Jaunimas renkasi emigraciją ir laisvesnį gyvenimą

Lietuvos statistikos departamento ir Jaunimo reikalų departamentų duomenimis, kas antras emigruojantis iš Lietuvos asmuo – jaunuolis iki 29 metų, o kas antras Lietuvos įkalinimo įstaigose kalintis vyras – irgi jaunuolis. Nevyriausybinių organizacijų veikloje dalyvauja vos 9 proc. jaunimo, o net 63 proc. nesidomi jokių šalies partijų veikla. Net 28 proc. 14–29 metų jaunuolių sakosi nesportuojantys ir vis daugiau laiko praleidžiantys prie kompiuterių.

21 proc. visų šalies gyventojų

Apibendrinus jaunimo problematikos tyrimų šalies savivaldybėse rezultatus pagal apklaustų 23 805 respondentų pateiktą medžiagą visose savivaldybėse buvo surinkti duomenys apie Lietuvos jaunimo statistinę informaciją – jaunuolių skaičių pagal amžiaus grupes, lytį, santuokų, ištuokų, užimtumo, išsilavinimo, gyvenimo lygio, sveikatos, nusikalstamumo rodiklius.

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 631 tūkst. 14–29 metų jaunuolių. Jie sudarė 21 proc. visų šalies gyventojų. Per dešimtmetį jaunuolių sumažėjo 145 tūkst., arba 18,7 procento. Metų pradžioje merginos sudarė 49 proc., vaikinai – 51 proc. 14–29 metų jaunuolių. Vidutiniškai 1 tūkst. vaikinų teko 951 to amžiaus mergina. Tokia padėtis, kaip rodo beveik visų šalių ir Lietuvos demografiniai duomenys, išlieka iki 35–40 metų, o paskui pradeda didėti moterų skaičius, o netrukus, pasiekus 60–70 metų, moterų skaičius labai viršija vyrų skaičių.

Emigruoja...

2012 metais iš Lietuvos emigravo 19,8 tūkst. jaunų (14–29 metų) šalies gyventojų – jie sudarė beveik pusę (48 proc.) visų emigrantų. Dauguma jų (76 proc.) išvyko dirbti, kiti – mokytis. Daugiausia emigruoja 20–24 metų gyventojai. 2012 metais jie sudarė 43 proc. visų jaunų emigrantų, 25–29 metų jaunuoliai – 42 proc., 14–19 metų – 16 proc. 2012 metais į Lietuvą imigravo 9,4 tūkst. jaunuolių, t. y. 48 proc. visų imigravusiųjų. 92 proc. 14–29 metų imigrantų sudarė grįžusieji Lietuvos Respublikos piliečiai, jų dalis lyginant su bendru imigrantų skaičiumi kasmet didėja.

Tuokiasi ir skiriasi...

2012 metais susituokė 11,2 tūkst. 15–29 metų amžiaus vyrų (54 proc. visų tais metais vedusių vyrų) ir ištekėjo 14,1 tūkst. šio amžiaus moterų (68 proc. visų tais metais ištekėjusių moterų). Statistikai pastebi, kad dabar vėliau nei prieš dešimtmetį jaunuoliai kuria šeimas, mažėja šalies bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose besimokančiųjų skaičius. 2011 metais vidutinis pirmą kartą besituokiančių vyrų amžius buvo 29, moterų – 26,6 metų (2004 metais: vyrų – 26,9, moterų – 24,8 metų). 2012 metais išsituokė 1,5 tūkst. 15–29 metų amžiaus vyrų (14,8 proc. visų išsituokusių vyrų) ir 2,4 tūkst. šio amžiaus moterų (23,4 proc. visų išsituokusių moterų).

