Išpuoselėta šimtmečius gyvuojanti sodyba

Bronius VERTELKA

Sodybos savininkė Vita Marijona Gervienė

Sodo muziejus

Čia viskas suderinta

Vita Marijona Gervienė prie kryžiaus

Panevėžio miesto savivaldybės sudaryta komisija išaiškino 2017 metais gražiausiai tvarkomos aplinkos konkurso laureatus. Jame varžėsi 11 dalyvių – įstaigos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, privačių namų valdų savininkai. Privačių namų valdų kategorijoje nugalėtoja tapo sodybos Plukių gatvėje nr.7 savininkė Vita Marijona Gervienė.

Plukių gatvė – miesto pramonės rajone, vinguriuoja greta Nevėžio upės. Kadaise čia buvo didelis kaimas, turėjęs 41 sodybą. Vitos Marijonos tėvas pasakodavo, kad namai buvo taip sugrūsti vienas šalia kito, kad jų stogais galėjai pereiti visą kaimą. Prie kiekvienos sodybos stovėjo kryžius. Prie Vitos Marijonos gimtųjų namų stovėjo kryžius, statytas 1886 metais. Jis, galima sakyti, kartą išgelbėjo nuo sunkiai pakeliamos naštos. Sovietmečiu Gervės sumanė restauruoti gyvenamąjį namą. Netrukus prisistatė mokesčių inspektorius, už nelegalią statybą pagrasino didžiule bauda. Vita Marijona puolė į ašaras: iš kur tokią sumą ims, jeigu pinigų namuose nuolat trūksta? Inspektorius sakė neskirsiąs baudos vien dėl to, kad Gervių sodyboje pajutęs gerą dvasią, patikęs ir kryžius. Jo vietoje dabar stovi naujas, padirbtas 1991 metais. Tvarkingiausios miesto sodybos šeimininkė dar pasakojo, kad kiekvieną, sukantį į Plukių kaimą, sutikdavęs didžiulis kryžius su angelais. Sovietmečiu jį nupjovė.

Ši sodyba – gimtieji Vitos Marijonos namai. Joje gyveno jos tėvai, seneliai ir proseneliai. Čia gyvybės netrūko ne vieną šimtmetį. Toje vietoje sovietmečiu buvo numatyta įrengti stadioną pramonės įmonėms. Gervių šeimai tai būtų buvęs didžiulis psichologinis ir moralinis smūgis: jos netraukė gyvenimas daugiabutyje. Laimei, tam sutrukdė paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė.

Vitos Marijonos mama, į Plukius atitekėjusi iš Lepšių kaimo 1926 metais, jau rado tris paūgėjusias antaninių veislės obelis. Jos tebenokina vaisius. Mama labai mėgo užveisti kažką nauja. Pasodino net 48 obelaites, parsineštas iš savo tėviškės. Sunykti ne vienai padėjo greta stovėjusi ir aplinką teršusi lentpjūvė. Vienu metu pati Vita Marijona turėjo net 600 agrastų ir serbentų krūmelių. Vienas jų tuo metu buvo vertingesnis nei obelaitės sodinukas.

Gervių sodyba apima 80 arų žemės. Ne kartą čia gviešėsi vagys, todėl teko ją apjuosti tvora. Tuščios žemės nelaiko, neužleidžia dilgėlėmis ar pieva. Greta tėvų įsikūrusi dukra su šeima, bet visiems darbo čia užtektinai. Nesibaido ūkiškų darbų ir studentas vaikaitis. Daržoves ar bulves augina tik ekologiškai. Vitos Marijonos tėvas mėgo arklius. Netgi sovietmečiu laikė, kad įdirbtų ne tik savo, bet ir kaimynų sklypelius. Konkurso vertinimo komisija, pabuvojusi Gervių sodyboje, ypač pabrėžė tai, kad joje puoselėjamos tradicinės gėlės, kokias augino tėvai ir seneliai, neužgožia jų atvežtinės.

Yra sodo muziejus, naudojamas kaip pavėsinė. Jame – visa tai, kas buvo aptikta sodyboje. Vien įvairių grandinių – 21, užteko kantrybės joms nušveisti. Mintys, ką gražaus ir vertingo padaryti, kad patiems patiktų, blyksteli pačiai Vitai Marijonai. Nuo mažens ją traukė akmenys. Iš jų, surinktų irgi vien sodyboje, ką nors ypatinga padarydavo. Du didžiulius akmenis šiemet atkasė, galvoja, kur juos pritaikyti.

Susigrąžinus tėvų žemę, teko ir dalis parko, užveisto valstybės lėšomis 1965 metais. Dabar jo priežiūra irgi rūpinasi. Vaikaitis, būdamas dar 14 metų, įsiklausydamas į senelio patarimus, parke pastatė poilsio namelį. Taigi, čia darbų per akis. Ir Vitai Marijonai Gervienei nebe jaunystė. Išėjo į pensiją turėdama 38 metų darbo stažą. Vien Tiksliosios mechanikos gamykloje inžiniere technologe 30 metų išdirbo, sulaukė atitinkamo įvertinimo.

Su vyru Broniumi (man svečiuojantis, jis prieš kelias dienas buvo patyręs insultą), kilusiu nuo Panemunio Rokiškio krašte, išaugino tris dukras, visos jos įgijo aukštąjį išsilavinimą. Jos, kaip ir tėvai, yra uolios katalikės. Gervių šeimai ne kartą teko lankytis pas Tėvą Stanislovą Paberžėje. Kaip didžiausias relikvijas dabar saugo jo dovanėles.

Gražūs Gervių namai, nuostabi jų aplinka. Čia daug grožybių sukurta Vitos Marijonos vyro Broniaus, nagingų rankų žmogaus, ketvirtį amžiaus išdirbusio statybų darbų vykdytoju. Maloni pašnekovė buvo sodybos savininkė, turinti sunkiai sergantį ligonį. Nesakė, kad užsukčiau kitą kartą. Gerbia kitą žmogų. Tai irgi perimta iš tėvų, mokiusių mylėti Dievą.

Panevėžys
Autoriaus nuotrauka

© 2017 „XXI amžius“