Tėviškės lobiai

Sunkus kelias į grožį

Vytautas BAGDONAS

Danutė Selevičienė visuomet stengiasi būti geros nuotaikos

Kieme žydintys gėlių vazonai surado savo vietą ant specialaus stovo lentynėlių

Šioje sodyboje visur gėlės – ir ant laiptų, ir prie namo sienos

Anykščių gatvėje Viešintose gyvenančių Danutės ir Jono Selevičių sodyba – viena gražiausių miestelyje. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens sodybą puošia gėlių žiedai, visur, kur tiktai pažvelgsi, gali pamatyti dekoratyvinius krūmus, didesnius ar mažesnius medžius, lauko akmenimis papuoštus alpinariumus. Rūpestingai prižiūrima, šienaujama žalioji veja. Į Selevičių namus eidamas pirmiausia turi praeiti pro gėlynus. Įvairiaspalvės gėlės žydi ne tiktai prie tvarkingo, grindinio betoninėmis plytelėmis iškloto takelio, bet ir prie namo sienos, laiptų, vedančių į gyvenamąjį namą, visur daugybė gėlių – jos žaliuoja, žydi vazonuose. Gėlių šioje sodyboje gausu ir prie ūkinių pastatų, ir prie pavėsinės, ir šalia šiltnamio. Kieme sukonstruotas dailus medinis stovas, ant kurio lentynėlių tvarkingai sudėlioti vazonai su žydinčiomis gėlėmis.

Taigi viešintiškių Selevičių sodyboje jauku, gražu, tvarkinga. Kukliai šypsodamasi Danutė Selevičienė prisipažįsta, kad kelias į grožį nėra lengvas. Tam, kad linksmai augtų, vešėtų gėlės, neskurstų medeliai, dekoratyviniai krūmai, reikalinga tinkama žemė. Žinia, Viešintose žemelė ne itin derlinga, daug kur – tik smėlis ir žvyras. Ne išimtis ir Selevičių sodyba. Jų sūnus Linas, ūkininkaujantis netoliese, Šilų kaime, privežė juodžemio. Taip „pagerinta“ žemė – tikras rojus augmenijai. Karštomis vasaros dienomis reikia nemažai pavargti laistant augalus. Tam reikalui Selevičiai išsikasė nedidelį baseinėlį. Ir pasisemti nesudėtinga, ir vanduo baseine būna šiltas, labai tinkamas augalams, vis geriau, nei šaltas šulinio vanduo.Tiesa, šią lietingą vasarą dažnai augalų laistyti nereikia, juos palieja Dievulis iš dangaus. Vis atkrinta vienas rūpestėlis. Tačiau drėgnoje žemėje vešliau auga piktžolės, kurias reikia nuolat ravėti. Ir žolė sparčiai auga, jau keletą kartų teko veją šienauti. Gausybei gėlių, dekoratyvinių krūmų, medelių įsigyti reikia nemažai ir pinigų, tačiau grožį mylintys sutuoktiniai išlaidų tam negaili. Pasitardami, vienas kitam padedami jie tvarko, puoselėja savo sodybą, tuo gražumu, jaukumu pasidžiaugdami patys, pradžiugindami kitų viešintiškių žvilgsnį.

Danutė Selevičienė pasakojo, kad visi darbai prie namų aplinkos tvarkymo, gėlynų puoselėjimo jos nebaugina. Ji augo Dzūkijoje, didelėje šeimoje. Tėvams išmaitinti dešimtį vaikų buvo nelengva, tad nuo mažų dienų šie buvo pratinami prie darbų. Teko ir grybauti, ir uogauti, ir prie gyvulių pagelbėti, ir įvairius lauko darbus dirbti. Ištekėjo sulaukusi aštuoniolikos. Jauna šeima įsikūrė Danutės gimtajame Varėnos rajone. Labai norėjo turėti savo būstą, nuo nieko nepriklausyti. Tačiau nuosavo buto Dzūkijoje jie neturėjo ir dar kažin kada jį būtų gavę. Tuo metu Anykščių rajone, Viešintose, gyveno Danutės vyro Jono brolis. Jis čia buvo neblogai įsikūręs, tad ir brolį paskatino persikelti. Danutė ir Jonas Selevičiai, atvažiavę į Viešintas, neapsiriko. Greitai įsidarbino, tuometinis kolūkis suteikė būstą – skyrė alytnamį. Pasak Danutės, savo gyvenimu Viešintose jie nesiskundė. Vyras dirbo traktorininku, buvo gerbiamas, pelnė už gerą darbą ne vieną apdovanojimą. Danutė įsidarbino Viešintose veikiančioje Anykščių radijo-televizijos retransliacijos stotyje elektromontere,  penketą metų remontuodavo, reguliuodavo radijo ir televizijos siųstuvus, kad Aukštaitijos krašto gyventojus pasiektų normalus radijo bei televizorių aparatų garsas ir vaizdas. Kadangi  buvo nebloga „gaspadinė“, buvo pasiūlytas darbas mokyklos valgykloje. Per vasaros darbymetį ji dirbo kolūkio valgykloje, ruošdavo pietus kombainininkams. O kiek ji paruošė visokių pobūvių viešintiškių namuose kolūkių švenčių metu! Prisiminusi tas dienas, mūsų pašnekovė tiktai šypsosi. Visa tai jau praeityje – ir kolūkis, ir pietūs kombainininkams javapjūtės baruose, ir pobūvių ruošimas įvairiomis progomis... Dabar Danutė, kaip ir jos vyras, jau pensininkai. Didžiausi jų darbai dabar – padėti ūkininkaujančiam sūnui Linui, apsitvarkyti namuose, prižiūrėti savo namų valdą taip, kad ji per visą šiltąjį sezoną tviskėtų žiedais ir neprarastų pozicijų pavyzdingai tvarkomų sodybų sąraše.

Viešintos, Anykščių rajonas
Autoriaus nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“