Pasaulinė maldos ir apmąstymo apie prekybą žmonėmis diena

Šv. Mortos grupės konferencijoje dalyvavę atstovai iš Lietuvos Nuotrauka iš Lrv.lt

Pranciškus apie prekybą žmonėmis: atsakingi ne vien nusikaltėliai

Pirmą kartą Pasaulinė maldos ir apmąstymo apie prekybą žmonėmis diena buvo paminėta 2015 metų vasario 8 dieną, popiežiui Pranciškui priėmus ir pilnai parėmus moterų vienuolių, padedančių prekybos žmonėmis aukoms, pasiūlymą. Kita Šventojo Tėvo palaikoma iniciatyva yra teisėsaugos ir policijos iniciatyvų aljansas, Šv. Mortos grupė. Pagrindiniai Pasaulinės dienos prieš prekybą žmonėmis tikslai yra auginti sąmoningumą šio reiškinio ir jo priežasčių atžvilgiu, pabrėžti aukų orumą ir paskatinti veikti. Apie tai popiežius Pranciškus kalbėjo ir su šių metų Pasaulinės dienos prieš prekybą žmonėmis dalyviais Romoje, juos priėmė audiencijoje, atsakinėjo į jų klausimus.

Kodėl prekybos žmonėmis klausimas dažnai nutylimas, paklausė viena iš audiencijos dalyvių. Pasak Šventojo Tėvo, dažnai todėl, kad apie tai mažai žinoma. Bet ne vien – atrodo, kad ir nenorima žinoti, suprasti prekybos žmonėmis apimtis ir pasekmes, nes tai paliečia mūsų sąžines, sugėdina. Nekalbama apie tuos atvejus, kai iš prekybos žmonėmis pelnomasi ar naudojamasi pavergtų ir išnaudojamų žmonių paslaugomis. Reikia sąžiningumo ir drąsos.

Popiežiaus vilties žodžiai ir pasiligojusiai Lietuvos šeimai

Lietuvoje 20-ąjį kartą paminėta Pasaulinė ligonių diena

Nijolė Krasniauskienė

Pasaulinės ligonių dienos minėjimų Lietuvoje rinkinį (1998–2018) pristato turinio ir formos autorės asociacijos vicepirmininkė Janina Irena Tartilienė ir Vilniaus dizaino kolegijos profesorė Dalia Marija Šaulauskaitė

Vasario 12-ąją Pasaulio gydytojų federacijos (PGF) „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija susirinko į 20-ąją metinę konferenciją, skirtą Pasaulinei ligonių dienai paminėti. Mater Ecclasiae: „Štai tavo sūnus (...) Štai tavo motina!“ – tai popiežiaus Pranciškaus šiųmetės žinios Ligonių dienai preambulė. Šie ant kryžiaus iškelto Jėzaus žodžiai atgulė ir į Lietuvos asociacijos renginio pavadinimą. Konferencijoje pristatytas jubiliejinei konferencijai skirtas Pasaulinės ligonių dienos minėjimų Lietuvoje rinkinys. Jo pagrindą sudaro trijų popiežių laiškai (žinios), verčiami į lietuvių kalbą nuo 1998 metų. Rinkinys, pasak organizatorių, – kukli dovana valstybės atkūrimo 100-metį mininčiai Lietuvai. Nenusižengta ir tradicijai: kaip kasmet popiežiaus laiško interpretaciją pateikė dvasinis ganytojas, kviestiniai lektoriai su auditorija dalinosi įžvalgomis apie šiandienos visuomenei, šeimai, sveikatos apsaugos specialistams tenkančius iššūkius ir sprendimus.

Blaivybė ne visiems patinka

Nijolė KRASNIAUSKIENĖ

Sveikinimo kalbą sako BS veteranas ir vienas iš jo kūrėjų Vytautas Uogelė

Vyskupo M. Valančiaus blaivybės sąjūdžiui (BS) Vasario 16-oji kaskart – dviguba šventė. Kiekvienais metais kartu su Valstybės atkūrimo metinėmis organizacija mini blaivybės pradininko Motiejaus Kazimiero Valančiaus (1801–1875) gimtadienį. „Tai labai simboliška“, – akcentavo kalbėtojai, vasario 21 dieną Vilniuje susirinkę į vyskupo M. Valančiaus 217-ųjų gimimo metinių minėjimą ir diskusiją „Blaivi šventė – iššūkis ne visiems“. Pagal senąjį, Julijaus, kalendorių vasario 16-ąją gimęs didis Lietuvos sūnus į istoriją įėjo ne tik kaip blaivybės puoselėtojas, iškilus dvasininkas, bet ir žmonių telkėjas, tautinės savimonės ugdytojas.

