Atmintis

Tapytojo akmens dulkėmis nebėra, o jo darbai tebegyvena

Dailininko Stanislovo Petraškos (1935 06 07–2009 02 21) 80-osioms gimimo metinėms

Vytautas BAGDONAS

Apsilankiusiems svečiams Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas rodo paskutinį Stanislovo Petraškos darbą – akmens dulkėmis „nutapytus“ Valdovų rūmus

Kas pasakys, kad Anykščių peizažas, paminklas ant rašytojo Jono Biliūno kapo, „Laimės žiburiu“ vadinamas, ir kiti paveikslai sukurti naudojant ne dažus, o susmulkintus įvairiaspalvius akmenėlius?

40 metų anykštėnas Stanislovas Petraška kūrė originalios technologijos paveikslus, klijuodamas ant kieto pagrindo grūstas įvairiaspalvių akmenų dulkes. Jis tokiu būdu sukūrė kelis šimtus unikalių akmens tapybos darbų, kurie pasklido po parodas, atsidūrė privačiuose rinkiniuose. 1981-aisiais anykštėnas menininkas tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu. Jis surengė personalines parodas Utenoje (1986), Rokiškyje (1992), Alytuje (1993), Kėdainiuose, Jonavoje ir Ukmergėje (1996), Maduonoje (Latvijos Respublika, 1998), Vilniuje ir Visagine (1999), Pasvalyje (2000) ir kitur. Nuolat savo kūriniais džiugindavo žiūrovus tautodailės darbų parodose Anykščiuose.

Nuo 1980-ųjų S. Petraška dalyvavo daugiau kaip 65 tautodailės parodose, pelnydavo laureato vardus, prizines vietas, įvairius apdovanojimus. Laureato vardą anykštėnas už savo akmens dulkių kūrinius pelnė respublikinėse liaudies dailės parodose 1980, 1985, 1994 metais, Respublikinės dainų šventės liaudies meno konkursinėje parodoje 1985 metais. A. Varno respublikinėje tautodailininkų darbų parodoje 1993 metais S. Petraška buvo apdovanotas už sėkmingą originalios technikos panaudojimą. Už akmens tapybos darbus tautodailininkas 2006-aisiais pelnė Teresės Mikeliūnaitės vardu pavadintą Anykščių kultūros premiją.

Unikalūs akmens tapybos darbai, kuriuose įamžinti Anykščių krašto vaizdai, memorialinės žymių anykštėnų vietos, pavaizduoti peizažai, atkurtos istorinės scenos, garsūs istoriniai veikėjai, iškeliavo į JAV, Kanadą, Australiją, Vokietiją, Skandinavijos šalis ir kitur. Juk tokie išraiškingi, nepakartojami darbai – puikiausia dovana bet kam ir bet kokia proga.

Deja, apie šį labai talentingą kūrėją dabar galima kalbėti jau būtuoju laiku. Po sunkios ligos 2009-ųjų vasario 21-ąją S. Petraška iškeliavo į Amžinybę...

Tapytojo akmens dulkėmis nebėra, o jo darbai tebegyvena ir visus tebedžiugina, tebestebina. Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus parodų salėje įrengta nuolat veikianti S. Petraškos kūrinių paroda, kurią mielai lanko ir anykštėnai, ir miesto svečiai – muziejaus lankytojai. Parodoje ne tiktai eksponuojamos kelios dešimtys akmens tapybos darbų, bet ir galima pamatyti videofilmą apie S. Petrašką bei jo kūrybinę „virtuvę“. Muziejininkai susėdusiems parodų salėje lankytojams parodo pačių sukurtą filmą, kuriame akivaizdžiai matyti, kaip meistras renka įvairiaspalvius akmenukus, juos sumala, sutrina į smulkius miltus ir tas akmens dulkes klijuoja ant kartono ar faneros plokštės. Stebint tokį kruopštų ir sudėtingą darbą, galima tiktai stebėtis, kiek kūrėjui reikėjo kantrybės, atidumo, rūpestingumo, kiek teko paaukoti įtempto darbo valandų ir net ištisų dienų, kol užgimdavo paveikslas su kokiu nors peizažu, anykštėno rašytojo kūrinio veikėjais ar istorinėmis asmenybėmis. Juk bet kaip ir bet kur akmens skiltelės neprilklijuosi – reikėjo parinkti ir atitinkamus atspalvius, ir paveikslo kompoziciją, iš smulkiausių akmens dalelyčių sukurti vaizdus, žmonių portretus, ištisus siužetus. Netgi ir gulėdamas ligos patale, tautodailininkas kūrė savo pamėgtus akmens tapybos darbus. Parodoje eksponuojamas ir paskutinis šio meistro kūrinys – iš akmens dulkių sudėlioti Valdovų rūmai, kurie sostinėje tebestatomi ir niekaip neužbaigiami...

