Kauniečiai susivienijo bendram tikslui – užbėgti už akių savižudybėms

Medikai, teisėsaugininkai ir kitų specialiųjų tarnybų pareigūnai, žiniasklaidos bei įvairių organizacijų atstovai sutarė darniau bendradarbiauti savižudybių prevencijos srityje, kad ilgainiui tokios tragiškos nelaimės Kaune taptų vis retesnės. Tokiam žingsniui visus suvienijo memorandumo pasirašymą inicijavusi Kauno miesto savivaldybė. Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, prieš padėdamas parašą ant pirmojo memorandumo egzemplioriaus, kalbėjo: „Labai liūdna, kad savižudybių tema kiekvieną dieną tampa vis aktualesnė, bet džiugu matyti, kad kauniečiai išties sugeba susiburti bendram tikslui. Tikiu, kad šis memorandumas neliks vien tik popieriuje. Padėdami parašus po juo, turime jausti atsakomybę už šį bendrą susitarimą“.

Lietuvos gyventojų savižudybių skaičius daugiau nė dešimtmetį išlieka didžiausias Europoje. Kasmet šalyje tokiomis aplinkybėmis iš gyvenimo pasitraukia apie 1000 gyventojų. Tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų pagal skirtingas skaičiavimo metodikas Kaunas yra antroje arba trečioje vietoje. 100 tūkst. gyventojų tenka 15 tragiškų atvejų. Nuo 2010 metų Kauno mieste iš gyvenimo pasitraukė 414 žmonių. Dažniausiai 41–60 metų žmonės. Kauno miesto taryba yra patvirtinusi ekspertų grupės parengtą savižudybių prevencijos modelį. Jame akcentuojamas aktyvus visų sektorių dalyvavimas bei efektyvus jų veiksmų koordinavimas ir bendros kompleksinės pagalbos sistemos kūrimas. Tai turėtų užtikrinti rezultatyvų keitimąsi informacija ir operatyvią pagalbą žmonėms įvairiose savižudybių rizikos stadijose – galvojantiems apie savižudybę, mėginusiems kelti prieš save ranką ar iš gyvenimo pasitraukusiųjų artimiesiems.

„Šio memorandumo pasirašymas nėra pabaiga, o tik pati pradžia. Mes tikrai analizuosime, kaip sekasi įgyvendinti šiuos iškeltus tikslus. Stebėsime, kas pasikeitė po metų, ką šioje programoje galbūt reikėtų keisti. Gali būti, kad po kurio laiko išryškės visai kitos problemos. Būkime aktyvūs, dalinkimės savo pastebėjimais, pasiūlymais, kad tas darbas būtų maksimaliai naudingas“, – sakė vienas šio memorandumo iniciatorių, Kauno miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Donatas Večerskis.

Į Kauno miesto savivaldybę susirinkę policijos pareigūnai, ugniagesiai, medikai, psichikos sveikatos specialistai, žiniasklaidos ir įvairių įstaigų bei organizacijų atstovai pasirašydami memorandumą išreiškė viltį, kad jų pastangos bei pagalba krizinėse situacijose ilgainiui taps veiksmingesnė ir padės išvengti kritinių padarinių.

Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo finansuoti savižudybių prevencijos veiklas, rūpintis jų įgyvendinimu, užtikrinti psichologinę pagalbą mokyklose, vykdyti susijusią stebėseną bei organizuoti reguliarius mokymus įvairių sričių specialistams, kaip nustatyti savižudybės riziką, tinkamai reaguoti bei nukreipti pagalbai ir ją suteikti. Be to, Kauno miesto visuomenės sveikatos biuras imasi iniciatyvos „Tu nesi vienas“. Ja siekiama padėti žmonėms, kad sudėtingose situacijose nepalūžtų ir ieškotų vidinės stiprybės bei pagalbos iš šalies, o pastaroji būtų maksimaliai greita bei efektyvi.

Pirmasis susitikimų ciklas „Tu nesi vienas“ jau prasidėjo – keturi lektoriai visus kauniečius ir miesto svečius pakvietė į susitikimus gyvam liudijimui bei diskusijai.

Visuomenės sveikatos požiūriu savižudybė yra viena tragiškiausių gyventojų sveikatos pasekmių. Savižudybė yra globali visuomenės sveikatos problema, su kuria susiduria šalys visame pasaulyje. PSO Europos regioną įvardija kaip tą pasaulio dalį, kurioje kasmet įvyksta didžiausia savižudybių dalis. Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių ir tyčinių sužalojimų jau daugiau kaip 20 metų yra didžiausias Europoje – standartizuotas mirtingumo rodiklis Lietuvoje yra 2 kartus didesnis nei 28 ES šalių. Niekas neapsaugotas nuo įvairių gyvenimo sukrėtimų. Išsiskyrimas su artimu žmogumi, mirtis, nesėkmės moksle ar darbe, sunki liga, kitokie nemalonūs ir netikėti išgyvenimai gali sukelti būseną, vadinamą psichologine krize. Ją išgyvenantis žmogus jaučiasi nebegalįs įveikti iškilusių sunkumų, būna sutrikęs ir nežino, ką daryti. Įprasti būdai, kurie jam anksčiau padėdavo įveikti gyvenimo sunkumus, tampa neveiksmingi. Žmonėms, esantiems tokioje būsenoje, gali kilti minčių apie savižudybę. Kartais galima išgirsti nuomonę, kad žmonės, kurie kalba apie savižudybę, niekada nenusižudo. Tai – netiesa. 80 proc. nusižudžiusiųjų yra aiškiai kalbėję ir kitaip rodę savo ketinimus tai padaryti.

© 2017 „XXI amžius“