Popiežius kviečia rūpintis našlaičiais

Mindaugas Buika

Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas „Švento Juozapo namais“ pavadintoje Medeljino našlaičių prieglaudoje, kurioje jis paliko dovaną: Šventosios Šeimos bareljefą. Jame pavaizduota, kaip dangiškojo Tėvo delnai apglėbia Juozapą, Mariją ir Kūdikėlį Jėzų

Našlaičių namų auklėtinis laiko Popiežių sveikinantį plakatą

Šventasis Tėvas, lankydamasis Kolumbijoje, nuoširdžiai bendravo su vaikais, pabrėždamas būtinumą rūpintis jais, kaip šalies, pasaulio ir Bažnyčios ateitimi

Sunki vaikystės patirtis

Popiežius Pranciškus apaštalinio vizito Kolumbijoje metu nusprendęs aplankyti Medeljino mieste veikiančią našlaičių prieglaudą „Švento Juozapo namai“ („Hogar de San José“) dar kartą patvirtino rūpinimąsi ne tik nelaiminga vaikyste, bet ir siekį užgydyti šios Lotynų Amerikos šalies daugiau kaip penkis dešimtmečius trukusių pilietinių kovų padarytas skaudžias žaizdas. Daug vaikų per tas kovas prarado savo šeimas ar buvo palikti likimo valiai, todėl Medeljino arkivyskupija jiems įsteigė prieglaudų tinklą, pavadintą „Šventojo Juozapo namais“, kuriuose apgyvendinta daugiau kaip 1200 tokių mažųjų kolumbiečių, kad toje katalikiškoje įstaigoje atrastų tarsi antrąsias savo šeimas, galėtų mokytis ir stiprinti savo tikėjimą bei ateities viltį. Aštuonių našlaičių prieglaudų „Hogar de San José“ sistemoje dabar darbuojasi 5 kunigai, 20 seserų vienuolių ir apie šimtas įvairių profesijų pasauliečių savanorių, kuriems padeda ir tų beglobių vaikų giminaičiai. Po sunkios smurtinių netekčių patirties auklėtiniai dabar gali išgyventi teigiamas emocijas, žmogišką užuojautą ir švelnumą, o svarbiausia, įgyti tikrą katalikišką ugdymą. Šventojo Tėvo rugsėjo 9 dieną aplankytuose vienuose iš tokių „Šventojo Juozapo namų“ gyvena daugiau kaip šimtas mažesnių ir didesnių našlaičių, kuriuos prižiūri kelios vienuolės ir pasauliečiai. Šiai prieglaudai jau pustrečio dešimtmečio vadovauja patyręs sielovadininkas mons. Armandas Santamarija (Armando Santamaria). Jis pagarbiai ir svetingai pasveikino atvykusį popiežių Pranciškų.

Neilgai trukusiame, bet prasmingame susitikime buvo juntama tikra šeimos namų šiluma, visi vaikai norėjo nors kiek pabendrauti su Šventuoju Tėvu, prie jo prisiliesti ir būti jo apkabinti, įteikti savo laiškelius ir sveikinimus. Štai vienas šešerių metų našlaitis laikė jo paties pagamintą plakatėlį su užrašu: „Popiežiau Pranciškau, sveikinu tave už praktikavimą tikros religijos: mylėti savo artimą“. Visų namų auklėtinių liudijimu pasidalijo paauglė mergaitė Klaudija Jesenija Garsija Ramires (Claudia Jesenia Garsia Ramirez), kuri pasakojo, kaip savo tėvus prarado būdama dvejų metukų sukilėlių surengtose žudynėse. Buvo šauta ir į ją, viena kulka pataikė į krūtinę, kita kliudė galvą, bet po ilgo gydymo išliko gyva. Klaudija Jesenija, kuri turi tetą, su kitais tas skerdynes išgyvenusiais našlaičiais, padedant jai ir vyskupui, pateko į „Šventojo Juozapo namus“ ir čia surado savo antrą šeimą. „Šiandien man trylika metų ir su Dievo ir Bažnyčios pagalba esu laiminga, vilties kupina mergaitė, – sakė ji Šventajam Tėvui. — Mes čia turime viską, ko reikia, kad būtume laimingi: tikėjimą, namus, šilumą, gerą ugdymą, sveikatą, maisto ir galime mokytis“.