Žemaičių vyskupo idėjos gyvos ir šiandien

Kol renkasi dalyviai, ekrane rodomas filmukas apie Lietuvos valančiukų ir jaunavalančių sąjūdžio pasiekimus. Visiems susirinkus Tautos blaivybės pradininkas pagerbiamas Bronės Staskonytės eilėraščiu „O, Valančiau!“. Pirmasis sveikinimo kalbą sakė dabartinio Vyskupo M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio veteranas ir vienas iš jo kūrėjų 1989 metais Vytautas Uogelė. Garbaus amžiaus kalbėtojas prisistatė kaip asmuo, pažinęs penkių valdžių (iš kurių – trys buvo nesavos) valdymą, bet vysk. M. Valančiaus asmenybės didingumą pilnai suvokęs tik brandaus amžiaus. Per dalyvių rankas kalbėtojas paleido savo pradinės mokyklos IV skyriaus laikų vadovėlį, kaip įrodymą, kaip vertintas ir kiek daug dėmesio prieškario Lietuvos ugdyme buvo skirta vysk. M. Valančiaus asmenybei ir kūrybai.

Blaivėti su Marijos ir Dievo pagalba

Neseniai Šilalės bažnyčioje pamačiau pluoštelį spalvingų lankstinukų. Jų titulinį viršelį puošė nufotografuotas Rožinio kryželis su tokiu spalvingu užrašu: „SOS. Nelik abejingas priklausomybėje skęstantiems broliams ir seserims!“ Lankstinuko apačioje parašyta: „Maldos bendruomenė Širdimi apglėbti širdį“. Atsivertęs lankstinuką, išvydau spalvingą Nekaltosios Dievo Motinos su Kūdikėliu Jėzumi ant rankų paveikslą. Tai 1877 metais mažame Lenkijos kaimelyje Gietšvalde (Gietszwald) dviem merginoms pasirodžiusi Nekaltoji Dievo Motina Marija. Kalbėdamasi su jomis, Ji tikinčiųjų prašė kasdienės Rožinio maldos, atgailos už nuodėmes, vengti girtuoklystės, praktikuoti meilės darbus. Į visus piligrimų prašymus ir klausimus Nekaltoji Dievo Motina per merginas sakė: „Kalbėkite rožinį!“ Paskutinę apreiškimų dieną užtikrino: „Nenuliūskite, nes aš visada būsiu su jumis!“

Mirties kultūros bruožai

Olandijos kardinolo mintys apie sekuliarizuotos visuomenės problemas

Mindaugas Buika

Utrechto arkivyskupas kardinolas Vilemas Jakobas Eijkas

Gili tikėjmo krizė

Olandija yra pirmaujanti vadinamosios mirties kultūros (abortų, eutanazijos, homoseksualų „santuokos“ genderizmo) plėtroje. Dėl to nereikia stebėtis, kadangi ši šalis yra labai sekuliarizuota, išgyvenanti sunkią tikėjimo krizę: ištuštėjusios bažnyčios paverčiamos sporto, šokių salėmis ar restoranais. Nuo seno apie 60 proc. olandų buvo protestantai (daugiausia reformatai) ir 40 proc. katalikai, tačiau paskutiniai (2015 metų) statistiniai duomenys rodo, kad abiejoms pagrindinėms konfesijoms priklauso tik penktadalis (20 proc.) gyventojų, o likusieji nutolę nuo tikėjimo.

Nors tik ketvirtadalis (24 proc.) Olandijos gyventojų teigia esantys įsitikinę ateistai, tačiau aukštesnės jėgos (Dievo) buvimu tiki ne ką daugiau (28 proc.) olandų, o beveik du trečdaliai (59 proc.) sako niekada gyvenime nebuvo apsilankę jokioje bažnyčioje. Nors Olandijoje vis dar valstybiškai švenčiamos pagrindinės krikščioniškos šventės, (Kalėdos, Velykos, Šeštinės, Sekminės), tačiau absoliuti dauguma gyventojų, kurie nėra susiję su religija, mano, kad tikėjimas yra visiškai privatus reikalas, todėl viešai neturi būti reiškiamas. 17 milijonų gyventojų turinčioje tankiai gyvenamoje šalyje (Olandijos plotas trečdaliu mažesnis už Lietuvos), pastaruoju metu sparčiai gausėja musulmonų migrantų ir dėl didelio gimstamumo kai kuriuose miestuose jie jau sudaro iki trečdalio jaunų žmonių ir moksleivių. Vykstant šiam islamizacijos procesui musulmonai siūlo, kad krikščionių uždaromi maldos namai, užuot juos pavertus pramogų vietomis, būtų atiduodami islamo išpažinėjams ir tada nereikėtų statyti naujų mečečių.