Popiežius kalba iš Betliejaus apie rūpinimąsi vaikais

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus tarp palestiniečių pabėgėlių vaikų

Ženklas, rodantis visuomenės sveikatą

Vizito į Šventąją Žemę metu popiežius Pranciškus kelis kartus buvo susitikęs su vaikais ir jaunais žmonėmis, kurie entuziastingai jį priimdavo, pasakodavo apie savo rūpesčius, sulaukdami Šventojo Tėvo paguodos ir padrąsinimo žodžių. Ypač plataus dėmesio susilaukė gegužės 25 dieną Betliejuje popiežiaus Pranciškaus aukotų šv. Mišių homilija, kurioje pabrėžta, kad pagal tai, kaip visuomenė elgiasi su vaikais, galima spręsti apie jos moralinį veidą. Betliejus buvo labai tinkamas šiai minčių temai, kadangi kaip tik šioje vietoje Švč. Mergelė Marija pagimdė Kūdikį Jėzų gana sudėtingomis Šventajai Šeimai aplinkybėmis. „Kūdikio Jėzaus gimimas Betliejuje yra Dievo duotas ženklas tiems, kurie laukia išganymo ir visada lieka Dievo švelnaus rūpinimosi mumis, buvimo mūsų pasaulyje ženklu“, – aiškino Šventasis Tėvas į pamaldas Prakartėlės aikštėje susirinkusiems tūkstančiams maldininkų iš viso Palestinos regiono. Šv. Mišiose buvo daug užsieniečių – tradicinių piligrimų į Šventąją Žemę ir Izraelyje dirbančių imigrantų krikščionių iš Afrikos ir Azijos šalių.

Juos sujungė Dievas...

Alvyra Grėbliūnienė

Sužadėtiniai Asta Maksimavičiūtė ir Gedas Dimša priima Santuokos sakramentą, kurį Šlavantų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje suteikia klebonas kun. Tadeus Vallian

Šlavantų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje Santuokos sakramentą priėmė du parapijiečiai – tuokėsi Gedas Dimša ir Asta Maksimavičiūtė. Gedas yra šventojo Rašto skaitovas. Nuo mažens patarnavo šv. Mišioms, dar klebonaujant kun. Juozui Zdebskiui, o nuo 2011 metų – zakristijonas Šlavantų bažnyčioje. 1993 metais, baigęs Kauno aukštesniąją katechetų mokyklą, dėstė tikybą Šlavantų, Kapčiamieščio, Krikštonių ir Leipalingio pagrindinėse mokyklose.

Asta Maksimavičiūtė ankstyvoje jaunystėje šv. Mišių Žodžio liturgijoje skaitydavo Šventąjį Raštą, dalyvaudavo procesijose. Vėliau išvyko į Kauną studijuoti. Baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ekonomikos vadybos fakultetą ir apgynė verslo administravimo vadybos bakalauro laipsnį. Po to keletą metų dirbo Airijoje. Tvirtai apsisprendusi, šių metų pradžioje grįžo gyventi į kaimą pas močiutę.

Kronika

„Ežio dvare“ kūrė vaikai

Laureato diplomas įteiktas broliams Dominykui ir Simonui Slančiauskams už piešinį „Žalčio namai“. Dešinėje – dailininkė Sofija Vainilaitienė

Gegužės 17 dieną poeto Martyno Vainilaičio sodyboje vyko tradicinis 4-asis vaikų meninės kūrybos festivalis „Susitikimas Ežio dvare“, kurį organizavo Varėnos viešoji biblioteka. Renginį vedė ir smagiomis dainelėmis džiugino profesionalių aktorių trupės „Teatriukas“ nariai Dalia Mikoliūnaitė ir Žilvinas Ramanauskas.

Susirinko didžiulis būrys Martyno Vainilaičio poezijos gerbėjų, talentingų ir kuriančių vaikų, poeto šeimos narių, žmonių, prisidėjusių prie renginio organizavimo. Sulaukta rašytojų Vytauto Bubnio, Elenos Kurklietytės, Birutės Jonuškaitės, Kazio Sajos, Gražinos Mažeikaitės, Virginos Šukytės, vaikų literatūros tyrinėtojų Kęstučio Urbos, Loretos Žvironaitės-Udrienės. Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas pasveikino „Ežio dvaro“ festivalių iniciatorę ir M. Vainilaičio kūrybos puoselėtoją Sofiją Vainilaitienę. Muziejuje veikė dailininkės Sofijos Vainilaitienės kilimų nuotraukų paroda. Šiemet Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Varėnos viešosios bibliotekos 2007 metais įkurtam M. Vainilaičio skulptūrų parko eksponatų atnaujinimui. Darbus atliks skulptūrų autorius tautodailininkas Adolfas Teresius vasaros pradžioje, o 2016 metais 5-ojo festivalio dalyvius džiugins ryškūs ir nuotaikingi M. Vainilaičio kūrinių herojai.

Kronika

Bibliotekoje susitiko su vaikų poetu

Renginio dalyvių ir svečių nuotrauka atminčiai. Centre – vaikų poetas Jonas Jakštaitis

Gegužės 7 dieną minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Paminėdama šią datą, Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė visus mažus ir didelius knygos bičiulius į susitikimą su vaikų poetu Jonu Jakštaičiu.

Poetas gyvena Tauragėje, tačiau yra mūsų kraštietis, buvęs pagėgiškis, baigęs Pagėgių vidurinę mokyklą. Į susitikimą su juo atvyko Pagėgių pradinės mokyklos mokiniai ir jų mokytojos Loreta Chasijeva, Daiva Kuisienė, Laima Kuizinaitė, vaikų tėveliai.

