Kazimierinėse – apie relikvijas, Užgavėnėse – su dainomis ir šokiais

Ukrinų ateitininkai ir jų dvasios vadas kun. Egidijus Jurgelevičius po šv. Mišių

Kovo 4 dieną Ukrinų pagrindinėje mokykloje ateitininkai ir bendraminčiai iš Mažeikių „Pavasario“ pagrindinės mokyklos šventė Kazimierines. Dvasios vadas kun. Egidijus Jurgelevičius aiškiai ir suprantamai susirinkusiems paaiškino, kokia yra relikvijų reikšmė. Štai per Lietuvą keliauja šv. Jono Bosko relikvijos. Kovo 14 dieną šias relikvijas turėsime galimybę pagerbti Telšiuose, tad turime deramai jas pasitikti. Kovo 16 dieną iš Žemaičių Kalvarijos relikvijos keliaus į Latviją.

Kai mylime vieni kitus

Talkininkai kartu su klebonu kun. Sauliumi Paliūnu dalina saldainius ligoniams Rimos Kareivienės nuotrauka

Popiežius Pranciškus kvietė visus prisidėti prie Pasaulinės ligonių dienos minėjimo.

Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas vicedekanas kun. Saulius Paliūnas kiekvienais metais tą dieną lanko ligonius Kuršėnų miesto ligoninėje, aukoja šv. Mišias ligoninės koplyčioje už žmonių sveikatą, aplanko Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus pacientus. Šį kartą klebonas sulaukė jaunų pagalbininkų – bažnyčios vaikų choro narių, kuriems vadovauja vargonininkas Amandas Šešeika. Gydytojai, medicinos seserys, slaugytojos, ligoniai, kurie galėjo vaikščioti, susirinko dalyvauti šv. Mišiose. Tie, kurie negalėjo paeiti dėl ligos, savo palatose klausėsi Dievo Žodžio, vaikų atliekamų giesmių. Klebonas kalbėjo, kad reikia mylėti vieniems kitus, nes meilė yra iš Dievo, būtina lankyti ligonius, jų neapleisti ir nepamiršti. Nesvarbu, ar lankome savus ar visiškai nepažįstamus žmones. Juk kiekvienas ligonis laukia šilumos ir meilės. Mokiniams tai – gera patirtis, leidžianti prisiliesti prie kenčiančio, apleisto, vienišo žmogaus. Ateityje jie neapleis ir savo artimųjų, nepaliks jų vienų nelaimėje ir skausme. Kai kurie ligoniai braukė ašaras, juos sujaudino atvykusiųjų dėmesys, šiltas bendravimas. Juk tai – geriausias vaistas nuo ligų, o ištarti šilti ir nuoširdūs žodžiai iš klebono lūpų suteikė visiems ramybės. Šv. Mišių pabaigoje buvo giedama giesmė „Dangaus Karaliene“. Visi kartu Mariją garbino giesme. Juk Marija yra ligonių ir kenčiančių Motina. Galime kreiptis į ją, kad padėtų, palaikytų mus ir neapleistų.

Meilės santykiai: ar sėkmė įmanoma?

Kalba kun. Petras Pich, dešinėje – VDU studentės Agnė ir Alma

Garliava. Vasario 25 dieną Adomo Mitkaus vidurinėje mokykloje apsilankė grupelė svečių iš Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro. Jie dešimtokams vedė užsiėmimą ,,Meilės santykiai: ar sėkmė įmanoma?“

Pirmąją pamoką mokiniai bendravo su iš Ispanijos į Lietuvą dirbti atvykusiu kun. Petru Pich, kuris, remdamasis filmuota medžiaga, lietuviškai diskutavo su mokiniais apie lytiškumą, kaip Dievo dovaną. Dešimtokai akivaizdžiai įsitikino, kad tai, kas labai ryšku, dažnai būna neskoninga ar net apgaulinga, jauni žmonės nori bendrauti, susirasti draugų, mylėti. Kunigas pabrėžė, kad tas troškimas yra geras, jeigu nepasiduodama spaudimui skubėti, atrodyti ar elgtis taip, kaip reklamuojama kai kuriuose leidiniuose, televizijos laidose, interneto svetainėse. Katechetikos centre besidarbuojantys VDU Teologijos fakulteto ir Socialinių mokslų studentai Agnė, Alma ir Marius pristatė dokumentinį filmą apie neįgalų vyrą, neturintį rankų ir kojų. Filme pasakojama, kad šis žmogus turi didelį džiaugsmą gyventi ir tuo dalintis su kitais žmonėmis. Savo gyvenimą jis suvokia kaip kasdieninį tobulėjimą.

