Mums rašo

Parapijos senjorų choro kelionė po ˇemaitijos Lurdus

Garbus amžius – ne riba pasaulio ir tikėjimo paveldo pažinimui. Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos senjorų choras vieną vasaros dieną vyko į pažintinę ekskursiją po Žemaitiją: aplankyti Žemaitijos Lurdai, Tverų bažnyčia, piliakalniai.

XX amžiuje daugelyje katalikiškų kraštų gimė tradicija Prancūzijos Lurde įvykusį stebuklą įamžinti imituotose grotuose su Dievo Motinos ir jai besimeldžiančios Bernadetos statulomis.

Pirmiausia aplankytas Kretingos Lurdas. Jis pastatytas atsižvelgiant į tiktąjį Lurdo pavyzdį, tik grotą vaizdavo ne uolos, o akmenys. Buvo pargabentas švęstas vanduo iš Prancūzijos Lurdo. Vietiniai gyventojai tikėjo, kad trykštantis šaltinis turi stebuklingų galių, nes trykšta į rytų pusę, kaip ir tikrajame Lurde. Čia, šioje Kretingos vietoje, visada tylu ir ramu... Lyg sargai stovi didžiuliai medžiai. Keliauninkų giesmė, skirta Švč. Mergelei Marijai, giliai ir prasmingai įsiliejo į maldai ir susikaupimui skirtą gamtos šventovę...

Kitas sustojimas – netoli Kartenos Abakų kaime, kur 1922 metais valstietis Navardauskas kairiajame Minijos krante pastatydino Lurdą. Jį sudaro koplyčia, grota, šaltinis ir Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra. Vieta laikoma šventa, puoselėjama ir prižiūrima... O aplink Dievo sukurtos gamtos didybė: žaliuojantys laukai, lyg maldai sustoję didžiuliai medžiai. Visa širdimi pajunti, kokią didžiulę dovaną žmogus gavo iš Dievo – gyvybę ir gyvenimą, galimybę būti dalimi to, kas plyti po aukštu dangumi. Todėl ir giesmė skambėjo iš pačios širdies gilumos.

Aplankytas Skuodo rajone Užluobės kaime, kairiajame Luobos upės krante, nuo prieškario laikų tebeveikianti koplytėlė Lurdas. Prie jos gegužę tikintieji renkasi giedoti Mojavų. Kun. Saulius Stumbra, vaikystėje gyvenęs Skuode, čia atvažiuodavo dviračiu ir giedodavo Mojavas... Galbūt šie vaikystėje ir paauglystėje išgyventi jausmai ir lėmė jo gyvenimo kelio pasirinkimą... Po Majavų tikintieji organizuodavo šventę – gegužinę: vaišindavosi, dainuodavo, pašokdavo – šios tradicijos išlikusios iki šių dienų. Senjorų choras aplankė ir šalia esantį Apuolės piliakalnį, stovintį Luobos ir Brukio santakoje.

Kitas sustojimas – Plungės Lurdas. 1905 metais už ponios Oginskienės dovanotus pinigus buvo nupirktas žemės sklypas ir iš Prancūzijos atgabenta Šv. Panelės Nekaltojo prasidėjimo skulptūra, kuri buvo pastatyta ant akmens po atviru dangumi. Apie 1906 metus už žmonių suaukotus pinigus sumūryta grota. Po Antrojo pasaulinio karo Lurdas uždarytas ir tik 1990 metais atstatytas. Čia tvyro pagarbi tyla, dega lankytojų uždegtos žvakutės. Čia gražiai skambėjo choristų giesmė...

Toliau keliauninkai patraukė link Tverų... Kadangi iki vakaro šv. Mišių buvo laiko, vykome pasigrožėti Lopaičių piliakalniu. Jis stūkso Tverų seniūnijos Ruškio kraštovaizdžio draustinyje. Piliakalnis, jo prieigos pritaikytos turistams: įrengti laipteliai, takai... Čia yra menama senovės žemaičių šventvietė. Manoma, kad čia buvo žemaičių kunigaikščio Vykinto pilis. Užkopus į piliakalnį atsiveria Žemaitijos kloniai ir lygumos, tolumoje matomas Medvėgalis...

Taip ir sustoja visi tylėdami... Juk ne jaunystė. Ne pirmą kartą grožimasi Lietuvos vietovėmis... Bet tai – tokia didybė! Tokia visagalio kūryba! Nepajunti, kaip širdyje suskamba Justino Marcinkevičiaus žodžiai: „Visi mes esam nebyliai, nes to, ką jaučiame giliai, dažnai nemokam pasakyti...“

Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje choristus pasitiko parapijos klebonas kun. Darius Povilaitis ir kartu su kun. dr. Sauliumi Stumbra aukojo šv. Mišias.

Rašytiniuose šaltiniuose ši bažnyčia minima 1589 metais. Po gaisrų 1614 metais pastatyta nauja medinė šiais metais švęs 400 metų jubiliejų. Tverų bažnyčia garsėja Švč. Mergelės Marijos paveikslu. Paveikslas buvęs Elijo Ilgauskio nuosavybė. Savininkas jį labai branginęs ir imdavęs į karo žygius. Patekęs totoriams į nelaisvę, meldėsi prie to paveikslo ir padarė įžadą: jei laimingai grįš namo, pastatys Tveruose bažnyčią. Išpirktas iš nelaisvės grįžo į Tverus ir įvykdė pažadą.

Klebonas kun. D. Povilaitis įdomiai pasakojo bažnyčios istoriją, parodė unikalaus grožio liturginius rūbus, rankomis siūtus ir siuvinėtus arnotus daugiau kaip prieš 100 metų, didžiulę maldaknygių kolekciją, nešiojamą altorių, kitus tik šioje šioje šventonėje esančius sakralinius reikmenis.

Paskui buvo vakarienė, skanaus pyrago riekė, puodelis arbatos ir vietinių žmonių bendravimas, iš jų dvelkianti šiluma.

Choristai senjorai nuoširdžiai dėkoja kun. dr. S. Stumbrai ir vargonininkui Pranui Mačerniui už organizuotą puikią piligriminę kelionę, už tai, kad turėjo galimybę pažvelgti ir prisiliesti prie šventų tikėjimui vietų ir gamtos didybės knygos puslapį atversti.

Dalia Samuitienė

Klaipėda–Kretinga–Plungė–Tverai

© 2014 „XXI amžius“