|
Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai
literatūroje
Laisvųjų testamentai
Daiva Červokienė
|
Algimanto apygardos partizanas
Jonas Kadžionis-Bėda su vaikaite Laura
|
Knyga Laisvųjų testamentai. Lietuvos partizanų
ir ryšininkų portretai pristatyta Vilniaus knygų mugėje, o Lietuvos
fotomenininkų sąjungos Prospekto galerijoje Vilniuje iki kovo 10-osios
veikė knygos sudarytojo Klaudijaus Driskiaus fotografijų paroda
tokiu pat pavadinimu. Parodoje ir knygoje portretai Lietuvos partizanų
ir ryšininkų, kurie 19441958 metais kovojo visose devyniose partizanų
apygardose, o dabar gyvena Lietuvoje Lenkijoje, Vokietijoje ar Latvijoje.
Pasak projektų sumanytojo K. Driskiaus, Lietuvoje
yra du miestai, dabartinės partizanų sostinės Druskininkai ir
Palanga. Šie miestai, matyt, buvo laisvesni nuo sovietų laikų,
tad iš tremties grįžę žmonės, kuriems neleista apsistoti savuose
kraštuose, čia buvo lengviau priregistruojami, gaudavo darbo,
sakė fotografas, išleidęs įspūdingą albumą, kuriame kasdienėje aplinkoje
užfiksuoti likę gyvi partizanai ir ryšininkai.
|
|
Nepriklausomybės amžininkai
Už ilgą amžių dėkinga
Aukščiausiajam
|
95-uosius įpusėjusi, 33 metus
mokytoja dirbusi Stefanija Šliakienė
dabar labiausiai mėgsta siuvinėti
Autoriaus nuotrauka
|
Katinų kaime pas dukrą gyvenanti 95-uosius
įpusėjusi Stefanija ŠLIAKIENĖ čia atvyko iš Juodupės netekusi vyro.
Kai įgriso būti vienišai, persikėlė gyventi pas dukrą. Ir čia rado
sau užsiėmimą: mezga, siuvinėja, neria. Su bene vyriausia amžiumi
gyvenvietės moterimi, kurios rankos ir mintys skirtos kūrybai, kalbėjosi
žurnalistas Bronius VERTELKA.
Iš kur esate jūs kilusi, kas buvo jūsų tėvai?
Mano gimtinė Obelių valsčiaus Degučių kaimas.
Tėvas Petras Žuklys ir mama Bronislava Balčiūnaitė-Žuklienė buvo
ūkininkai, valdė 13,5 ha žemės. Pradžioje teturėjo 4 ha, bet dalijant
Degučių dvaro žemę dar pridėjo 4 ha, tiek pat pirko, likusią įgijo
dalijant Amerikoje mirusių dėdžių palikimą.
Išgirstame įvairių vertinimų apie tuomečių ūkininkų
gyvenimą. Jūs esate gyva tų laikų liudininkė, tad kaip jie išgyveno,
kuo vertėsi?
|
|
Keli jubiliejai vienoje
šeimoje
|
Devynis vaikus užauginę Emilija
ir Aloyzas Kuodžiai dabar turi dvidešimt
vaikaičių ir keturis provaikaičius
|
Vieną šeštadienį gausi šilagaliečių Emilijos ir
Aloyzo Kuodžių šeima ir graži giminė rinkosi į Panevėžio Kristaus
Karaliaus Katedrą, kurioje kun. Rimantas Kaunietis aukojo šv. Mišias,
skirtas garbingam Emilijos Kuodienės 80-mečio jubiliejui, dukros
Virginijos, gyvenančios JAV, 50-mečiui ir sūnaus Jono, gyvenančio
Kaune, 40-mečiui.
Šešis vaikus turėjusioje šeimoje, Biržų krašte,
augusi Emilija ir iš perpus mažesnės šeimos kilęs Aloyzas prisipažįsta,
kad kurdami šeimą neplanavo turėti tiek daug vaikų. Nieko neplanavome,
kalba jubiliatė Emilija: Kiek Dievas duos, tiek ir auginsime,
čia Jo planai buvo, ne mūsų, mes tik tarpininkai.
Jaunystėje Aloyzas dirbo elektriku, Emilija buvo
siuvėja, tačiau išėjus į kolūkio darbus, siuvimą teko pamiršti,
turėjo rūpintis šeima, vaikais, kurie maži būdami ir sirgdavo, ir
išdykaudavo. Devynių vaikų susilaukę Kuodžiai, visus juos užaugino
dorais žmonėmis, išmokslino ir išleido į savarankišką gyvenimą.
Dievulis dovanojo jų šeimai net dvidešimt vaikaičių ir keturis provaikaičius.
Jie visi dalyvavo šv. Mišiose ir susirinko prie jubiliejinio stalo
Šermuto restorane. Šventinį stalą laimino kun. R. Kaunietis.
|
|
Lietuvybės ir Sąjūdžio
šėlsmo per Varėną ir Lietuvą genamas
|
Apie signatarą Juozą Dringelį
papasakojo Eugenijus Drobelis
ir Valerija Dringelienė
|
Varėnos viešojoje bibliotekoje parengėme Kovo 11-osios
Akto signataro Juozo Dringelio (19352015) veiklą pristatančią edukacinę
programą (skaidres, bibliografiją, straipsnių kopijas). Jos tikslas
papasakoti apie J. Dringelio kelią į 1990 metų Kovo 11-ąją, priminti,
jo nuomonę apie mūsų tautos ir valstybės gyvenimą per nepriklausomybės
metus, kokią mūsų valstybę jis įsivaizdavo, supažindinama su signataro
kraštotyrine veikla. Didžiausias dėmesys skirtas J. Dringelio dalyvavimui
Sąjūdžio veikloje, 1990 metų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos rinkimuose, aptariamos 19921996 ir 19962000 metų Lietuvos
Respublikos Seimo kadencijos, jo veikla, kai nebuvo Seimo narys.
Nemažas dėmesys skirtas J. Dringelio pomėgiams ir šeimai, parodytas
jo, kaip tėvo, vyro, senelio, vaidmuo, pateikiama informacija apie
J. Dringelio atminimo įamžinimą.
|
|
110 metų moteris apdovanota
Trispalve
Šiaulių meras Artūras Visockas pasveikino vyriausiąją
šiaulietę 110 metų sulaukusią Malvyną Stonienę. Meras ir Civilinės
metrikacijos skyriaus vedėja Vilma Melenienė aplankė garbiąją miestietę,
gyvenančią daugiabutyje, dukros Aldonos Rozenbergerienės šeimoje.
Įteikdamas jubiliatei gėles meras palinkėjo sveikatos ir pabrėžė:
Gali būti, jog esate ir vyriausioji Lietuvos gyventoja. Ar negalite
to amžiaus patrumpinti, pašmaikštavo M. Stonienė.
Meras A. Visockas vyriausiajai miestietei įteikė
dovaną Lietuvos vėliavą. Kai meras ištiesė Trispalvę, susijaudinusi
senolė tarė: Telaimina Dievas Lietuvą.
M. Stonienė kilusi iš Tytuvėnų, gimė akmenskaldžio
šeimoje. Pasakojo merui, jog yra vokiečių kilmės. Jos dukra A. Rozenbergerienė
žurnalistams patikslino, jog mamos mama buvo vokietė, o tėvas
lenkas. Yra dukrai pasakojusi, jog su tėvu kalbėdavo lenkiškai,
o su mama vokiškai. Bet pati save laiko lietuve.
|
|
Netekome fiziko ir visuomenininko
AA dr. Julijonas Stanislovas Šalkauskas
(1931 05 112018 03 18)
|
Dr. Julijonas Stanislovas Šalkauskas
Nuotrauka iš Propatria.lt
|
Kovo 18 dieną mirė dr. Julijonas Stanislovas Šalkauskas,
Lietuvos skautų sąjungos vyr. skautininkas, fizikos mokslų daktaras,
aktyvus Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, visuomenininkas,
publicistas, tradicinės kultūros puoselėtojas, Lietuvos laisvės
kovų sąjūdžio ordino Už Lietuvos laisvę kavalierius. Vieno garsiausių
Lietuvos filosofų, pedagogikos tėvu vadinamo Stasio Šalkauskio ir
dailininkės Julijos Paltarokaitės-Šalkauskienės sūnus Julijonas
Šalkauskas gimė 1931 m. gegužės 11 d. Vaikystėje buvo judrus ir
smalsus, tad jau būdamas trejų metų mokėjo skaityti ir rašyti. Tėvo
pasakojimai ir iliustruotų mokslo knygų vartymas sužadino norą žinoti
ir suprasti gamtos bei pasaulio dėsningumus. Tas noras peraugo į
siekį jo visame gyvenime. Net sunkiai sirgdamas visą laiką stengėsi
būti pasitempęs, švariai apsirengęs ir visą gyvenimą atspindėjo
savo tėvo prof. S. Šalkauskio apibrėžtą pilnutinės asmenybės sampratą.
|
|
Gydytojas ir gimtojo
krašto puoselėtojas
|
Dr. Gediminas Kaluina
|
Kovo 11 dieną mirė medicinos mokslų daktaras Gediminas
Kaluina. Jis gimė 1929 m. vasario 16 d. Petrošiškių k. Alizavos
parapijoje, šviesioje ūkininko ir pašto tarnautojo Albino ir jo
žmonos Valės kaimo šviesuolės šeimoje. Vėliau šeima persikėlė
į Laukminiškių k. Gediminas mokėsi Lebedžių ir Virbališkių pradžios
mokyklose, Kupiškio gimnazijoje. 1945 m. rugpjūčio 8 d. enkavedistai
sudegino Kaluinų sodybą, o Gedimino tėvą suėmė. Jam teko nutraukti
mokslus Kupiškyje ir persikelti į Kauną, vėliau į Panevėžį. Ten
jis gavo brandos atestatą. Mokytis Lietuvoje ir siekti išsvajotos
gydytojo specialybės buvo beveik neįmanoma. Teko pasirinkti kitą
kelią. Gediminas pašaukiamas į sovietų kariuomenę ir čia jam pavyksta
įstoti į Charkovo karo medicinos akademiją. 1952 metais jis baigia
akademiją įgydamas karo chirurgo specialybę. Šešerius metus G. Kaluina
tarnavo armijoje dirbdamas chirurgu. Po to jam pavyko grįžti į Lietuvą.
Čia jis dirbo chirurgu, chirurginio skyriaus vedėju Antakalnio klinikose,
Pirmoje tarybinėje ligoninėje. Bedirbdamas studijavo aspirantūroje
ir 1973 metais apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. Vėliau
dirbo Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje,
Naujamiesčio poliklinikoje, Elektrėnų ligoninėje. Jo stažas Lietuvoje
net 50 metų.
|
|
|