Kai meilė kuria šeimą

ŠIRVINTOS. Vasario 14-osios vakarą Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, o vėliau – Kultūros centro parodų salėje Širvintų rajono šeimos ir jaunimas pirmą kartą Šv. Valentino dieną šventė kitaip nei įprasta. Šią šventę suorganizavo Širvintų dekanato šeimos ir Jaunimo centro savanoriai. Anot organizatorių, ši šventė gimė dėl kelių priežasčių: pirmoji – šiuos metus Vyskupų Konferencija paskelbė Šeimos metais skatindama padaryti viską, kad šeimų džiaugsmui nieko netruktų; antroji – Šv. Valentino dieną rajono gyventojai buvo kviečiami paminėti ir įvairiomis meno formomis kalbėti apie tikrąsias vertybes, atsiduodančią ir dovanojančią Meilę; trečioji – priminti, kad žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą, vienintelis iš visų jo kūrinių, galintis ir mokantis mylėti, o į šią sąvoką telpa ir šeimos bei visos žmonijos vienybė.

Šv.Valentino laiškai

Raseiniai. Jau tradiciniu tampantis Raseinių parapijos ir Kultūros centro renginys „Šv.Valentino laiškai“ vasario 13-osios vakarą kvietė kalbėtis apie Meilę gal kažkam naujai, gal pamirštai, gal taip, kaip norėtume išgirsti, kitaip, nei kalba pasaulis, televizija, interneto portalai ar į kairę ir dešinę dalinamos raudonos širdutės. „Šv.Valentino laiškai“ jau treti metai kalba apie meilę, kuri dalinasi, aukojasi, yra kantri, maloninga, nepavydi…

Dailės konkurso nugalėtojai

Emilė Kleopatra Miežlaiškytė, II grupė 1 vieta

Vilnius. Vasario 21-ąją 40 jaunųjų dailininkų, suskirstytų į keturias amžiaus grupes, Vilniaus „Gabijos“ gimnazijoje varžėsi pirmojo Nacionalinio vaikų dailės darbų konkurso „Piešiam!“ finale. Grupių nugalėtojai buvo apdovanoti kruizinėmis kelionėmis Ryga–Stokholmas–Ryga keturiems asmenims. Antros vietos nugalėtojai laimėjo planšetinius kompiuterius, o užėmusieji trečią vietą – kompiuterinių priedų rinkinius. Visi finalo dalyviai apdovanoti piešimo reikmenimis.

Lietuvos gimtadienį minėjo jaunieji šauliai

Grupė baisogaliečių Mėnaičiuose su Europos parlamento nariu prof. Vytautu Landsbergiu

Vasario 15 dieną Baisogalos jaunieji šauliai, gimnazistai, lydimi gimnazijos direktoriaus Alfredo Jasiūno, 8-osios kuopos šaulių vado Rimanto Narbučio, dalyvavo iškilmingame minėjime Mėnaičiuose. Čia, Lietuvos partizanų memoriale Miknių-Petrėčių sodyboje, buvo minimos 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Deklaracijos paskelbimo 65-osios metinės.

Gimnazijos svečias – lakūnas ir aviakonstruktorius

Aviakonstruktorius Vladas Kensgaila (centre) – gimnazijos šokėjų, skaitovų bei pedagogų apsuptyje

Vasario 14-ąją Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazistai ir mokytojai minėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šia proga apsilankė garsus Lietuvos aviakonstruktorius, lakūnas inžinierius, puikus sklandytojas, Panevėžio Garbės pilietis Vladas Kensgaila. Jis gimė 1933 metais, kai narsūs lietuviai S. Darius ir S. Girėnas perskrido Atlantą. Augo Šilutės rajone, studijavo Kalugos aviacijos mokykloje. Yra gabus pilotas. Dar vaikystėje jam didelį įspūdį padarė pasakojimai apie mūsų lakūnų skrydį per Atlantą. V. Kensgaila pasakojo gimnazistams: „Lakūnai Darius ir Girėnas turėjo didelę svajonę – skrydžiu per Atlantą išgarsinti Tėvynę Lietuvą. Rinko lietuvių aukas Amerikoje, pastatė „Lituanicą“ ir skrido per Atlantą į Lietuvą. Jaunai Lietuvai aukojo savo pasiryžimą, svajonę, gyvenimą. Legendinio skrydžio metu narsūs lakūnai S. Darius ir S. Girėnas žuvo Soldino miške“.

