Popiežius kviečia rūpintis našlaičiais

Mindaugas Buika

Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas „Švento Juozapo namais“ pavadintoje Medeljino našlaičių prieglaudoje, kurioje jis paliko dovaną: Šventosios Šeimos bareljefą. Jame pavaizduota, kaip dangiškojo Tėvo delnai apglėbia Juozapą, Mariją ir Kūdikėlį Jėzų

Sunki vaikystės patirtis

Popiežius Pranciškus apaštalinio vizito Kolumbijoje metu nusprendęs aplankyti Medeljino mieste veikiančią našlaičių prieglaudą „Švento Juozapo namai“ („Hogar de San José“) dar kartą patvirtino rūpinimąsi ne tik nelaiminga vaikyste, bet ir siekį užgydyti šios Lotynų Amerikos šalies daugiau kaip penkis dešimtmečius trukusių pilietinių kovų padarytas skaudžias žaizdas. Daug vaikų per tas kovas prarado savo šeimas ar buvo palikti likimo valiai, todėl Medeljino arkivyskupija jiems įsteigė prieglaudų tinklą, pavadintą „Šventojo Juozapo namais“, kuriuose apgyvendinta daugiau kaip 1200 tokių mažųjų kolumbiečių, kad toje katalikiškoje įstaigoje atrastų tarsi antrąsias savo šeimas, galėtų mokytis ir stiprinti savo tikėjimą bei ateities viltį. Aštuonių našlaičių prieglaudų „Hogar de San José“ sistemoje dabar darbuojasi 5 kunigai, 20 seserų vienuolių ir apie šimtas įvairių profesijų pasauliečių savanorių, kuriems padeda ir tų beglobių vaikų giminaičiai. Po sunkios smurtinių netekčių patirties auklėtiniai dabar gali išgyventi teigiamas emocijas, žmogišką užuojautą ir švelnumą, o svarbiausia, įgyti tikrą katalikišką ugdymą. Šventojo Tėvo rugsėjo 9 dieną aplankytuose vienuose iš tokių „Šventojo Juozapo namų“ gyvena daugiau kaip šimtas mažesnių ir didesnių našlaičių, kuriuos prižiūri kelios vienuolės ir pasauliečiai. Šiai prieglaudai jau pustrečio dešimtmečio vadovauja patyręs sielovadininkas mons. Armandas Santamarija (Armando Santamaria). Jis pagarbiai ir svetingai pasveikino atvykusį popiežių Pranciškų.

Kai ant motinos stalo stovi butelis

Skiriu ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui ir sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, pasiryžusiems Lietuvos valstybę išvesti iš alkoholio liūno

Petras Girdzijauskas,

Laisvės kovų dalyvis

Šeimose, mokyklose, bažnyčiose nuolat kartojame: „Negerkite svaigalų, nerūkykite, nenaudokite narkotikų, būkite dori“. Kokios priežastys, kad visų žodinės pastangos eina vėjais, o girtavimo ir kitų nedorybių banga vis auga? Susirūpinimą kelia ir tai, kad antriniai šios bangos veiksniai yra sunkesni už pirminius. Kyla grėsmė genetiniam mūsų tautos fondui.

Alkoholizmas didesniu ar mažesniu mastu palietė daugumą išsivysčiusių šalių, todėl šią problemą tyrinėjo JTO Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija „UNESCO“. Ataskaitos pateiktos 1978 metais „Kurier Unesco“ žurnale. Tyrinėtojai vieningai sutarė, kad narkotinių medžiagų vartojimą visuomenėje apsprendžia jos tradicija, įskaitant ir propagandinius šios tradicijos komponentus. Paauglys ar net vaikas stebi rūkančius vyrus, kurie pabrėžtinai akcentuoja, kad rūkymas yra vyriškumo bruožas. Paauglys ir vaikas nori įgyti vyriškumo bruožų ir tuoj pat griebiasi cigaretės.

Vairuotojų ir pėsčiųjų atsakomybės reikia ne vien rugsėjo 1-ąją...

