Mokyklos direktorius, skulptorius, grafikas

Bronius VERTELKA

Menininkas Česlovas Gnižinskas

Č. Gnižinsko grafikos darbai Upytės A. Belazaro pagrindinės mokyklos salėje

Česlovo Gnižinsko dirbinys iš medžio prie buvusių jo namų

Nominaciją „Kaimo šviesuolis 2013“ Panevėžio rajone pelnė profesionalus dailininkas, keletą dešimtmečių pedagogo duoną krimtęs Česlovas Gnižinskas. „Turiu tokią savybę – dirbti. Privalau ką nors veikti. Vis bandau, vis mokausi, nes didžiausia kančia būtų sėdėti ir nieko nedaryti“, – sakė 75 metų vyras. Jam ir mokslas atrodė kaip dienos šviesa. Pradžioje studijavo anuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute ir gavo pradinių klasių mokytojo diplomą. Kad turėtų daugiau pamokų ir savo žinias perteiktų vyresniųjų klasių moksleiviams, vėliau tuometiniame Vilniaus dailės institute neakivaizdiniu būdu baigė piešimo-braižybos dėstymo mokslus. Pedagoginiam darbui Č. Gnižinskas skyrė kelis savo gyvenimo dešimtmečius. Nuo 1968 metų iki pernai gyveno Upytėje, paskui išsikėlė į Klaipėdą. Mokytojavo, buvo direktorius. Buvę Č. Gnižinsko mokiniai jau turi suaugusių anūkų.

Dirbdamas pedagogu, vadovavo keramikos būreliui, rengė parodėles. Veikė jos Seimo rūmuose, Vilniaus Mokytojų namuose, sostinės Vaikų techninės kūrybos rūmuose. Pats Č. Gnižinskas užsiėmė grafika, tapyba. Savo darbus eksponavo Panevėžio bendruomenių rūmuose, vienų Sekminių proga – Paberžėje. Rūpinosi, kad viešumoje būtų parodyti kitų darbai. Upytės seniūnijos salėje buvo apie 10 tokių parodų. Supažindino su Aukštaitijos sostinėje gyvenančio tapytojo Jono Dailidėno, mokytojų panevėžiečio Vlado Vaišvilos, krekenaviečio Henriko Mazūro, Stultiškių kaime greta Upytės įsikūrusio profesionalaus dailininko Ričardo Ničajaus, kitų autorių kūryba. Pateikė ir savo šeimos darbus. Č. Gnižinsko dukra Loreta baigė dizainą Vilniaus Dailės akademijoje, gyvena Klaipėdoje ir dirba reklamos srityje (uostamiestyje dabar apsigyveno ir Česlovas), sūnus Raimondas – žinomas grafikas – įsikūrė Vilniuje, o Č. Ginižinsko anūkė studijuoja kino ir fotomeną, anūkas – animaciją Anglijoje.

Č. Gnižinskas pagarsėjo ir kaip medžio meistras. Medis ir jo apdirbimo įrankiai jam buvo pažįstami iš mokytojavimo laikų, todėl, mirus tėvams, ant jų kapo nutarė pastatyti kažką savita. Pavyko gauti keletą sausų ąžuolų. Kadangi tėvas mėgo groti smuiku, išdrožė angelą su smuikeliu, uždėjo stogelį.

Ant žmonos tėvų kapo – irgi Č. Gnižinsko rankomis išdailintas dirbinys. Giminaičių prašymu jis išdrožė du paminklus – šie stovi Panevėžio Ramygalos gatvės kapinėse. Išplėstas kapines Joniškyje papuošė Česlovo darbo kryžius. Šviesaus atminimo Upytės klebono kun. Adolfo Breivės kunigystės 50-metis paženklintas jo kryžiumi prie bažnyčios (darbus organizavo mons. Juozapas Antanavičius). Upytės 750 metų sukakčiai skirtas paminklas, susijęs su šios vietovės istorija, o kaimynui prasitarus, kad gaila stambių uosių kamienus supjauti į malkas, iš jų Česlovas padarė menišką Miško gatvės nuorodą.

Č. Gnižinskas grojo smuiku Upytės kaimo kapeloje. Jo vaikystėje būdavo taip: švenčia kaimynas vardadienį, eina pas jį tėvas, po pažastimi pasikišęs smuiką, o Česlovas tempia armoniką. Groti smuiku jis pramoko būdamas ketvirtoje klasėje. Gilesnių žinių apie šį muzikos instrumentą įgijo, studijuodamas Šiaulių pedagoginiame institute. Armoniką nusipirko devintoje klasėje, pinigų užsidirbo su broliu skaldydamas malkas. Česlovas dar skambina mandolina, balalaika.

Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos salėje veikė Č. Gnižinsko grafikos paroda. Vieno šio pastato koridoriaus gale – jo tapytas pano. O Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filiale – Upytės bandymų stoties administraciniame pastate – irgi jo stambus tapybos pano „Lino gyvenimas“.

Nors menininkas išvyko gyventi į Klaipėdą, Upytėje liko ryškūs jo pėdsakai. Česlovas čia išgarsėjo punktualumu – tą atsinešė iš savo vaikystės, o jo laikytis išmokė mokyklos skambutis.

Upytė, Panevėžio rajonas
Autoriaus nuotraukos

© 2015 „XXI amžius“