžta į visavertį gyvenimą ir koks galėtų būti visos visuomenės indėlis, kad nusikalstamumo ir nusikaltusiųjų būtų mažiau?

Alkoholis ir vyrų savižudybės

Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, atliktas alkoholio vartojimo priežasčių ir tendencijų tyrimas RARHA (Reducing Alcohol Related Harm) rodo, kad kas septintas gyventojas Lietuvoje alkoholį vartoja siekdamas užsimiršti, kas dešimtas – norėdamas įveikti sielvartą ir depresiją. Pagal šiuos grėsmingus rodiklius Lietuva pirmauja Europoje, keturis kartus lenkdama Europos Sąjungos (ES) vidurkį, devynis kartus – Estiją. Tyrimai rodo, kad būtent vyrai sudaro didžiąją dalį girtaujančių asmenų mūsų šalyje, jų gyvenimo trukmė – 10 metų trumpesnė nei ES vidurkis, savižudybių rodiklis – aukščiausias visoje Europoje. Praėjusiais metais atliktas RARHA tyrimas skelbia sudėtingą vaizdą: kas septinto alkoholį vartojančio Lietuvos gyventojo, arba beveik 14 proc., pagrindinis motyvas yra siekis viską pamiršti, pabėgti nuo savo problemų. Šiuo rodikliu Lietuva lenkia visas kitas tyrime dalyvavusias ES valstybes, o bendrijos vidurkį viršija daugiau nei 4 kartus (3,25 proc.). Estijoje situacija nepalyginamai geresnė – ten dėl noro viską pamiršti alkoholį vartoja vidutiniškai tik 1,5 proc. gyventojų. Tai net devynis kartus su trupučiu mažiau nei Lietuvoje. Tyrimo duomenimis, apie 10,5 proc. Lietuvos gyventojų, per pastaruosius 12 mėnesių vartojusių alkoholį, tai darė siekdami įveikti liūdesį ir depresiją. Šis rodiklis daugiau nei dvigubai viršija ES vidurkį (apie 4 proc.) ir lenkia visas kitas Bendrijos valstybes. Vyrų savižudybių rodiklis Lietuvoje – didžiausias Europoje. 2015 metais 100 tūkst. gyventojų teko 30,8 savižudybės (vyrų – 54,3, moterų – 10,8).