Vytautas BAGDONAS

Pastarosiomis savaitėmis miestų gatvėse vis galėjai pastebėti žmones, atnaujinančius eismo juostų, pėsčiųjų perėjų ženklinimus. Tokiomis kelininkų ar kitų gatves prižiūrinčių organizacijų darbuotojų pastangomis liko patenkinti tiek vairuotojai, tiek pėstieji. Juk daugelyje vietų balti dažai tiek nusitrynė, kad net sunku būdavo įžiūrėti skiriamąsias eismo juostas, suprasti, kokia linija per gatvę užbrėžta, galima atlikti atitinkamą manevrą ar ne. Kai kur buvo gerokai nusitrynę balti dažai ir pėsčiųjų perėjose. Ir štai, vasarai besibaigiant, balta spalva vėl spindi, aiškiai nurodo eismo juostas, ištisines ir kitokias linijas, jei ne visose, tai bent pagrindinėse miestų gatvėse, kur eismas ypač intensyvus. Tradiciškai tokiu metu miestų ir miestelių gatvėse, esančiose netoli mokyklų, šalia pėsčiųjų perėjų atsiranda ant asfalto ir geltonai nupiešti didžiuliai įspėjamieji ženklai „Dėmesio– vaikai!“

Ragina tėvus ir mokytojus priminti vaikams apie saugią kelionę į mokyklą

Prasidedant naujiems mokslo metams, susisiekimo ministras Rokas Masiulis kviečia mokyklinio amžiaus vaikų tėvus ir mokytojus atkreipti dėmesį į jaunųjų eismo dalyvių drausmingumą, atsakingumą už savo elgesį kelyje ir pasirūpinti, kad jų dalyvavimas eisme būtų saugus. Jis sakė: „Prasideda metų laikas, reikalaujantis ypatingo visų eismo dalyvių atidumo. Po vasaros atostogų vaikai būna primiršę, kaip saugiai elgtis kelyje į mokyklą, o tai neretai tampa skaudžių nelaimių priežastimi. Siekiame atkreipti visų mokyklinio amžiaus vaikų tėvelių dėmesį į būtiniausias eismo saugos priemones, kuriomis aprūpinti vaikai galės daug saugiau keliauti į mokyklą, o iš vairuotojų labiausiai tikimės supratimo, kultūringo elgesio ir pagarbos. Nauji mokslo metai atneša nemažai rūpesčių ir iššūkių tiek mokiniams, tiek jų tėvams ir mokytojams. Noriu priminti, kad išlydint vaiką į mokyklą, svarbu pasirūpinti ne tik nauja kuprine ar rašikliais, bet ir patikrinti, ar tinkamai prisegti atšvaitai, paklausti, ar vaikas žino, kaip saugiai elgtis kelyje, kaip teisingai pereiti per gatvę“. Susisiekimo ministras ragina vairuotojus būti itin budrius, ypač važiuojant pro mokyklas ar ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Vežantiems vaiką automobiliu tėveliams svarbu nepamiršti apie saugos diržus ar specialias kėdutes. Pasak ministro, vaikams svarbiausias yra asmeninis tėvų pavyzdys, kaip saugiai ir atsakingai elgtis kelyje. Tėvai turėtų būti pirmieji ir patys kantriausi mokytojai, pratindami vaikus būti atidžius, atsargiai elgtis gatvėje, tamsiu paros metu neišeiti į kelią be atšvaitų. Labai svarbu jaunesniųjų klasių vaikus bent keletą kartų į mokyklą palydėti patiems tėvams, įvertinti, kaip jis vienas pasiekia mokyklą, paaiškinti apie gresiantį pavojų bei pamokyti saugiai pereiti gatvę.

