Bibliotekos senjorų klubo kelionė

Panevėžiečiai prie Birštono viešosios bibliotekos

Panevėžio „Parko“ bibliotekoje (Parko g. 37) skaito gana daug vyresnio amžiaus, aktyvių ir žingeidžių žmonių. Nuo 2008 metų čia aktyviai veikia klubas „Pabūkime kartu“: senjorai bendrauja, dalyvauja ir patys organizuoja renginius, o dabar ir keliauja. Per aštuonerius klubo veiklos metus suorganizuota daug įvairių užsiėmimų, skatinančių kūrybiškumą, norą skaityti, domėtis mokslu, menu, gamta, mažinančių socialinę atskirtį. Bibliotekininkė Jolanta Gerasimovienė parengė projektą „Su knyga nebūsi vienišas“. Jį finansavo Lietuvos Kultūros taryba. Vienas šio projekto renginių – klubo narių kelionė į gražų, gamtos prieglobstyje įskurusį, Lietuvos kurortą Birštoną.

Kelionė neprailgo, nes projekto autorė ir kelionės organizatorė bei klubo vadovė Jolanta pasirodė esanti puiki gidė. Pažintį su Birštonu pradėjome nuo apsilankymo 25 hektarus užimančiame centriniame parke, dažnai vadinamame mišku mieste. Lankytojus sužavėjo gamtos ir meno sintezė – tarp parke esančių augalų įsiterpę įvairios paskirties takai. Tai „Sporto“ (krepšinio, vaikų žaidimų, riedlenčių aikštelės, mini golfo takeliai, treniruokliai) ir „Skulptūrų“, kurį puošia aštuonios žinomų Lietuvos menininkų skulptūros, takai, pritaikyti aktyviam poilsiui ir turizmui. Čia įkurtas unikalus, rieduliais grįstas pasivaikščiojimų takas, atkartojantis Nemuno vingius, juosiančius visą Birštono savivaldybės teritoriją.

Vėliau apsilankėme 2006 metais atidarytoje naujojoje Birštono viešojoje bibliotekoje. Svetingai, su vaišėmis pasitiko direktorė Alina Jaskūnienė. Aprodžiusi gražiai ir šiuolaikiškai įrengtą pastatą, direktorė supažindino su bibliotekos veikla. Kurorte gyvena šiek tiek daugiau nei 3000 gyventojų, o bibliotekoje registruota net 1800 skaitytojų, per metus apsilanko apie 42 000 lankytojų iš įvairių pasaulio šalių. Nuo 2008 metų čia įgyvendinami švietėjiški projektai, plėtojantys biblioterapijos paslaugas, sujungiantys gydytojų, psichologų ir bibliotekininkų žinias bei įgūdžius. Plačiau apie biblioterapiją pasakojo suaugusiųjų skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Stefa Puskunigienė ir „Tulpės“ sanatorijos psichologė Brigita Gelumbauskienė. „Knygų ištraukų skaitymas, diskusijos, aptarimai, padeda atsiverti, spręsti įvairias psichologines problemas: įveikti nesunkią depresiją, elgesio sutrikimus, nepasitikėjimą savimi, gydyti po sunkių traumų, netekčių, padėti atsikratyti blogų minčių“, – kalbėjo kartą per savaitę praktinius užsiėmimus vedančios specialistės. Svarbiausios nagrinėjamos temos ir sprendžiamos problemos, pasak ponios Stefos, – baimė, meilė, atleidimas, tikėjimas, viltis.

Paskui keliautojai pietavo jaukiame bei romantiškame viduramžių dvasia dvelkiančiame viešbučio „Sofijos rezidencija“ restorane.

Pažintis su miestu vyko Birštono sakraliniame muziejuje, jo darbuotojos susipažindino su svarbiausiais Birštono praeities faktais, istorija bei dabartimi. Jos papasakojo, kad 1879 metais atrastam mineralinio vandens šaltiniui kurorto savininkas dukters garbei davė Viktorijos vardą, tačiau vėliau rašytojo J. Tumo-Vaižganto siūlymu šaltinis pervadintas Vytautu. 1928 metais šaltinio versmę žymėjo banginio skulptūra, iš kurios nasrų bėgo mineralinis vanduo. Pastačius Kauno hidroelektrinę, skulptūrą užliejo patvinęs Nemunas. Šiandien galima pasimėgauti panašios cheminės sudėties sūriausiu šaltinio vandeniu Lietuvoje iš geltonųjų biuvečių (ant mineralinio vandens šaltinio pastatytas statinys, iš kurio trykšta mineralinis vanduo).

Vėliau vyko edukacinės programos. Vieni gamino duoninius rožinius – suvilgę minkė duonos gumulėlius ir su adata vėrė ant siūlo. Likusieji kepė kvapnius, miesto herbą atkartojančius sausainukus „Kvepiantis Birštono banginis“ pagal XII amžių siekiantį Šv. Hildegardos Bingenietės receptą. Po užsiėmimų apžiūrėta muziejaus ekspozicija, mažiausia pasaulyje Biblija – miniatiūrinis, vos 10 gramų sveriantis, leidinys, kurį galima skaityti tik su padidinamuoju stiklu.

Keliautojai nepabūgo lietaus ir grožėjosi apylinkėmis, vaikštinėjo po vaizdingą Nemuno kilpų regioninį parką, paragavo tikro, nevalyto mineralinio vandens iš geltonosios biuvetės, lipo į vieną aukščiausių (šlaitų aukštis siekia iki 40 m) piliakalnių Birštone, dar vadinamą Vytauto kalnu. XIV amžiaus pabaigoje čia stovėjo medinė pilis, vienas iš Vytauto medžioklės dvarų.

Indrė Lašinytė

Panevėžys – Birštonas

© 2014 „XXI amžius“