Moksleiviams – apie tremtį

Eglė Paužienė

Viešoji įstaiga „Savęs pažinimo ir realizavimo studija“ 2013–2014 metais vykdė Europos Sąjungos programos „Europa piliečiams“ finansuojamą tarptautinį projektą „Susitikime prisiminti: Baltijos šalys – pavergtos seserys“. Projekto partneriai – asociacija „Bendraukime!“ (Lietuva), Daugpilio ir Liepojos (Latvija) valstybinės gimnazijos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (Lietuva), Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija (Lietuva). Per savo veiklos metus projektas pakvietė Lietuvos ir Latvijos jaunimą susitikti su skaudžia Baltijos šalių istorijos atmintimi, prisimenant totalitarinį stalinizmo režimą ir jį išgyvenusias aukas. Projekto tikslas buvo paminėti Europos istorijos įvykius ir apie juos kalbėti bendrų Europos Sąjungos vertybių kontekste. Siekdami statyti atminties tiltus ateičiai, masinių trėmimų liudininkai savo atsiminimais dalinosi su jaunąja karta, drama ir instaliacijos menas buvo naudojami verbalinės kalbos transformacijai į nežodinį bendravimą, asmenų istorijos – į bendrą istoriją. Buvo demonstruojama tikslingai sukurta meno instaliacija tolerantiškam, suprantamam ir pagarbiam dialogui tarp tikslinių grupių – stalinizmo deportaciją išgyvenusių asmenų bei moksleivių. Jie ne tik sužinojo naujos informacijos, bet buvo pakviesti patirti, išgyventi ir dalintis savo pačių jausmais ir mintimis, kylančiomis nagrinėjant stalinizmo temą. Meninė instaliacija, pilna vaizdinės, audio, video ir fotomedžiagos, buvo prieinama suvokti bet kokio amžiaus moksleiviui. Projekto metu daugiau kaip 1200 Jurbarko, Mažeikių, Liepojos, Zarasų ir Daugpilio moksleivių susitiko su 18 buvusių tremtinių, masinių trėmimų liudininkų, kurie, kelionėje per Lietuvos ir Latvijos pasienio mokyklas pasakojo savo tremties išgyvenimus ir istorijas, vėliau pristatytas knygelėje su CD „Baltijos atmintis“.

Štai Mažeikiuose, „Pavasario“ pagrindinėje mokykloje, parodą aplankė daugiau kaip 300 mokyklos moksleivių, o Liepojos gimnazijoje – beveik 400. Čia į svečius buvo atvykę ir vaikai iš kaimyninės Liepojos Centro mokyklos, kurioje mokosi jaunesnių klasių mokiniai. Mažeikiuose svečiavosi, savo išgyvenimais dalinosi tremtiniai Bronė Tautvydienė ir Zigmas Gluodenis. Mintimis dalinosi ir savo tremtinės mamos istoriją papasakojo Sibire gimusi mokyklos geografijos mokytoja Ada Klimienė. Į Liepojos gimnaziją atvyko tremtiniai Arnoldas Tredė ir Maruta Grietenia. Šioje mokykloje dirba mokytoja Velta Blauzdė, gimusi tremtyje Sibire. Ji irgi papasakojo ir savo patirtį.