Seimas svarstys, ar leisti laidoti negimusius embrionus ir vaisius iki 22-osios nėštumo savaitės

Seime po pateikimo pritarta Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pateiktam projektui, kuriuo siūloma sudaryti teisines galimybes laidoti žmogaus embrionus ir vaisius iki 22-osios nėštumo savaitės, t. y. užsimezgusią gyvybę, kuri dėl tam tikrų priežasčių negalėjo pilnai išsivystyti ir mirė anksčiau laiko. Tai galėtų daryti visi to pageidaujantys tėvai. To iki šiol nebuvo galimybės daryti, nes tam nebuvo teisinio reglamentavimo.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, dabartinė tvarka yra netinkama, nes yra tėvų, kurie nori palaidoti savo negimusius vaikus, bet negali to padaryti. „Mes siūlome sudaryti tokias galimybes ir leisti tėvams pasirinkti – laidoti ar ne savo anksčiau laiko gimusį vaisių, kuris mirė nesulaukęs nė 22 savaičių. Ties tėvams, kurie to nenorėtų daryti, nebūtų jokios prievartos. Šios naujovės suformuotų naują teisinę praktiką ir pasirinkimo laisvę tėveliams, kurie, deja, netenka galimybės džiaugtis vaikučių šypsenomis“, – sakė ministras A. Veryga. Anot jo, tai labai jautri tema, nes kalbama apie vos užsimezgusią gyvybę, kurios tėvai laukė, bet, deja, dėl vienų ar kitų priežasčių ji neišvys pasaulio. Beje, dar paaiškėja, kad norintieji deramai atsisveikinti su savo negimusiu vaiku to padaryti negalės, bet to neturėtų būti.

Kodėl stebimės tuo, ką darome patys

Vieno nedidelio miestelio autobusų stotyje sėdi dvi garbaus amžiaus moterėlės. Matyt, laukia autobuso. Pro langą išvydusios atsvirduliuojantį gerokai įkaušusį vyriškį, jos šitaip pradeda viena kitai porinti:

– Na ir geria dabar žmonės!..

– Viešpatie, greitai visa Lietuva nusigers...

– O ką čia savo tokiame sunkiame krepšyje tempi? – klausia pirmoji.

– Ale vienoje parduotuvėje tokio pigaus vynelio gavau ir dar porą butelių nebrangios degtinės nusipirkau.

– Gal kokį balių kelsi?..

– Ne. Kaimynas žada malkas iš miško parvežti. Pastatysiu buteliuką degtinės, vynelio, gal pinigų mažiau beims...

Taigi, taip ir „vaišina“ lietuvis lietuvį buteliu, o po to patys rėkiame: „Žiūrėkite, Lietuva baigia nusigerti!..“ Negerkime patys, negirdykime kitų, ir Lietuva bus blaivi!..

Negerk, broleli, nei pirmos, nei antros!

Girtavimas – vienas iš didžiausių nuopuolių, padaromų pasaulyje. Ne veltui Šventame Rašte yra įspėta: „Žiūrėkite, kad kartais jūsų širdys nebūtų apsunkintos girtuoklystės“. Tad sekmadieniais bažnyčioje suplikacijoje giedama: „Nuo bado, maro, ugnies ir karo gelbėk mus, Viešpatie“. Šv. Paulius rašo: „Daugelis, apie kuriuos aš jums dažnai kalbėjau, dabar gi su ašaromis sakau: elgiasi, kaip Kristaus kryžiaus neprieteliai... Jų dievas yra pilvas“. Mūsų tautos poetas Maironis eilėraštyje „Apsaugok, Viešpatie!“ rašė, kad girtuoklis „vieno Dievo nebemato, nes knistis dumbluose priprato...“ Būtina kiekvienam iš mūsų žinoti, jog alkoholis nėra mums būtinas. Tiesa, kai kurių vaistų be alkoholio nepagaminsi, tačiau tam tik nedaug tereikia. Daug žmonių esama visiškų abstinentų, kurie visą gyvenimą nevartojo ir nevartoja jokių svaigalų. Paplitęs šūkis: „Išgerk stiklelį ir parodyk dugnelį!..“ – didžiausia kvailystė, kokia tik begali būti! Čia netinka ir kitoks šūkis: „Būkime linksmi – pakelkime taures!..“ Tokiais kvailais pasakymais, paraginimais propaguojame girtuoklystę...

