Pirmasis tarptautinis senelių susitikimas su Popiežiumi

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus sveikina pagyvenusių žmonių susitikime dalyvavusį 87-metį popiežių emeritą Benediktą XVI

Šventasis Tėvas su anksčiau jį Vatikane aplankiusia 88-mete Anglijos karaliene Elžbieta II

Popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė neseniai valstybinę tarnybą baigusį 90-metį Izraelio prezidentą Šimoną Peresą

Ilgo amžiaus pašaukimas ir palaiminimas

Labai prasminga, kad praėjusį sekmadienį, kai visoje Bažnyčioje buvo meldžiamasi už netrukus prasidėsiantį neeilinį šeimai skirtą Vyskupų Sinodą, popiežiaus Pranciškaus iniciatyva Romoje įvyko pirmasis Tarptautinis vyresnio amžiaus žmonių (senjorų), ypač šeimos senelių, susitikimas. Šiuo rugsėjo 28 dienos renginiu buvo norėta priminti ne tik aštrias socialines senatvės problemas, bet ir svarbų vyresniųjų kartų įnašą į tradicinį šeimos ir visuomenės gyvenimą. Ir perspektyvoje ta reikšmė turėtų tik stiprėti, kadangi šios gyventojų grupės narių skaičius visame pasaulyje nuolat didėja. Tai buvo pabrėžta ir rugsėjo 18 dieną Ženevoje vykusiame Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos posėdyje, kuriame kaip tik nagrinėta vyresnio amžiaus asmenų padėtis. Ten kalbėjęs Šventojo Sosto nuncijus Jungtinėse Tautose arkivyskupas Silvanas Tomasis (Silvano Tomasi) priminė demografijos ekspertų vertinimus, kad per ateinantį dešimtmetį senjorų (kuriems daugiau nei 65 metai) skaičius pasaulyje padvigubės, o iki 2050 metų išaugs trigubai ir pasieks 2 milijardus! Jis perspėjo, kad į šio amžiaus žmonių problemas nebūtų žvelgiama tik kaip į ekonomines ar funkcines, nes tada ir iškyla pavojus kurti tokią kultūrą, kurioje silpniausi ir pažeidžiamiausi visuomenės nariai – „neplanuoti“, negimę kūdikiai, neturtingieji, ligoniai, neįgalieji ir seneliai – būtų šalinami iš sistemos, kurioje būtų vertinamas tik efektyvumas bet kokia kaina. Tokiomis, vis labiau nežmoniškomis sąlygomis abortai, eutanazija, savižudybės būtų ne tik toleruojamos, bet ir skatinamos, prarandant gailestingumo, išminties, patirties ir globojančios meilės dvasinį turtingumą.

Minėtojo Romoje vykusio tarptautinio vyresnio amžiaus žmonių susitikimo, kuriame dalyvavo apie 50 tūkstančių senelių iš daugiau nei 20 šalių, tema buvo „Ilgo amžiaus palaiminimas“. Aiškindamas tokį temos parinkimą pagrindinis šio susitikimo organizatorius Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininkas arkivyskupas Vinčensas Palja (Vincenzo Paglia) žurnalistams sakė, kad būtina geriau suvokti, kad žmogaus senatvė nėra kokia nors nelaimė, nėra tragedija, bet pašaukimas ir netgi palaiminimas. Seni žmonės nėra našta, bet visuomenės ir Bažnyčios turtas, ir jie gali būti naujo, daug prasmingesnio gyvenimo būdo kūrėjai bei veikėjai. Ilgaamžiai seneliai savo turiningu socialiniu ir krikščionišku liudijimu gali padėti pilietinei visuomenei ir bažnytinei bendruomenei senatvės požymius suvokti ir priimti ne kaip tragišką pabaigą, bet kaip amžinojo gyvenimo vilties perspektyvą, kuri ypač svarbi naujajam evangelizavimui. Seneliai tradiciškai padeda jauniems ir labai darbu uižimtiems tėvams ugdyti vaikus (savo anūkus), perduoti jiems tikėjimo pagrindus ir patys gali daugiau laiko skirti maldai, liturginei praktikai, per juos dažnai palaikomas sekuliarizmo susilpnintas parapijų bendruomenių gyvenimas. Vyresnio amžiaus žmonės, aktyviai dalyvaudami politiniuose debatuose ir manifestacijose, gindami savo ir kitų teises, pagrindines vertybes, prisideda prie demokratinės visuomenės vystymo.