Jaunimo problematikos tyrimai atskleidė, jog beveik pusė (45 proc.) jaunuolių manė, jog santuoka yra reikalinga, bet prieš tuokiantis reikia pagyventi kartu. Daugiau nei penktadalis (26 proc.) jaunuolių manė, kad santuoka yra būtina, jei pora nusprendė gyventi kartu, o 14 proc. manė, kad santuoka visiškai nereikalinga, norint gyventi kartu. Tik 5 proc. jaunuolių manė, kad santuoką verta registruoti tik turint (laukiantis) vaikų.

Vidutinis pirmąjį vaiką gimdančių moterų amžius 2011 metais buvo 26,7 metų, t. y. pirmą kartą gimdančios moterys buvo vidutiniškai 1,9 metų vyresnės negu 2004 metais.

Jaunimo problematikos tyrimų rezultatai parodė, jog dauguma (63 proc.) jaunuolių gyveno su tėvais arba globėjais, 12 proc. gyveno su savo sukurta šeima, t. y. sutuoktiniu ar sugyventiniu ir vaikais, 7 proc. – su draugu ar drauge, 5 proc. – vieni ir tiek pat – su nuomos ar bendrabučio draugais, 4 proc. – su savo sukurta šeima ir kartu su tėvais ar globėjais, 2 proc. – su giminėmis, 1 proc. – su draugu ar drauge tėvų namuose.

Darbas ir nedarbas...

Jaunimo problematikos tyrimai parodė, jog iš apklaustų 14–29 metų dirbančių jaunuolių 45 proc. dirbo pagal įgytą arba studijuojamą specialybę. Apklausti jaunuoliai manė, jog didžiausią įtaką įsidarbinant turi asmeninės pažintys, šiek tiek daugiau nei pusė dirbančių jaunuolių (52 proc.) buvo linkę sutikti, kad įsidarbinimui turėjo įtakos įgytas išsilavinimas – panaši dalis iš tikrųjų dirbo pagal įgytą išsilavinimą ar kvalifikaciją.

Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2012 metais 25–29 metų gyventojų nedarbo lygis šalyje sudarė 14,3 proc. (bendras 15 metų ir vyresnių šalies gyventojų nedarbo lygis – 13,2 proc.). Šios amžiaus grupės bedarbių buvo 23 tūkst. 25–29 metų gyventojų užimtumo lygis 2012 metais siekė 75,7 proc. 2012 metais 15–24 metų gyventojų nedarbo lygis sudarė 26,4 proc. Šios amžiaus grupės vaikinų nedarbo lygis sudarė 29,9, merginų – 21,9 proc. Kaime 15–24 metų gyventojų nedarbo lygis buvo aukštesnis nei mieste ir sudarė 32,8 proc. (mieste – 22,9 proc.).

Disproporcija nedarbo srityje esą buvo kur kas mažesnė nei kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse. Tačiau pastebima, kad iš apklaustų 14–29 metų dirbančių jaunuolių tik 45 proc. dirbo pagal įgytą arba studijuojamą specialybę.

Mokslas

Iš viso 2012–2013 mokslo metų pradžioje šalies švietimo įstaigose mokėsi ar studijavo 578,2 tūkst. mokinių ir studentų. 2012 metais mokėsi 95 proc. 14–19 metų amžiaus jaunuolių ir kas antras (52 proc.) 20–24 metų gyventojas. 2012 metais 18–24 metų jaunimo, kuris neturi vidurinio išsilavinimo ir toliau nesimoko, dalis sudarė 6 proc. (2011 metais – 7 proc.). Vidurinį ir aukštesnįjį nei vidurinį išsilavinimą įgijusio 20–24 metų jaunimo dalis 2012 metais sudarė 89 proc. (2011 metais – 88 proc.).