Kauniečiai susivienijo bendram tikslui – užbėgti už akių savižudybėms

Medikai, teisėsaugininkai ir kitų specialiųjų tarnybų pareigūnai, žiniasklaidos bei įvairių organizacijų atstovai sutarė darniau bendradarbiauti savižudybių prevencijos srityje, kad ilgainiui tokios tragiškos nelaimės Kaune taptų vis retesnės. Tokiam žingsniui visus suvienijo memorandumo pasirašymą inicijavusi Kauno miesto savivaldybė. Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, prieš padėdamas parašą ant pirmojo memorandumo egzemplioriaus, kalbėjo: „Labai liūdna, kad savižudybių tema kiekvieną dieną tampa vis aktualesnė, bet džiugu matyti, kad kauniečiai išties sugeba susiburti bendram tikslui. Tikiu, kad šis memorandumas neliks vien tik popieriuje. Padėdami parašus po juo, turime jausti atsakomybę už šį bendrą susitarimą“.

Lietuvos gyventojų savižudybių skaičius daugiau nė dešimtmetį išlieka didžiausias Europoje. Kasmet šalyje tokiomis aplinkybėmis iš gyvenimo pasitraukia apie 1000 gyventojų. Tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų pagal skirtingas skaičiavimo metodikas Kaunas yra antroje arba trečioje vietoje. 100 tūkst. gyventojų tenka 15 tragiškų atvejų. Nuo 2010 metų Kauno mieste iš gyvenimo pasitraukė 414 žmonių. Dažniausiai 41–60 metų žmonės. Kauno miesto taryba yra patvirtinusi ekspertų grupės parengtą savižudybių prevencijos modelį. Jame akcentuojamas aktyvus visų sektorių dalyvavimas bei efektyvus jų veiksmų koordinavimas ir bendros kompleksinės pagalbos sistemos kūrimas. Tai turėtų užtikrinti rezultatyvų keitimąsi informacija ir operatyvią pagalbą žmonėms įvairiose savižudybių rizikos stadijose – galvojantiems apie savižudybę, mėginusiems kelti prieš save ranką ar iš gyvenimo pasitraukusiųjų artimiesiems.

Nesaikingai vartojantys alkoholį privalės dalyvauti prevencinėse programose

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui, kuriuo tam tikrus administracinius pažeidimus padarę žmonės savo sutikimu būtų įpareigoti dalyvauti prevencinėse programose, skirtose nepilnamečiams ar suaugusiems žmonėms, arba gauti reikiamas gydymo paslaugas. Kaip numatyta Administracinių nusižengimų kodekse, dalyvauti programose būtų įpareigojami tie, kurie pažeidė viešąją tvarką, viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus, buvo sučiupti neblaivūs viešoje vietoje, taip pat alkoholį vartojantys nepilnamečiai. Tokios programos skirtos ir vartojantiems narkotines bei psichotropines medžiagas, tėvams ar globėjams, smurtaujantiems prieš vaikus, jų neprižiūrintiems ir neleidžiantiems mokytis, ir tiems, kurie netinkamai elgiasi su gyvūnais.

Šiurpi tyla apie pedofiliją internete

„Kodėl didžioji žiniasklaida tyli apie pedofiliją?“ – neseniai interviu „Vatikano radijui“ klausia italų kunigas Fortunatas di Notas (Fortunato di Noto), jau dvidešimt metų vadovaujantis asociacijai „Meter“, kuri tiria interneto erdvę ir aptikusi pedofilinių vaizdo įrašų, praneša apie juos tiek Italijos, tiek kitų šalių policijai. Asociacija kartu teikia tiesioginę konsultaciją ir pagalbą asmenims, vaikams ir tėvams.

