Netekome fiziko ir visuomenininko

A†A dr. Julijonas Stanislovas Šalkauskas
(1931 05 11–2018 03 18)

Dr. Julijonas Stanislovas Šalkauskas Nuotrauka iš Propatria.lt

Kovo 18 dieną mirė dr. Julijonas Stanislovas Šalkauskas, Lietuvos skautų sąjungos vyr. skautininkas, fizikos mokslų daktaras, aktyvus Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, visuomenininkas, publicistas, tradicinės kultūros puoselėtojas, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio ordino „Už Lietuvos laisvę“ kavalierius. Vieno garsiausių Lietuvos filosofų, pedagogikos tėvu vadinamo Stasio Šalkauskio ir dailininkės Julijos Paltarokaitės-Šalkauskienės sūnus Julijonas Šalkauskas gimė 1931 m.  gegužės 11 d. Vaikystėje buvo judrus ir smalsus, tad jau būdamas trejų metų mokėjo skaityti ir rašyti. Tėvo pasakojimai ir iliustruotų mokslo knygų vartymas sužadino norą žinoti ir suprasti gamtos bei pasaulio dėsningumus. Tas noras peraugo į siekį jo visame gyvenime. Net sunkiai sirgdamas visą laiką stengėsi būti pasitempęs, švariai apsirengęs ir visą gyvenimą atspindėjo savo tėvo prof. S. Šalkauskio apibrėžtą pilnutinės asmenybės sampratą.

Pirmuosius mokslus būsimas fizikos mokslų daktaras išėjo skirtinguose Lietuvos miestuose: 1937–1939 metais mokėsi Kaune, 1940–1941 metais – Vilniuje, 1941–1944 metais – Šiauliuose, 1944–1945 metais – Mažeikiuose, 1945–1950 metais – vėl Vilniuje ir ten su pagyrimu baigė I berniukų gimnaziją. Dėl tėvo, Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus prof. S. Šalkauskio prieškarinės veiklos sovietinės okupacijos metais Julijonas vos gavo leidimą stoti į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą – užstojo tuometinis universiteto rektorius, ekonomistas prof. Jonas Bučas. Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą baigė 1956 metais su pagyrimu ir iš karto įstojo į pirmąją aspirantūrą (doktorantūrą) Leningrade. Deja, liga sutrukdė ne tik sėkmingai ją baigti, bet ir keliems metams užkirto kelius į bet kokias mokslines studijas.

Stingant lėšų pragyvenimui Julijonas įsidarbino Šlifavimo staklių gamykloje, paskirtas vadovauti Fizikinei-cheminei laboratorijai. Daug skaitė grožinės literatūros, keliavo, buriavo, dalyvavo kraštotyriniame darbe ir palaipsniui grįžo prie mokslinių plazmos spektrinės analizės studijų. 1970 metais įstojo į antrąją neakivaizdinę aspirantūrą Baltarusijos SSR MA Fizikos institute ir ją sėkmingai baigė 1974 metais apgindamas disertaciją „Linijų intensyvumo kibirkštinių šaltinių terminėje plazmoje modeliavimas atominei emisinei spektrinei analizei“ įgydamas fizikos mokslų daktaro laipsnį. 1993–2002 metais aktyviai dalyvavo tarptautinėse konferencijose Anglijoje, Slovakijoje, Rusijoje, Lenkijoje. Laisvai kalbėjo ir rašė lenkų, rusų, anglų kalbomis. Skaitė pranešimus IX (1995) ir XIII (2005) Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumuose bei 37-oje Lietuvos nacionalinėje fizikos konferencijoje (2007). Spektrinės analizės tyrimus Lietuvos mokslų akademijos puslaidininkių fizikos institute vykdė iki 2008 metų. Vėliau pasišventė mokslo ir pasaulėžiūros sąsajų studijoms ir visuomeninei veiklai.

Nuo 1953 metų susižavėjo tautosaka ir tradicine kultūra, dalyvavo garsiose bičiulio prof. Norberto Vėliaus organizuotose kompleksinėse kraštotyros ekspedicijose Dubingiuose (1968), Gervėčiuose (1969), Dubičiuose (1970), Kernavėje (1971), Adutiškyje (1972), Aukštadvaryje (1973). Nuo 1969 metų priklausė Vilniaus kraštotyrininkų draugijai „Ramuva“, kuri 1971 metais KGB nurodymu buvo uždaryta. 1989 metais dalyvaudamas Venanto Mačiekaus organizuotoje ekspedicijoje Giedraičiuose, šalia kraštotyrinės medžiagos rinko parašus dėl Lietuvos nepriklausomybės ir dėl sovietinės kariuomenės išvedimo.

1991 metų sausio 13-osios naktį budėjo prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos. Nors tą naktį Julijono motina Julija Šalkauskienė, kurios bute okupacijos metais rinkdavosi tautinių ir krikščioniškų nuostatų inteligentija, prašė sūnų likti namuose, jis vis vien išėjo vykdyti savo, kaip patrioto, pareigos.

Be mokslinės bei kraštotyrinės veiklos, dr. J. Šalkauskas nuo 1955 metų užsiėmė buriavimo sportu, turėjo I eilės vairininko teises, ir nuo 1983 metų pradėjo vesti buriavimo kursus jaunimui. 1995 metais davė skauto įžodį tapo Jūrų skautu, vėliau ir skautininku. Parengė buriavimo ir slidinėjimo vadovėlius. Nebepajėgdamas buriuoti nuo 2009 metų iki 2017 metų vadovavo Lietuvos skautų sąjungos Akademiniam skautų sąjūdžiui, rengė mokslo populiarinimo seminarus, dirbo skautų organizacijas vienijantį darbą. 2016 metais paruošė beveik 500 puslapių atsiminimų, apmąstymų ir publicistikos knygą „Prasmės beieškant“.

Iki pat paskutinio atodūsio dr. J. Šalkauskas skaitė, rašė ir ugdė kitus, su kaupu įvykdydamas kažkada duotą skautišką priesaiką tarnauti Dievui, Tėvynei, artimui ir būti pavyzdžiu kitiems.

Trečiadienį J. Šalkauskas palaidotas Antakalnio „Saulės“ kapinėse, šeimos kape.

Justas Arasimavičius

Dr. Julijonas Stanislovas Šalkauskas buvo „XXI amžiaus“ skaitytojas. Paskutiniais metais, susilpnėjus regėjimui, laikraštį jam skaitydavo žmona, kaip pati sakiusi, nuo pradžios iki pabaigos.

© 2018 „XXI amžius“