Ryžtingai priešintis atmetimo kultūrai

Apie senatvę, kaip malonės laiką, Romos Šv. Petro aikštėje vykusio susitikimo dalyviams kalbėjo popiežius Pranciškus. Jis ypač šiltai pasveikino jo kvietimu į renginį atvykusį 87 metų popiežių emeritą Benediktą XVI, su padėka pavadindamas jo gyvenimą Vatikane išmintingo senelio turėjimu savo namuose. Tarp pirmoje susitikimo dalyje girdėtų liudijimų Šventasis Tėvas ypač atkreipė dėmesį į pagyvenusių sutuoktinių Mubarako ir Anesos Hanų (Mubarak ir Aneesa Hano), pabėgėlių iš Irako, pasakojimą apie patirtus vadinamosios „Islamo valstybės“ (ISIS) persekiojimus. Atsiliepdamas į šių irakiečių krikščionių, kurie per 51 santuokinio gyvenimo metus išaugino dešimtį vaikų ir jau turi net 12 anūkų (!), liudijimą, popiežius Pranciškus sakė, kad jie yra dovana Bažnyčiai, o teroristinis, kaip ir bet koks kitas smurtas prieš senelius yra toks pat nežmoniškas kaip smurtas prieš vaikus, kad kenčiančių senelių Dievas niekada neapleidžia. Kalbėdamas apie situacijas, kai paneigiama religijos laisvė, Šventasis Tėvas prisiminė neseniai jo aplankytą Albaniją, kurioje komunistinės diktatūros metais būtent seneliai slapta krikštijo vaikus ir perdavė jiems tikėjimą. Jis sakė, kad buvusio Rytų Europos komunistinio regiono seneliai buvo tie didieji žmonės, kurie persekiojimų akivaizdoje gelbėjo tikėjimą savo šalyse.

Pripažindamas vyresnio amžiaus žmonių vaidmenį šeimose („palaimintos tos šeimos, kurios pas save turi senelius!“) popiežius Pranciškus pastebėjo, kad ne visais atvejais tai įmanoma, todėl kuriami senelių namai. Bet jie turi būti tikri namai, o ne kalėjimai ir kad juose seneliai būtų globojami, o ne apleisti, užmiršti ir išnaudojami kieno nors interesams. Pabrėžęs senelių namų lankymo svarbą, Šventasis Tėvas aiškino, kad „tos globos institucijos turi būti šalies žmoniškumo plaučiais, parapijų žmoniškumo šventovėmis, kuriose gyvenančiais seneliais būtų rūpinamasi kaip broliais ir seserimis“. Priminęs dabar vis labiau plintančią silpnųjų atmetimo kultūrą, kurią jis įvardijo kaip netiesioginę eutanaziją, popiežius Pranciškus sakė, kad tai daro didelę žalą visai pasaulio bendrijai. Atmetami dėl abortų negimę kūdikiai, paliekami vieniši seneliai, atstumiami darbo neturintys jauni žmonės, taip siekiant tariamos pusiausvyros dehumanizuotoje juodojo kapitalo ekonomikos sistemoje, kurios centre jau yra ne žmogus, bet pinigai. Reikia ryžtingai priešintis tokiai nužmogintai kultūrai ir kurti silpnųjų globos visuomenę, nes tauta, kuri nesirūpina seneliais, neturi ateities, kadangi ji praranda savo atmintį ir savo šaknis. Pasibaigus pirmajai susitikimo daliai, jo dalyviams popiežius Pranciškus aukojo sekmadienio šv. Mišias. Kartu su juo koncelebravo apie 100 vyresnio amžiaus kunigų, atvykusių iš įvairių pasaulio šalių.

© 2014 „XXI amžius“