„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2014 m. kovo 14 d., Nr.3 (172)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Gimnazijos svečias – lakūnas ir aviakonstruktorius

Aviakonstruktorius Vladas Kensgaila
(centre) – gimnazijos šokėjų,
skaitovų bei pedagogų apsuptyje

Vasario 14-ąją Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazistai ir mokytojai minėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šia proga apsilankė garsus Lietuvos aviakonstruktorius, lakūnas inžinierius, puikus sklandytojas, Panevėžio Garbės pilietis Vladas Kensgaila. Jis gimė 1933 metais, kai narsūs lietuviai S. Darius ir S. Girėnas perskrido Atlantą. Augo Šilutės rajone, studijavo Kalugos aviacijos mokykloje. Yra gabus pilotas. Dar vaikystėje jam didelį įspūdį padarė pasakojimai apie mūsų lakūnų skrydį per Atlantą. V. Kensgaila pasakojo gimnazistams: „Lakūnai Darius ir Girėnas turėjo didelę svajonę – skrydžiu per Atlantą išgarsinti Tėvynę Lietuvą. Rinko lietuvių aukas Amerikoje, pastatė „Lituanicą“ ir skrido per Atlantą į Lietuvą. Jaunai Lietuvai aukojo savo pasiryžimą, svajonę, gyvenimą. Legendinio skrydžio metu narsūs lakūnai S. Darius ir S. Girėnas žuvo Soldino miške“.

V. Kensgaila svajojo sukonstruoti tikslią „Lituanicos“ kopiją ir įvykdyti S. Dariaus testamento žodžius, kuriais įpareigojo jaunąją kartą tęsti jų pradėtus žygius. Panevėžietis aviakonstruktorius 1983 metais sukūrė tikslią ,,Lituanicos“ kopiją. Šis lėktuvas buvo filmuojamas režisieriaus Raimondo Vabalo kino filme ,,Skrydis per Atlantą“. 1993 metais V. Kensgaila su Edmundu Jasiūnu iš Čikagos (rėmusiu „Lituanicos“ atkūrimo projektą), nuskrido iš Kauno į Soldiną. O kai reikėjo filmuoti „Skrydį per Atlantą“, tada lėktuvą vežėsi prie Juodosios jūros. 1993 metais V. Kensgaila buvo apdovanotas S. Dariaus ir S. Girėno medaliu.

„Kai buvau jaunas, Šilutėje buvau subūręs tautinių šokių būrelį ir jam vadovavau. Senovinių tautinių rūbų eidavome žmonių prašyti. Groju pianinu, fortepijonu. Norėčiau jaunimui palinkėti turėti svajonę, jos siekti, dainuoti, šokti, puoselėti liaudies meną. O aš svajoju, kad reikėtų sukurti skraidantį aparatą, kuriam nereikėtų tiek daug arklio jėgų. Džiaugiuosi, kad mano sūnus Darius Kensgaila – lakūnas. Su juo galite nuskristi į Afriką“, – kalbėjo V. Kensgaila.

Istorijos mokytojas ekspertas Juozas Brazauskas gimnazistams pateikė klausimą: „Ar reikalingi šiandien S. Darius ir S. Girėnas?“ ir sakė, kad jie – tautos karžygiai. Lietuvos prezidentas Antanas Smetona lakūnams po mirties skyrė aukščiausius Lietuvos ordinus – Vyčio kryžius. „Jie parodė, kaip reikia tikėti, aukotis. O mes turime juos atminti, gerbti. Ką mes galime padaryti, kad Lietuva būtų šviesesnė? Pradėkime pasitikėjimą pelnyti konkrečiais mažais darbais, gražiu ir kilniu elgesiu“, – sakė J. Brazauskas.

Gimnazistai skaitė eiles apie tiesą, meilę, Lietuvą. „Dainų dainelės“ konkurso dalyvė Rugilė Garbaliauskaitė atliko dainą „Per girelę saulelė tekėjo“, o gimnazijos choras padainavo „Šalis, kur tave užaugino“ (vadovė – Jecinta Garbaliauskienė), šoko tautinių šokių kolektyvas „Spindulėlis“ (vadovė – Zita Rimkuvienė). Direktorės pavaduotoja ugdymui Violeta Dumbrienė padėkojo V. Kensgailai, ir lietuviška trispalvė sušvito pavasarinių tulpių žieduose.

Regina Stumbrienė,
Kazimiero Paltaroko gimnazijos mokytoja

Stasio Skrebio nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija