Kryžiažodžių sprendimas jaunina smegenis

Šiais naujų technologijų laikais didėjantis kryžiažodžių žurnalų populiarumas daug kam gali pasirodyti neįtikėtinas. Tačiau atrodo, kad tai yra vienas iš geriausių ir optimalių būdų protui lavinti. Kryžiažodžių ir galvosūkių sprendimas, kaip naudinga laisvalaikio protinė veikla, – jau seniai psichologus dominanti tema. Dažnai neuropsichologai į įvairių praktikų, kurios gerina koordinaciją ir gebėjimą vienu metu galvoti apie kelis dalykus, sąrašą įtraukia ir kryžiažodžių sprendimą.

Nauji įvairiose mokslinėse grupėse atlikti tyrimai dar kartą patvirtino, kad kryžiažodžių sprendimas stimuliuoja smegenų neuronų ir pilkųjų ląstelių veiklą. To rezultatas – geresnė atmintis, gebėjimas susikoncentruoti ir globaliau mąstyti. Ši veikla praturtina žodyną ir netgi padeda sklandžiau pradėti ir palaikyti pokalbį su kolegomis.

Psichologė Džeinė Goldman (Jane Goldman) teigia, kad žmogaus smegenų ląstelės žūva negaudamos naujų įspūdžių ir iššūkių. Todėl reikia stiprinti neuronų jungtis ir gerinti kraujotaką smegenyse, o tai lengviausia daryti nuolat sužinant ar išmokstant kažką naujo, rekomenduojama susirasti hobį.

Kalbėdama apie kryžiažodžių sprendimą Dž. Goldman pažymi, kad geriausi smegenų veiklos rezultatai pasiekiami kryžiažodžius sprendžiant grupėje. Tada kiekvienas grupės narys stengiasi pasitempti ir kuo geriau pasirodyti, demonstruodamas savo žinias ir mąstymo greitį, kai pavyksta teisingai atsakyti į klausimą, kyla vidinis pasitenkinimas, sulaukiama kolegų pagyrimų. Didžiausias pliusas, esant tokioje aplinkoje, tai, kad dėl patiriamų papildomų emocijų  stimuliuojama ne vienas, o net keli smegenų centrai. Dar pastebėta, kad kuriasi visiškai naujos jungtys smegenų  neuronų tinkluose.

Neuropsichologas Robertas S. Vilsonas (Robert S. Wilson) teigia, jog žmonės, lavinantys intelektą, yra socialiai aktyvesni,  juos rečiau kamuoja depresija, nerimas. Prof. Richardas Restakas (Richard Restak), tyrinėjęs mūsų veiklos įtakas protui, teigia, jog kryžiažodžių sprendimas lavina smegenų kalbos sritį ir atmintį, o, pavyzdžiui, dėlionės skatina aktyviau veikti už jusles atsakingą sritį.

Kiti mokslininkų pastebėjimai:

Kryžiažodžiai patikrina atmintį. Kiekvienas kryžiažodžio klausimas verčia smegenis padirbėti atsimenant vardus, vietas, įvykius ar terminus, kuriuos šiaip žinote, bet apie juos nepagalvojote jau daug metų.

Kryžiažodžiai ugdo savikontrolę. Norėdami atsakyti į visus kryžiažodžio klausimus, sau tarsi užsibrėžiate tikslą, tokiu būdu jūsų pasąmonė mokosi įsipareigoti. O tai ilgainiui padeda ir bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje nemesti visko anksčiau, kol neatlikta užduotis.

Kryžiažodžiai apsaugo nuo vienatvės jausmo. Nežinodami kurio nors klausimo atsakymo, jo ieškote įvairiuose šaltiniuose. Psichologai teigia, kad dėl to tarsi dingsta vienatvės jausmas, žmogus pradeda jausti vientisumą su jį supančiu pasauliu.

Kryžiažodžiai sužadina žingeidumą ir smalsumą. Kryžiažodžių sprendimas grąžina vaikišką smalsumo jausmą. Iš kelių užuominų atspėję teisingą atsakymą galbūt norėsite apie tą dalyką sužinoti daugiau. Nebijokite kryžiažodžio atidėti į šalį tam, kad surastumėte papildomos informacijos apie sudominusio klausimo atsakymą. Visa tai jaunina smegenis!

Mėgstantiems spręsti kryžiažodžius tai dažnai tampa pagrindiniu laisvalaikio užsiėmimu. Tai smagu, įdomu ir patogu – juk kryžiažodžių žurnalą gali pasiimti bet kur. Mokslininkai perspėja, kad ir čia svarbu nepakliūti į rutiną. Būtina keisti veiklas. Kalbant apie intelektualiąją dalį, galvosūkių ir kryžiažodžių sprendimą turėtų papildyti rankdarbiai, stalo žaidimai, skaitymas. Lietuvos kryžiažodžių žurnalų rinkos lyderių – „Oho“ grupės – generalinis direktorius Linas Krapavickas sako, jog mankštinti protą sprendžiant kryžiažodžius jau daugiau kaip 100 metų yra visame pasaulyje populiarus ir vis besiplečiantis užsiėmimas. Kažkada anksčiau kryžiažodžiai buvo tik eruditų ar save protingais laikančiųjų užsiėmimas, dėl to ir užduotys būdavo kuriamos sudėtingesnės. Populiarėjant kryžiažodžiams, užduotys tapo daug lengvesnės ir įdomesnės, ne tokios sausos, enciklopedinės, kaip pradžioje. Smagu, kad vis dažniau atsiranda visiškai naujų kryžiažodžių rūšių. Pavyzdžiui, šiuo metu naujai kylanti banga Lietuvoje yra panoraminiai išbraukymai. Tai – labai įdomūs kryžiažodžiai. Jie spausdinami visomis kalbomis, išskyrus tas, kurių žodžius sunku sukryžiuoti, pavyzdžiui, kinų, japonų. Šiose šalyse labai populiarios nonogramos, sudoku ir panašios užduotys su skaičiais. O štai Kanadoje, kur daug gyventojų vartoja prancūzų ir anglų kalbas, populiarūs yra dvikalbiai kryžiažodžiai: horizontaliai rašomi žodžiai viena kalba, vertikaliai – kita.

Egzistuoja nuomonė, jog teiginiai, kad kryžiažodžiai apsaugo smegenis nuo negalavimų, yra nepakankamai pagrįsta. Tačiau ir tokios nuomonės šalininkai teigia, jog kryžiažodžių sprendimas padeda žmogui išlikti lanksčiam ir „neieškoti žodžio kišenėje“.

Nei kryžiažodžiai, nei rankdarbiai ar skaitymas, aktyvi fizinė veikla ar sveika mityba negali tapti panacėja, suteikiančia nepriekaištingą gyvenimą ar gerą savijautą. Akivaizdu, kad visaverčiam gyvenimui pasiekti reikia ne vienos atskiros priemonės, bet daugelio veiksnių, stimuliuojančių kūną, protą ir dvasią, visumos. Jei, pamėgę kryžiažodžius ar galvosūkius, žiūrėsime į juos kaip į tos visumos dalį, tai tikrai maloniai praleisime laisvalaikį bei puikiai lavinsime protą, įžvalgą ir sumanumą.

Kristina Dembinskaitė

© 2017 „XXI amžius“