Šv. Juozapo pavyzdys ir globa

Atsiliepdamas į tokį atvirą paauglės liudijimą, patvirtinusį „Šventojo Juozapo namuose“ našlaičių gaunamą tikrą reabilitaciją ir dvasinį saugumą, popiežius Pranciškus sakė, jog galvoja ir apie kitus panašaus likimo vaikus visame pasaulyje, kurie yra nekaltos atnešto blogio aukos ir kuriems irgi reikalinga panaši globa. „Kūdikėlis Jėzus irgi buvo neapykantos ir persekiojimo auka, – priminė Šventasis Tėvas ir nurodė biblinį pasakojimą apie klastingojo Erodo norą susidoroti su užgimusio Išganytojo šeima. – Jis su savo šeima turėjo palikti namus, gimtąją šalį ir bėgti svetur, kad išvengtų žūties“. Kenčiančių vaikų matymas skaudina širdį, bet tokie vaikai Jėzui yra brangiausi. Niekada negalima susitaikyti su sunkia nekaltų vaikų padėtimi, kada iš jų atimama teisė į ramią ir džiugią vaikystę, kada paneigiama jų viltis dėl ateities. „Tačiau Jėzus niekada neapleidžia tų, kurie kenčia, – tvirtino Popiežius. – Ypač jūsų, berniukai ir mergaitės, kurie esate Jam ypatingi“. Kaip pavyzdį jis nurodė liudijusią Klaudiją Jeseniją, kuriai, patyrusiai didelį siaubą ir kūno sužeidimus, Dievas davė ją išgelbėjusią tetą, išgydžiusią ligonę ir ją priglaudusią „Švento Juozapo namų“ bendruomenę. Šie „namai“ yra ženklas Jėzaus meilės jums ir įrodymas Jo troškimo būti arti jūsų“, – kalbėjo Šventasis Tėvas globojamiems našlaičiams. Jis paminėjo ir jais nuoširdžiai besirūpinantį personalą, kadangi būtent tokių gerų žmonių veikla skleidžiasi Išganytojo artumas. Tie žmonės – prieglaudoje bendradarbiaujantys kunigai, seserys vienuolės ir pasauliečiai savanoriai – priklauso didžiajai šeimai, kurioje našlaičiai gali jaustis mylimi, priimami, apsaugoti ir palydėti į brandų gyvenimą.

Šie namai yra iš tikrųjų gerose rankose, ir tai atspindi jiems suteiktas Šv. Juozapo vardas. Popiežius Pranciškus aiškino, kad šv. Juozapui patikėjęs Šventosios Šeimos, vienatinio Sūnaus ir Motinos, globą, Dievas iš tikrųjų neapsiriko. Tai patvirtina ir Evangelijos pasakojimas, minintis, kaip klusniai Juozapas atsiliepė į Viešpaties Angelo perduotą perspėjimą dėl valdovo Erodo keliamo pavojaus. Tai išgirdęs jis tuoj nakčia atsikėlęs pasiėmė Kūdikį Jėzų ir Mariją ir pasitraukė į Egiptą (Plg Mt 2.14). „Esu tikras, jog, kaip šventasis Juozapas nuo visų pavojų gynė Šventąją Šeimą, taip Jis saugo ir rūpinasi jumis“, – aiškino Šventasis Tėvas. Kreipdamasis į našlaičių globos įstaigos personalo narius, kurie pasiaukojančiai rūpinasi daug kančios ir skausmo patyrusiais vaikais, Popiežius nurodė du dalykus, kurių niekada negalima pamiršti. Tai – meilė, kuri įgalina atpažinti Jėzaus buvimą mažiausiuose ir silpniausiuose ir „šventą pareigą vesti vaikus prie Kristaus“, išugdyti juos tikrais krikščionimis. Šioje užduotyje su visais jos sunkumais ir džiaugsmais Šventasis Tėvas patikėjo personalą šv. Juozapo globai, kad jis iš Šventosios Šeimos globėjo imtų pavyzdį, semtųsi įkvėpimo ir gautų dangiškąjį užtarimą. Popiežius Pranciškus pabrėžė, kad reikia rūpintis visais vaikais, kurie yra šalies, pasaulio ir Bažnyčios ateitis, kad jie kaip jaunasis Jėzus augtų ir stiprėtų išmintimi ir malone Dievo ir žmonių akyse (Plg Lk 2, 52). Baigdamas pokalbį Šventasis Tėvas pažadėjo melstis, kad vaikystėje našlaičiais likę jaunieji žmonės galėtų bręsti ramybėje ir globoje patekę į naują šeimyninę aplinką, kokia yra „Šventojo Juozapo namuose“, kad jų kūno ir sielos žaizdos būtų išgydytos. „Dievas neapleis jūsų, saugos ir padės, o Popiežius laikys jus savo širdyje“, – žadėjo popiežius Pranciškus ir neužmiršo paprašyti visų, kad pasimelstų ir už jį.

„L'Osservatore Romano“ nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“