Mums rašo

Budapešte – apie vandenį

Kazimiero Paltaroko gimnazijos delegacija Budapešto aerouoste su vengrų mokytoja Silvija (antroji iš kairės)

Gimnazistės Alvydė Varatinskaitė, Agnė Baguškaitė, Laura Janulevičiūtė ir Agnė Adomavičiūtė pristato meninę programą „Vanduo lietuvių kultūroje“

Penktą kartą tarptautinio projekto „Aplinkos išsaugojimas pas mus ir Europoje“ partneriai metų pradžioje susitiko bendrai veiklai. Šį kartą keliai atvedė į Vengrijos sostinę, įsikūrusią prie Dunojaus. Galbūt simboliškai taip jau sutapo, kad mūsų tarpinio susitikimo tema buvo „Vanduo“. Budapešte vanduo daug reiškia: čia teka Dunojus, trykšta karštos versmės, kurios tiekia vandenį žymiosioms terminėms pirtims. Lašo formos simbolis lydėjo mus visuose pristatymuose ir susitikimuose.

Programa buvo labai gausi ir turininga. Vengrai priešakyje su savo koordinatore Katalina Fabiny pasitiko dalyvius Fazori evangelikų bažnyčios aktų salėje. Čia svečiai iš aštuonių šalių pristatė savo skaidres arba filmus apie vandens gavybą jų miestuose, demonstravo, kokio šarmingumo vanduo tiekiamas gyventojams. Buvo atlikti įdomūs nitratų ir nitritų nustatymo laboratoriniai bandymai, gauti rezultatai buvo lyginami su oficialiais vandentiekio duomenimis. Visi galėjo džiaugtis, kad vandentiekio vanduo gal ir skiriasi minkštumo rodikliais, bet pavojingieji nitratai ir nitritai atitinka leistinas normas. Mokiniai vieną dieną ragavo atsivežtą vandenį ir spėliojo užrištomis akimis, kokios šalies tai vanduo. Prancūzams iš Bordo Alenjoro mokyklos mūsų vanduo pasirodė neskanus ir minkštas.

Vengrų moksleiviai vedė ekskursijas po gimnaziją, parodė bažnyčią, papuoštą nuostabaus grožio vitražais. Fazori gimnazijos mokiniai ir jau ją baigusieji taip įspūdingai šoko vengriškus šokius, kad abejingų neliko. Atsisveikinimo vakarą visi projekto dalyviai mokėsi šokti vengriškus šokius. Muzikos mokytoja Zita Pilkauskienė susižavėjo vengrų muzika bei šokėjais. Chemijos mokytoja Snieguolė Butkutė padėjo pagaminti skaidres apie vandens tyrimus bei gauti filmą iš „Aukštaitijos vandenų“ apie vandens gavybą Panevėžyje. Filmą sumontavo Laura Janulevičiūtė (IId), o Agnė Baguškaitė (IVc) išvertė į anglų kalbą, Alvydė Varatinskaitė (IIc) ne tik pristatė skaidres apie vandens tyrimo rezultatus, bet ir griežė smuiku, pritardama dainuojančioms draugėms meninės programos, skirtos vandeniui ir jo reikšmei mūsų kultūroje, metu. Agnė Adomavičiūtė (IIgd) paruošė medžiagą apie vandens taupymą.

Budapeštas – karališkas miestas su ištaigingais pastatais, dideliais tiltais per Dunojų, daugiau kaip šimto metų senumo metro, paminklais bei pirčių kompleksais. Mes aplankėme senąją Vengrijos sostinę Eštergomą, esantį prie Dunojaus, perėjome per tiltą į Slovakiją ir grįžome atgal. Budapeštas 1886 metais šventė savo tūkstantmetį, ir mes regėjome jį švarų, didingą, daug medžių turintį, atnaujintą miestą. Apsilankymas parlamento rūmuose leido pasijusti kaip tikrose karalių menėse, kur sienos marmurinės, grindys išklotos kilimais ir visur kolonas puošia degtos keramikos skulptūros. Šimtametis Parlamento pastatas tebėra ištaigingas ir puošnus. Iškėlę galvas žiūrėjome į nuostabaus grožio vitražus languose ir bandėme prisiminti vengrų vitražistą Miko Tišką, kuris išpuošė ir Fazori gimnazijos aktų salę bei evangelikų bažnyčią.

Grožis ir vanduo lydėjo mus visą susitikimo savaitę. Mus labai nuoširdžiai priėmė mokytojai, gimnazistus – turkų tautybės mokinių tėveliai. Paskutinis Comenius projekto susitikimas vyko birželio 1–6 dienomis Stambule. Ten iš visų dalyvių minčių sudėliojome Aplinkos deklaraciją bei atvežėme skaidres apie aplinkos memorialo gamybą savo mokyklose.

Meilutė Balbieriūtė,
Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos
vokiečių kalbos mokytoja, Comenius projekto koordinatorė

Aleksandro Kuzmicko nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“