„Tai – daugiau nei skandalas. Negalime suprasti, suvokti, kokia yra priežastis šios tylos, kuri tapo beveik tyliu pritarimu vaikų lytiniam išnaudojimui. Prieš kelias dienas buvo užregistruota 500 įrašų (internete), tačiau jų skaičius auga kasdien, tai – filmai ar fotografijos, kurie sukrėstų kiekvieną tėtį ar mamą, bet ką Bažnyčioje ir visuomenėje, – kalbėjo kunigas ir tęsė: – aš gėdyčiausi, būdamas vyriausiuoju redaktoriumi, nacionalinio dienraščio direktoriumi, neskirti nė vienos eilutės stulbinantiems piktnaudžiavimams. (...) Manau, kad žiniasklaida, kuri turi galią vystyti teisingą sąžinę, mobilizuoti galinčius įsipareigoti kovoje prieš pedofiliją, turi didžiulę atsakomybę šiuo klausimu; kreipiuosi į tėčius, mamas, redaktorius, žurnalistus, žurnalistes, visus jautrius asmenis, turinčius ir neturinčius vaikų, į tuos, kuriems rūpi suteikti balsą tiems vaikams, kurie jau buvo išprievartauti. (...) Mes nekalbame apie prevenciją, o kalbame apie tuos, kurie jau daug kartų išprievartauti, pažvelgus į duomenis, jų milijonai“.

Paliatyvinė slauga – meilės, žmogiškumo aktas kito atžvilgiu

Neseniai Romoje vyko seminaras apie nepagydomai sergančio žmogaus slaugymą. Jį surengė Popiežiškoji Gyvybės akademija, vienijanti paliatyvinės slaugos vystymo ekspertus iš viso pasaulio. Šio susitikimo tikslas – ištirti kliūtis, kurios trukdo slaugant nepagydomai sergantį ligonį taikyti paliatyvinę ir dvasinę slaugą. Pasaulyje tik 8 proc. nepagydomai sergančių ligonių gali tikėtis paliatyvinės slaugos.

Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininkas arkivyskupas Vinčensas Paglija (Vincenzo Paglia), kalbėdamas apie seminarą, sakė, jog akademija pradėjo programą, pavadintą „Pal-life“, kuri prisidės plėtojant paliatyvinę slaugą ir padės ją pažinti, nes atsiliepia į vieną aktualiausių klausimų šių dienų visuomenėje: kaip rūpintis žmogumi paskutinėmis gyvenimo dienomis, kai šalia siūloma eutanazija, arba savižudybė su pagalba. Paliatyvinė slauga labai aiškiai atsako į klausimus, problemas ir baimes, kurias kiekvienas iš mūsų pajunta mirties ir skausmo akivaizdoje. Tačiau nėra pakankamo dėmesio tiek paliatyvinės medicinos plėtrai, tiek jos pažinimui. Kokia paliatyvinės slaugos esmė? Tai nėra vien paprasčiausias skausmo numalšinimas, o daug daugiau rūpinimasis ligoniu paskutinėje gyvenimo stadijoje. Akademija pabrėžia nepagydomai sergančių ligonių teises medicinoje, kuri, atrodo, peršoka paliatyvinės slaugos praktikas. Arkiv. V. Paglija pažymi, kad vyraujančiai kultūrai padeda ir technikos perteklius, ne dėl to, kad ji būtų nesvarbi, bet dėl jos ligonis pamiršta susitelkti ties savo liga. Tai – tam tikra prasme tobula vivisekcija, kuri neveda niekur kitur, o tik padeda pamiršti žmogišką mirties dimensiją, kuri susijusi su gyvybe ir asmeniu. Tad šia prasme dvasinis dėmesys, kuris nėra techninis, atneša didžiulę paguodą ir nuraminimą ligoniui, šeimai tomis paskutinėmis akimirkomis. „Paliatyvinė slauga – meilės ir žmoniškumo aktas kito asmens atžvilgiu. Kai kuriais atžvilgiais tai – aukščiausia rūpinimosi kitu išraiška, kai didžiausio silpnumo akimirką ligonis apsupamas visų meile. Mūsų sergantiems artimiesiems, ypač sergantiems sunkiai ar nepagydomai, reikia, kad juos apgaubtų visų meilė“, – sakė arkiv. V. Paglija.