Blaivybė ne visiems patinka

Nijolė KRASNIAUSKIENĖ

Rimantas Matulis blaivybę propagavo sovietmečiu, tai daro ir dabar

Sveikinimo kalbą sako BS veteranas ir vienas iš jo kūrėjų Vytautas Uogelė

Tarp renginio dalyvių – Mosėdžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Virgina Jonkuvienė (kairėje)

Pranešimą apie vysk. M. Valančių skaito Vilniaus skyriaus pirmininkas Juras Naudžius

BS valdybos pirmininkas doc. dr. Valdemaras Šimėnas

Bėgimų „Už blaivią Lietuvą“ iniciatorius Arminas Mockevičius (dešinėje) bendrauja su renginio dalyviais

Vyskupo M. Valančiaus blaivybės sąjūdžiui (BS) Vasario 16-oji kaskart – dviguba šventė. Kiekvienais metais kartu su Valstybės atkūrimo metinėmis organizacija mini blaivybės pradininko Motiejaus Kazimiero Valančiaus (1801–1875) gimtadienį. „Tai labai simboliška“, – akcentavo kalbėtojai, vasario 21 dieną Vilniuje susirinkę į vyskupo M. Valančiaus 217-ųjų gimimo metinių minėjimą ir diskusiją „Blaivi šventė – iššūkis ne visiems“. Pagal senąjį, Julijaus, kalendorių vasario 16-ąją gimęs didis Lietuvos sūnus į istoriją įėjo ne tik kaip blaivybės puoselėtojas, iškilus dvasininkas, bet ir žmonių telkėjas, tautinės savimonės ugdytojas.

Žemaičių vyskupo idėjos gyvos ir šiandien

Kol renkasi dalyviai, ekrane rodomas filmukas apie Lietuvos valančiukų ir jaunavalančių sąjūdžio pasiekimus. Visiems susirinkus Tautos blaivybės pradininkas pagerbiamas Bronės Staskonytės eilėraščiu „O, Valančiau!“. Pirmasis sveikinimo kalbą sakė dabartinio Vyskupo M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio veteranas ir vienas iš jo kūrėjų 1989 metais Vytautas Uogelė. Garbaus amžiaus kalbėtojas prisistatė kaip asmuo, pažinęs penkių valdžių (iš kurių – trys buvo nesavos) valdymą, bet vysk. M. Valančiaus asmenybės didingumą pilnai suvokęs tik brandaus amžiaus. Per dalyvių rankas kalbėtojas paleido savo pradinės mokyklos IV skyriaus laikų vadovėlį, kaip įrodymą, kaip vertintas ir kiek daug dėmesio prieškario Lietuvos ugdyme buvo skirta vysk. M. Valančiaus asmenybei ir kūrybai.

Minėjime akcentuota, kad per trumpą laiką Žemaičių vyskupas pasiekė neįtikėtinų rezultatų – išblaivino Lietuvą. Kaip rodo statistika, per 2,5 metų nuo kampanijos pradžios 1858 metais, Kauno gubernijoje degtinės gamyba sumažėjo aštuonis kartus, uždaryta daugybė bravorų, karčemų.

Vilniaus skyriaus sąjūdininkė Nijolė Butkuvienė persakė vysk. M. Valančiaus ištartus žodžius: „Norėčiau po mirties dar būti jums naudingas“. Kad taip ir įvyko, kad iškilaus XIX amžiaus vidurio dvasinių, tautinių ir švietėjiškų vertybių skleidėjo idėjos tebėra gyvos ir įkvepia šiandien, pabrėš kone kiekvienas renginio dalyvis.

„Vyskupas Valančius sukūrė atskirą Lietuvos istorijos epochą“, – savo pranešime dvasininko indėlį į valstybės formavimosi procesus akcentavo BS Vilniaus skyriaus pirmininkas, renginio organizatorius Juras Naudžius. Kalbėtojas supažindino su vienu išsamiausių šia tema paskelbtų straipsnių – prof. Alvydo Jokubaičio „Valančiaus interregnum – tarp kunigaikštystės ir tautinės valstybės“.

Tautos blaivinimo misija iš santvarkos į santvarką

„Iš pradžių bėgome už blaivybę keturiese ar penkiese, o pastaruoju metu mūsų jau susirenka 40 ar 50“, – kalbėjo apie šiandienos iniciatyvas sudominti visuomenę, pastangas atitraukti nuo taurelės Arminas Mockevičius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, aktyvus blaivybės propaguotojas ir bėgimų „Už blaivią Lietuvą“ iniciatorius.

Vienas iš „Žygeivių“ kraštotyros sąjūdžio ir „Raskilos“ dainų klubo įkūrėjų, ilgametis blaivybės puoselėtojas Rimantas Matulis, nukėlė klausytojus į sovietmečio laikus. Tuomet Vilniaus blaivybės klubas „Sąjūdis“ negalėjo veikti oficialiai, žygeiviai irgi veikė pusiau legaliai, bet blaivybės entuziastai vis tiek sugebėjo eiti prieš srovę. Jaunimas rengė blaivias vakarones, vestuves be alkoholio, žygeivių sąskrydžius, o ieškant laužams malkų sunaikintas ne vienas miške rastas samanės varymo aparatas. R. Matulis didžiuojasi prisidėjęs, kad iš viso buvusio sovietinio bloko Lietuva paskutinioji legalizavo lošimus iš pinigų.

Valdybos pirmininkas doc. dr. Valdemaras Šimėnas apžvelgė pastaruosius blaivybės judėjimo veiklos etapus, pasveikino renginio svečius iš Kauno, Druskininkų skyrių, net iš tolimojo Mosėdžio miestelio. Jis akcentavo, kaip svarbu kuo geriau išnaudoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sukurtą palankų blaivybės idėjoms politinį klimatą, užsiminė apie šiuo metu išgyvenamą vadovybės kaitos Blaivybės sąjūdyje laikotarpį, nes atsistatydino BS pirmininkas, o naujas dar neišrinktas.

Žodį tarė blaivybės draugijos „Optimalistas“ prezidentas Gintautas Černiauskas. Svečias palaikė bendraminčių kritiką „saikingo gėrimo“ filosofijai ir ragino su ja ir toliau nesitaikstyti. Pasisakė kitų BS skyrių atstovai.

„Ketvirtoji valdžia“ – menka pagalba vaduojantis iš priklausomybių

Blaivybės sąjūdžio nariai išskyrė ir dar dvi nerimą keliančias tendencijas. Labiausiai aktyvistams akis bado žiniasklaidos pozicija alkoholio klausimu. „Galimai dauguma žiniasklaidos priemonių tarnauja degtindariams ir prekybininkams“, „paskaitykime sklidinas patyčių publikacijų antraštes ir taps aišku“, – nerimavo kalbėtojai.

Daugelį nuvylė nuolatiniai politiko Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamos Seimo opozicijos bandymai trukdyti sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai. Buvo leista suprasti, kad viešai A. Veryga kaltinamas dėl vienų dalykų, bet iš tikrųjų puolamas dėl visai kitų, pirmiausia dėl antialkoholinės kampanijos.

Veiklieji valančiukai

20 metų Mosėdžio valančiukų kuopai vadovaujanti Skuodo r. Mosėdžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virgina Jonkuvienė pasakojo apie 2017 metais keturiuose šalies regionuose įgyvendintą valančiukų sąskrydžių projektą. Jo tikslas buvo įprasminti ir paskleisti vysk. M. Valančiaus katalikiškas, švietėjiškas ir blaivybės idėjas tarp valančiukų ir jų tėvelių. Pedagogė pabrėžė, kad jaunimo draudimais nesuvaldysi, tad tradicijų tęstinumą reikia kuo kūrybiškiau derinti su naujomis veiklos formomis, nepalikti mokinių be turiningų laisvalaikio užsiėmimų.

Raginimas ieškoti naujų raiškos priemonių ir koreguoti esamų turinį pagal šiandienos poreikius, neužsidaryti vienminčių rate ir tapti visuomenei patraukliems skambėjo ir kituose pasisakymuose.

Autorės ir Ugniaus Naudžiaus nuotraukos 

© 2018 „XXI amžius“