Baltijos valstybėms reikalinga sava žvalgybos mokykla

Gintaras VISOCKAS

Buvęs saugumo pareigūnas Valerijus Saveljevas įsitikinęs, jog Lietuvai, Latvijai ir Estijai reikia savos aukštosios žvalgybos mokyklos, kurioje būtų rengiami pareigūnai tiek VSD, tiek karinei žvalgybai, tiek kontržvalgybai bei kai kurioms kitoms slaptosioms tarnyboms Autoriaus nuotrauka

Valerijus Saveljevas VSD pradėjo dirbti 1990 metų rudenį ir šioje pagrindinėje Lietuvos slaptojoje tarnyboje tarnavo iki 2003 metų. Saugumo struktūrose praleista daugiau kaip dešimt metų. V.Saveljevas vadovavo vienam iš Konstitucijos pagrindų apsaugos valdybos padaliniui, ilgokai dirbo operatyvininko ir analitiko darbą. Manome, kad „XXI amžiaus“ priedo „Slaptieji takai“ skaitytojams bus įdomu išgirsti, ką apie šiandienines Lietuvos bei užsienio slaptąsias tarnybas bei su jomis susijusius dalykus mano buvęs VSD pareigūnas. Galbūt kai kurios V.Saveljevo mintys yra ginčytinos, tačiau redakcija laikosi nuomonės, jog tikrąją tiesą bus įmanoma sužinoti tik po labai ilgo laikotarpio, kai šiandien diskutuojamos temos taps istorija.

Šimtaprocentinio patikimumo nebūna

Rusijos televizijoje paskutinėmis dienomis itin gausu laidų, kurios pasakoja, kaip šalies gyventojai primygtinai ragina prezidentą Vladimirą Putiną aktyviai dalyvauti šalies valdymo reikaluose net pasibaigus antrajai prezidento kadencijai. Susitikimai, mitingai, demonstracijos, kuriose Rusijos piliečiai tvirtina labai norį, kad V.Putinas ir toliau vadovautų Rusijai, žymiai gausesni už tuos rusų susibūrimus, kuriuose kalbama apie Rusijoje įsigalėjusią diktatūrą. Be abejo, prezidentą V.Putiną vieninteliu šalies gelbėtoju įvardijantys reportažai – dirbtini. Tačiau tokių reportažų – daug. Ir jie tarsi objektyvūs, nuoširdūs, kylantys iš pačios gelmės. Dabar jau akivaizdu, kad dabartinis šalies vadovas, sumaniai apsimetantis nuoširdžiu, kietu, principingu valdovu, neketina trauktis iš didžiosios politikos. Apie tai byloja ir netrukus Rusijos valstybės Dūmos rinkimuose dalyvausiančios partijos „Vieningoji Rusija“ sprendimas į rinkimų sąrašus V.Putiną įtraukti pirmuoju numeriu. Žodžiu, V.Putinas vis tiek liks realiu Rusijos vadovu. Gal kurį laiką jam ir teks pasitraukti iš prezidento posto, bet tik laikinai, tik trumpam – tam, kad sugrįžtų dar stipresnis, dar įtakingesnis.

Sąžiningi žvalgybininkai valstybei vis dar nereikalingi?

Buvęs karinės kontržvalgybos vadovas Virginijus Česnulevičius teigia, jog Lietuvai sąžiningi, principingi žvalgybininkai vis dar nereikalingi

Virginijus Česnulevičius karinę karjerą nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pradėjo 1990-ųjų metų viduryje. 1990 – 1992 metais jis ėjo Krašto apsaugos departamento prie LR Vyriausybės Pasienio apsaugos tarnybos viršininko pareigas, per 1991-ųjų sausio įvykius buvo tuometinio Krašto apsaugos departamento Audriaus Butkevičiaus pavaduotojas, vienas Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo (toliau – AT) gynybos štabo vadovų. V.Česnulevičiui tais sunkiais laikais teko asmeniškai rūpintis tiek AT gynybos, tiek AT gynėjų reikalais, taip pat ir sienos apsauga. 1992 metų sausio 2 dieną jis buvo paskirtas KAM Imuniteto tarnybos (kontržvalgybos) viršininku. 1992-aisiais laikinai ėjo ir KAM Personalo skyriaus viršininko pareigas. Dabar – eilinis teisininkas valstybės tarnyboje, dėstytojas Lietuvos karo akademijoje... Žodžiu, V.Česnulevičiui teko patirti visko: ir šalto, ir karšto. Ką buvęs kontržvalgybininkas mano apie dabartinę Lietuvos politinę, ekonominę padėtį ir apie mūsų slaptąsias bei specialiąsias tarnybas? Su buvusiu kontržvalgybininku Virginijumi ČESNULEVIČIUMI kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.