Netekome patrioto, publicisto, mokslininko

Rugpjūčio 27 dieną mirė 1920–1922 metų laisvės kovų savanorio sūnus, buvęs Lietuvos vietinės rinktinės karys savanoris Kazys Blaževičius. Jis gimė 1923 m. kovo 14 d. Babėnų kaime prie Kėdainių. 1944 metais baigė Kėdainių gimnaziją, 1950 metais – Kauno valstybinio universiteto Statybos fakultetą. Dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą gamybos ir projektavimo srityje. 1953–1977 metais Statybos ir architektūros institute ėjo įvairias pareigas. 1957 metais apgynė technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją, 1960 metais jam suteiktas vyriausiojo mokslinio bendradarbio mokslinis vardas. Už darbus kaimo statybos srityje 1977 metais jo vadovaujamam kolektyvui suteikta Lietuvos valstybinė premija. 1977–1988 metais K. Blaževičius dirbo Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete Statybinių disciplinų katedros vedėju, 1980 metais jam suteiktas docento pedagoginis vardas.  Atgimimo metais išėjo į pensiją ir įsijungė į Sąjūdžio veiklą. 1998–2000 metais vadovavo Knygnešio draugijos Kauno skyriui, buvo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus narys, priklausė Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungai. Domėjosi publicistika. Lietuvos ir išeivijos spaudoje publikavo kelis šimtus straipsnių tautinio atgimimo ir Sąjūdžio idealams artima tematika. Daug jo straipsnių spausdino ir „XXI amžius“. K. Blaževičius išleido dvi publicistikos knygas: „Painūs istorijos vingiai“ (2009) ir „Laisvė kainos neturi“ (2010). 2000 metais apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Netekome didžio patrioto, aktyvaus visuomenininko ir produktyvaus publicisto, kurio atminimas ilgam išliks jį pažinojusiųjų širdyse.

Rugpjūčio 31 dieną K. Blaževičius palaidotas Karmėlavos kapinėse.

© 2015 „XXI amžius“