Laisvalaikis

Jaunimo problematikos tyrimų duomenimis, beveik trečdalis (29 proc.) 14–29 metų jaunuolių per savaitę gali skirti 3–5 val. savo laisvalaikiui. 24 proc. laisvalaikiui per savaitę gali skirti 5–10 val., o 22 proc. – tik 1–3 val. Tarp populiariausių jaunimo laisvalaikio leidimo būdų yra: susitikti su draugais (82 proc.), žiūrėti TV (68 proc.), eiti į parduotuves (68 proc.), eiti pasivaikščioti (60 proc.), žaisti kompiuteriu (52 proc.), užsiimti savo pomėgiu (50 proc.), sportuoti namuose arba klube (40 proc.), skaityti knygas (35 proc.), lankytis kavinėse ir naktiniuose klubuose (28 proc.), eiti į saviraiškos užsiėmimus arba būrelius (28 proc.), lankytis teatre, koncertuose ir (ar) parodose (23 proc.), dalyvauti visuomeninių organizacijų veikloje (14 proc.).

Pastebėtina, kad jaunuoliai nenurodė arba tyrėjai neįtraukė klausimo apie bažnyčios lankymą, dalyvavimą katalikiškuose ar kituose krikščioniškuose renginiuose. Taigi atrodo, kad jaunimas visiškai neturi jokių religinių įsipareigojimų. Klausimas apie jaunimo religines pažiūras, religinius įsitikinimus, jų formavimąsi išvis nebuvo keliamas. Tad ne veltui, atmetant religinę praktiką, nėra stebėtinas jaunimo nusikalstamumo lygis. Tai liudija menką jo dvasinį ugdymą ir lavinimąsi.

Trečdalis jaunimo nesportuoja

Jaunimo problematikos tyrimai parodė, kad 28 proc. 14–29 metų jaunuolių nesportavo, daugiau nei trečdalis (38 proc.) sportavo daugiau nei kartą per savaitę, penktadalis – vieną kartą per savaitę. Kiekvieną dieną sportavo 13 proc. jaunuolių. Daugiau nei kartą per savaitę dažniau sportuoja jaunesnieji – tai sudaro 45 proc. 14–18 metų jaunuolių. Vyresnio amžiaus grupėms priklausantys jaunuoliai sportuoja rečiau: 18 proc. 14–18 metų jaunuolių sportavo kasdien, o nuo 24 metų – jau tik 10 proc. Net 40 proc. 24–29 metų jaunuolių visai nesportavo arba sportavo rečiau nei kartą per savaitę.

Alkoholio, narkotikų ir tabako vartojimas

Visiškai alkoholio nevartojo 10 proc. jaunimo, 13 proc. nevartojo pastaruosius 6 mėnesius. Kitaip tariant, tik maždaug penktadalis (22 proc.) jaunimo gyveno blaiviai. Apie dešimtadalį (11 proc.) jaunimo galima priskirti prie dažnų alkoholio vartotojų, 3 proc. iš jų priskirtini turintiems priklausomybę alkoholiui, nes pastaruosius 6 mėnesius alkoholį vartojo keturis ar daugiau kartų per savaitę. Per paskutinius šešis mėnesius 2–4 kartus per mėnesį alkoholį vartojo 33 proc., o kartą per mėnesį ir rečiau – 32 proc. jaunuolių.

Didžioji dauguma jaunuolių nurodė, kad nėra bandę narkotikų ir nenori jų bandyti (78 proc.), o 4 proc. narkotikų vartoti nebandė, bet norėtų pabandyti. Kartą narkotikų bandė 6 proc., keletą kartų – 5 proc. jaunuolių. Kad narkotikus vartoja pastoviai, nurodė 1 proc. jaunuolių.

Daugiau nei pusė jaunuolių (55 proc.) per paskutines 30 dienų iš viso nerūkė, dar 9 proc. jaunuolių teigė metę rūkyti. Apie dešimtadalį jaunuolių galima priskirti retai ar mažai rūkančiųjų grupei, nes per pastarąjį mėnesį iki apklausos jie per savaitę surūkė mažiau negu vieną cigaretę (5 proc.) arba mažiau negu vieną cigaretę per dieną (4 proc.). Maždaug ketvirtadalis jaunuolių (26 proc.) atsakė rūkantys kasdien.