Moksleiviams – apie tremtį

Eglė Paužienė

Viešoji įstaiga „Savęs pažinimo ir realizavimo studija“ 2013–2014 metais vykdė Europos Sąjungos programos „Europa piliečiams“ finansuojamą tarptautinį projektą „Susitikime prisiminti: Baltijos šalys – pavergtos seserys“. Projekto partneriai – asociacija „Bendraukime!“ (Lietuva), Daugpilio ir Liepojos (Latvija) valstybinės gimnazijos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (Lietuva), Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija (Lietuva). Per savo veiklos metus projektas pakvietė Lietuvos ir Latvijos jaunimą susitikti su skaudžia Baltijos šalių istorijos atmintimi, prisimenant totalitarinį stalinizmo režimą ir jį išgyvenusias aukas. Projekto tikslas buvo paminėti Europos istorijos įvykius ir apie juos kalbėti bendrų Europos Sąjungos vertybių kontekste. Siekdami statyti atminties tiltus ateičiai, masinių trėmimų liudininkai savo atsiminimais dalinosi su jaunąja karta, drama ir instaliacijos menas buvo naudojami verbalinės kalbos transformacijai į nežodinį bendravimą, asmenų istorijos – į bendrą istoriją. Buvo demonstruojama tikslingai sukurta meno instaliacija tolerantiškam, suprantamam ir pagarbiam dialogui tarp tikslinių grupių – stalinizmo deportaciją išgyvenusių asmenų bei moksleivių. Jie ne tik sužinojo naujos informacijos, bet buvo pakviesti patirti, išgyventi ir dalintis savo pačių jausmais ir mintimis, kylančiomis nagrinėjant stalinizmo temą. Meninė instaliacija, pilna vaizdinės, audio, video ir fotomedžiagos, buvo prieinama suvokti bet kokio amžiaus moksleiviui. Projekto metu daugiau kaip 1200 Jurbarko, Mažeikių, Liepojos, Zarasų ir Daugpilio moksleivių susitiko su 18 buvusių tremtinių, masinių trėmimų liudininkų, kurie, kelionėje per Lietuvos ir Latvijos pasienio mokyklas pasakojo savo tremties išgyvenimus ir istorijas, vėliau pristatytas knygelėje su CD „Baltijos atmintis“.

Senis

Edvardas Šiugžda

Kai kurie sutapimai su autoriaus gyvenimo faktais ar įvykiais tėra atsitiktiniai, o nesutapimai jokiu būdu nerodo, jog autorius būtų kitas, nei nurodyta. Tai tik parodo visų mūsų, tautos atstovų, bendras paieškas gyvenimo keliuose.

Autorius

Ir vėl važiuoju Kauno troleibusu. Šįkart – iš turgaus. Sunku nešti pirkinius. Gerai, kad greitai sulaukiau troleibuso, juk sekmadieniais ir šeštadieniais mūsų „geroji“ miesto valdžia pasirūpino mūsų daug nevarginti važinėjimu, geriau, sako, pakvėpuokite grynu oru. Nors kur čia kvėpuosi, kai darbų, reikalų, sumanymų daugybė ir miesto sąlygomis, ir kai aplink XXI amžius. Argi trukdysiesi kėblindamas valandą miesto gatvėmis, kai dar trys mėnesiai, kai skauda koją? Įsėdau. Bet nė vienos laisvos vietos, netoliese kikena panelės, toliau keikiasi jaunuoliai. Matau, viena mergina kalbasi su kita, šalia jos, sėdinčios, stovėdama. Aš kantriai laukiu šalia sėdinčios – o gal užleis man vietą. Ne, neužleidžia. Paskiau stovinčioji ruošiasi išlipti, atsisveikina, krikščioniškai apsikabina, prisispaudžia skruostais prie draugės. Vis dėlto ir šios krikščionės nepagailėjo manęs, senio. Ką bedarysi – tokia senių dalia: stovėk su skaudama koja ir džiaukis, kad kas nors neįspyrė ar neaprėkė. Rugsėjį miesto autobusuose ir troleibusuose smagaus jaunimo dar labiau padaugės: krykštaus, gargaliuos, juokaus, tik vietos atsisėsti seniui neužleis. Juk seniai, pakankamai prisisėdėję per visą savo gyvenimą, gali ir pastovėti...