Anykštėnas S. Petraška visus jį pažinojusius stebino ne tiktai savo unikalia kūryba, bet ir nueitu gyvenimo keliu.

Gimęs 1935 m. birželio 7 d. Anykščiuose, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje, vidurinėje mokykloje. 1954 metais baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. Mokykliniais metais aktyviai žaidė futbolą, buvo anykštėnų „Žalgirio“ komandos narys, plaukiojo, šoko tautinius šokius, dainavo chore. 1954–1957 metais studijavo Muromo (Rusija) aukštojoje elektros ryšių karo mokykloje, įgijo ryšininko išsilavinimą. 1957–1962 metais S. Petraška tarnavo karininku Pabaltijo karinėje apygardoje Kaliningrado srityje (Rusija), Sovetsko tankų divizijoje, kol buvo komisuotas dėl akių ligos, turėdamas vyresniojo leitenanto laipsnį. 1962 metais jis dirbo kariniuose komisariatuose Kuršėnuose (Šiaulių r.) ir Anykščiuose. Tais pačiais metais anykštėnas iš karinės tarnybos buvo atleistas kaip nelojalus sovietų valdžiai, nes atsisakė stoti į komunistų partiją, todėl teko pasirinkti „taikų“ darbą. Kurį laiką padirbėjo veltinių fabrike „Spartakas“ meistro padėjėju. 1964 metais įsidarbinęs Utenos elektros tinklų Anykščių rajone budinčiuoju inžinieriumi. Šias bei dispečerio pareigas ėjo net iki 1992 metų.

Lietuvos Atgimimo metais jis buvo vienas iš Sąjūdžio veiklos organizatorių Anykščiuose. 1991-aisiais tapo eiliniu Lietuvos kariuomenės savanoriu, 1992-aisiais – Lietuvos šaulių sąjungos nariu. 1992–1995 metais S. Petraška tarnavo Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, mokė jaunimą. Jis sėkmingai dirbo Anykščių rajono teritorinės gynybos būrio vadu, uoliai tarnavo Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos kuopos vadu, 74-ojo Anykščių bataliono štabo viršininku. 1994–1995 metais S. Petraška buvo šio bataliono vadas bei Anykščių rajono teritorinės gynybos vadas. Karinę tarnybą baigė 1995 m. lapkričio 30 d. jau kaip dimisijos kapitonas.

1999-aisiais S. Petraškos krūtinę papuošė Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medalis.

Tiek dirbdamas Elektros tinkluose, tiek dalyvaudamas Lietuvos Sąjūdžio veikloje ar tarnaudamas Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, ar jau išėjęs į užtarnautą poilsį, jis nesiskyrė su savo pomėgiu kurti originalios technologijos „akmeninius“ paveikslus. Turėdamas gražų, skambų balsą, daug metų dainavo chore, vokaliniame ansamblyje. Dar vienas jo mėgstamas laisvalaikio užsiėmimas buvo žvejyba. Ir tai nenuostabu, juk gyveno visai šalia srauniosios Šventosios, Žvejų gatvėje...

Anykštėnų muziejininkų dėka šio tautodailininko atminimas gražiai saugomas, S. Petraškos darbai tapo prieinami visuomenei.

Anykščiai
Autoriaus nuotraukos

© 2015 „XXI amžius“