Lošimas

Tyrimo rezultatai parodė, kad jaunuoliai visais tirtais būdais, išskyrus loterijas, lošia retai. Daugiausia apklaustųjų paminėjo, jog iš viso nelošia loterijose (apie 80 proc.). Labai dažnai ir dažnai lošia 17 proc. apklaustųjų, televizijos, radijo ir spaudos skelbiamuose konkursuose – 8 proc. apklaustųjų, lažybose – 7 proc. apklaustųjų, „Kazino ruletę“ ir „Juodąjį Džeką“ – 4 proc. apklaustųjų, lošimo automatais – 4 proc., „Bingo“ – 3 proc.

Vis daugiau „sėdi“ prie kompiuterio

2012 metų informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo duomenimis, kasdien kompiuteriu naudojosi 90 proc. 16–24 metų jaunuolių, vyresni naudojosi kompiuteriu rečiau – 72 proc. 25–34 metų gyventojų. Internetu kasdien besinaudojančio jaunimo dalis 2012 metais susilygino su kasdien besinaudojančių kompiuteriais dalimi (90 proc. 16–24 metų jaunuolių ir 72 proc. 25–34 metų gyventojų). Prieš dešimtmetį šie skaičiai skyrėsi 2 kartus. Namų ūkių tyrimai parodė, jog dažniausiai 16–29 metų jaunuoliai internetu bendrauja: susirašinėja elektroniniu paštu, bendrauja forumuose, pokalbių svetainėse. Labai daug jaunimo internete skaito naujienas, laikraščius, ieško informacijos apie prekes, paslaugas, klauso muzikos, žaidžia, dalijasi nuotraukomis.

Jaunimas ir pilietiškumas

Jaunimo problematikos tyrimų duomenimis, daugumos (63 proc.) 14–29 metų jaunuolių pilietinį aktyvumą galima apibūdinti kaip žemą, nes jie beveik nesidomėjo partijų veikla ir šalies politiniu gyvenimu, 27 proc. pateko į vidutinio ir tiktai 7 proc. – į aukšto pilietinio aktyvumo grupes. Didžiausia žemo pilietinio aktyvumo jaunuolių dalis buvo 14–18 metų grupėje, o mažiausia – 24–29 metų. Nevyriausybinių organizacijų veikloje dalyvauja ir yra nevyriausybinių organizacijų nariai 9 proc. jaunuolių, jokiai nevyriausybinei organizacijai nepriklauso 84 proc. jaunuolių.

Nusikalstamumas

2012 metais buvo nustatyta 14 tūkst. jaunuolių, įtariamų (kaltinamų) padarius nusikalstamas veikas, arba beveik pusė (48 proc.) visų nusikalstamomis veikomis įtariamų (kaltinamų) asmenų. Daugiausia užfiksuojama turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Dažniau tokias nusikalstamas veikas padarę buvo įtariami (kaltinami) jauni asmenys. Daugiau nei du trečdaliai asmenų, įtariamų (kaltinamų) vagystėmis, buvo 14–29 metų.

Tyčiniais nužudymais ir pasikėsinimais nužudyti 2012 metais buvo įtariamas (kaltinamas) 101 jaunuolis – tai sudarė 47 procentus asmenų, įtariamų (kaltinamų) padarius tokius nusikaltimus.

Kas antras įtariamas (kaltinamas) sunkius sveikatos sutrikdymus padaręs asmuo neturėjo 30 metų.

Nuo 2010 iki 2012 metų įkalinimo įstaigose kasmet kalėjo apie 4 tūkst. nuteistų asmenų, kurių amžius buvo iki 30 metų, arba beveik pusė (46 proc.) visų nuteistųjų, kalėjusių įkalinimo įstaigose. 2012 metų pabaigoje įkalinimo įstaigose kas antras (47 proc.) kalėjęs nuteistas vyras ir kas trečia (31 proc.) nuteista kalėjusi moteris neturėjo 30 metų.

© 2013 „XXI amžius“