Zarasų P. Širvio progimnazijos mokiniai ne tik žiūrėjo vaizdo medžiagą, bet klausėsi lietuviškų ir latviškų dainų, atliko užduotis. Projekto vykdytojų pateikta informacija, instrukcijos ir viktorinos klausimai nukreipė moksleivių dėmesį į aktyvų kompiuterinių priemonių naudojimą – jie noriai rinko informaciją, tyrinėjo stendus, kuriuose buvo patraukliai ir įvairaus amžiaus vaikams prieinamai pateikta skaudi ir žiauri tremčių istorijos realybė. Čia vaikai sužinojo ne tik, koks šaltis buvo jurtose, kuriose tremtiniai gyveno, kiek valandų tekdavo mažiems vaikams dirbti per dieną laukuose, bet ir turėjo vizualią galimybę palyginti tai, ką mes visi turime šiandien, kuo skiriasi mūsų gyvenimas ir mūsų pasaulis nuo to, kuriame gyveno iš gimtųjų namų išvyti žmonės. Istorijos mokytoja iš Latvijos pastebėjo: „Tai – puiki idėja perteikti šią istorijos pamoką, atskleidžiant ne tik tai, kas buvo baisu, bet ir sugretinant su tuo, ką turime šiandien“. Galimybė palyginti šiandieną su skaudžia praeitimi kėlė vaikams klausimus, kuriuos jie nagrinėjo toliau klasėse su mokytojais, namuose – su savo artimiausiais žmonėmis. Kodėl trėmė vaikus? Ką jie pasiėmė iš namų? Apie ką svajojo? Ar tikėjo, kad sugrįš? Į šiuos klausimus projekto metu atsakė į svečius atvykę buvę tremtiniai. Paaiškėjo, kad nemažai moksleivių visose mokyklose turi senelių ir močiučių, kurie buvo ištremti, kurie užkalbinti gali ilgai pasakoti apie skriaudas ir netektis, patirtas dėl stalinistinių represijų, per naktį rodyti nuotraukas, prisiminti. Susitikimo metu skaudžius išgyvenimus tremtyje mokiniams papasakojo buvę tremtiniai iš Zarasų ir Daugpilio Petras Karla, Regina Kupšienė, Henrika Brogienė, Aldona Bitinė, Valentina Liepinia, Ana Turinia, Genovefa Kečinia, Henrikis Čužanas ir Janis Ivbrelis. Jų nuomone, jaunimas apie šiuos įvykius turi žinoti tam, kad jie niekada nepasikartotų. Įdomu, kad renginys Daugpilyje sutapo su net dviem svarbiomis šventėmis – Latvijos Nepriklausomybės diena, kai 1918 metais tautos atstovai paskelbė Latvijos valstybės nepriklausomybę, kurią iš karto teko ginti mūšiuose su vokiečių armija, ir Lačplėsio diena. Šventė, kurioje pagerbiami visi kariai, kovoję už Latvijos laisvę, atsirado po 1919 metų, kai jaunosios Latvijos armija apgynė Rygą nuo vokiečių ir rusų kariuomenių. Vakare Daugpilio gatvėmis žygiavo eisena su fakelais ir orkestrais, miesto aikštėje vyko puikus koncertas. Kitą vakarą gimnazijos kiemelyje dainas iš latviškų kino filmų dainavo ir gimnazijos mokiniai, ir mokytojai.

Taigi latvių lapkričio istorijos atminimą sustiprino „Baltijos atminties“ projekto veikla Daugpilio gimnazijoje, kur teatrinės kompozicijos stimuliuoti prisiminimai, skaudūs ir sunkiai suvokiami išgyvenimai buvo perduoti jaunajai kartai, kad vienos latvės mergaitės pasakyti žodžiai – „Jaučiuosi laiminga, nes gyvenu laisvoj šaly ir jokių panašių dalykų čia nėra“, – būtų amžinai teisingi.

Projekto rezultatų viešinimui ir veiklos tęstinumui išleista knygelė „Baltijos atmintis“, kur pateikiamos papasakotų istorijų ištraukos, susiejant jas su dabar aktualiomis vertybėmis, kurias jaunimas skatinamas gerbti ir saugoti – laisvė, gyvybė, orumas, maistas, darbas – tai, kas iš stalinistinio režimo aukų buvo žiauriai atimta. Prie knygelės pridedamas CD su įrašytais nufilmuotais gyvais istorijų pasakojimais gali pasitarnauti kaip mokymo priemonė istorijos pamokose, kaip socialinio ir pilietinio moksleivių ugdymo įrankis.

Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos moksleivių – projekto dalyvių – grupė aktyviai dalyvavo projektinėje veikloje su jaunimo požiūrį ir dvasią atspindinčia literatūrine-muzikine kompozicija „Argi būčiau kritęs, jei nebūčiau mylėjęs?“

Išsamiau apie projektą lietuvių, latvių ir anglų kalbomis – svetainėje www.baltijosatmintis.lt.

© 2014 „XXI amžius“