Lietuvos šimtmečiui skirtas darbas
Menininkas Laimutis Ločeris sukūrė Jono Basanavičiaus biustą
|
Dailininkas Laimutis Ločeris
prie savo kūrinio Lietuvos
Taryba skelbia atstatanti Lietuvos
valstybę su sostine Vilniumi
|
Menininko Laimučio Ločerio vardas gerai žinomas vyresniajai kartai. Mylimas Lietuvos menininkas, grafikas, tapytojas paliko ryškų pėdsaką tautos kultūroje. Nuo 1960 metų dalyvavo parodose, sukūrė monumentalių dekoratyvinių kūrinių interjerams kavinėse Vilniuje, Druskininkuose, dalyvavo pasaulinėje parodoje EXPO-70. Meno pasaulis vertino L. Ločerio bareljefus Amžinas ąžuolas, Kopų balsai. Lietuvišką šviesą skleidė L. Ločerio iliustracijos laikraščiuose Kanados Tėviškės žiburiai, Gudijos lietuviams skirtame mėnraštyje Lietuvių godos. Nuoširdus, draugiškas menininkas buvo gerbiamas, mylimas. Sunkus, pasiaukojantis darbas turėtų susilaukti reikiamo dėmesio.
Padėkime
Biustas visiškai baigtas ir tereikia jį iškalti granite ar įprasminti bronzoje. Galima, kaip siūlo dailininkas, išlieti netgi betone, galvanizuoti, tai būtų pigiausias būdas. Šiuo metu garsus ir talentingas menininkas gyvena Lietuvos gerontologijos globos namuose Vilniuje. Nedidelis kambarėlis, šalia tik ką užbaigtas darbas Jono Basanavičiaus biustas, kurį būtina įprasminti bronzoje ar kitu būdu. Kol kas tenka laukti gabaus pagalbininko.
Ilgametė svajonė
Laimutis Ločeris Lietuvos dailininkas, monumentalistas, grafikas. 1952 metais baigė Lietuvos dailės institutą, o po kelerių metų Leningrado dailės akademiją.
L. Ločeris gimė 1929 m. balandžio 11 d. Biržuose. Tėvas Petras, mama Emilija sūnui išugdė tvirtą meilę Lietuvai, jos laisvės kūrėjams. Tapęs dailininku sukūrė daug monumentalių, dekoratyvinių kūrinių interjerams, medžio bareljefų, iliustravo knygas, kūrė iliustracijas laikraščiams. 19871990 metais gyveno Kanadoje. Čia dirbo privačiuose koledžuose. Svajojo grįžti į Lietuvą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tuojau pat grįžo į gimtinę. Dirbo Dailės akademijoje, tapo docentu. Dabar tegauna kuklią pensiją, bet niekuo nesiskundžia, dėl gyvenimo nieko nekaltina. Kuria, svajoja, domisi valstybės darbais, džiaugiasi kiekvienu pasiekimu. Dailininkas neslepia džiaugsmo, kad įgyvendino savo ilgametę svajonę sukurti Jono Basanavičiaus skulptūrą.
Menininkui reikia paramos
Net labai sunkiomis sąlygomis jis kūrė biustą vienam didžiausių Lietuvos Nepriklausomybės kūrėjų dr. J. Basanavičiui. Ir sukūrė. Jo nuomone, biustą reikėtų pritvirtinti prie Signatarų namų, tuo būdu pagerbiant visus Lietuvos Nepriklausomybės kūrėjus. Seimas, Lietuvos kūrybinės organizacijos, Vilniaus miesto savivaldybė, viso pasaulio lietuviai turėtų pasirūpinti, kad kuo greičiau būtų įgyvendinta Lietuvos menininko svajonė, kuriai niekas negali likti abejingas.
Bernardas ŠAKNYS
Marijos Šaknienės nuotrauka
© 2017 XXI amžius
|