Balandį Pagėgių bibliotekoje vykusioje poezijos pavasario šventėje „Atidengsiu Tau žodį it širdį...“ dalyvavęs Jonas Jakštaitis bibliotekai padovanojo keturias eilėraščių knygutes vaikams: „Banguoja jūra per laukus“, „Mažos šiltos pasakaitės“, „Pažvelgęs į rytmečio saulę“ ir „Uždainavo vėjas“. Skambūs, melodingi, gyvybe alsuojantys eilėraščiai apie dangų, vėją, medžius, vabalėlius, ramunes paskatino bibliotekos bendruomenę surengti šių knygelių autoriaus susitikimą su jaunaisiais Pagėgių krašto skaitytojais.

Kristijono Donelaičio metai

Gimtosios kalbos šventė

Gegužės 6 dieną Ignalinos krašto muziejuje vyko Ignalinos gimnazijos projekto „Kalbos gimtosios penketukas“ baigiamasis renginys, skirtas Kristijono Donelaičio jubiliejiniams metams. Gimnazijos mokiniai, mokytojai dalyvavo pasirinktose projekto veiklose: rašė diktantą, esė pagal K. Donelaičio kūrybą, atliko kalbos kultūros užduotis, domėjosi krašto etnokultūra ir savo žinias patikrino „Protų mūšyje“.

Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Dasytė ir lietuvių kalbos mokytoja Jurgita Trapikienė kiekvienos grupės nugalėtojams įteikė padėkas. Pavaduotoja džiaugėsi, kad dėmesys kalbai nemažėja. Atrodo, net toks ne itin įdomus užsiėmimas kaip diktanto rašymas sulaukė susidomėjimo. Šioje užduotyje dalyvavo apie 40 mokinių ir smagu, kad net keli nepadarė nė vienos klaidos. Mokytoja Marytė Šimonienė pasakojo, kaip sekėsi rašyti esė, kurios temos kvietė jaunimą pamąstyti, kuo per šimtmečius nutolęs grožinės literatūros pradininkas K. Donelaitis aktualus šiandien, kaip jis vertino žmogų ir kokias vertybes laikė svarbiausiomis. Renginyje cituotos prasmingos profesorės Viktorijos Daujotytės mintys, primintas pasididžiavimo vertas faktas, kad 1977 metais K. Donelaičio poema „Metai“ įtraukta į Europos literatūros šedevrų biblioteką. Dar galima būti pridėti ir tai, kad šiemet minimos 300-osios poeto gimimo metinės įtrauktos į UNESCO sukakčių sąrašą. Poema „Metai“ unikaliu meno kūriniu pripažįstama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Lietuvai prisiekė 86 kariuomenės naujokai

Priesaiką ištikimai tarnauti Lietuvai davę kariuomenės naujokai

Gegužės 23 dieną Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje kario priesaiką ištikimai tarnauti Lietuvos valstybei davė 86 kariuomenės naujokai, taip pat Rukloje vyko Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai skirta šventė.

„Ypač dabar, kai susiduriame su grėsmėmis, vis populiaresni ir daugybės savanorių sulaukiantys baziniai kariniai mokymai – geriausias įrodymas, kad savo Tėvynės sargybą patikime patriotiškam ir laisvę mylinčiam jaunimui. Galime būti ramūs, kad, šaliai prireikus, į jos gynybą ryžtingai stos atsakingi kariai“, – sakė priesaikos ceremonijoje dalyvavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ceremonijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė, kad savanorių ir baziniuose kariniuose mokymuose kariai išmoksta saugoti ir ginti savo šalies laisvę, prisiimti atsakomybę už save ir už žmones, kurių saugumas jiems patikėtas.

Šeimos šventė gimnazijoje

„Šeima – miniatiūrinė visuomenė, nuo kurios vientisumo priklauso visos didelės visuomenės saugumas“, – teigė austrų gydytojas Alfredas Adleris. Ir jis, be abejonės, buvo teisus. Tik tvirta ir darni šeima gali būti vieningos valstybės pagrindas. Vertybės, ugdomos toje mažoje visuomenės ląstelėje, vėliau skleidžiasi platesnėje erdvėje: darželyje, mokykloje, universitete, darbinėje aplinkoje. Anot lietuvių pedagogo Juozo Vaitkevičiaus, šeima yra pati natūraliausia ir tobuliausia žmogaus buveinė, vaikų atsiradimo ir jų auginimo institucija. Norėdami priminti galbūt kiek pamirštą šeimos svarbą visuomenėje, sugrįžti prie tradicinės sąvokos sampratos, Lietuvos vyskupai 2014-uosius paskelbė Šeimos metais. Šia intencija dvasininkai į tikinčiuosius kreipėsi tokiais žodžiais: „Brangieji, pradėdami naujus liturginius metus, esame vėl kviečiami leistis į tikėjimo kelionę. (...) Šeimai tenka ypatingas uždavinys perduoti tikėjimą ne tik savo aplinkoje, bet ir visuomenėje, nes, anot popiežiaus Pranciškaus, krikščioniškosios šeimos yra šeimos misionierės“.

Lietuvos žirgyne pramogavo vaikai

Birželio 1-ąją buvo minima Tarptautinė vaikų gynimo diena, todėl  Žemės ūkio ministerija nutarė nudžiuginti „Caritas“ auklėtinius ir padovanoti jiems išvyką į Lietuvos žirgyną. 20 vaikų iš Vilniaus „Caritas“ birželio 2-ąją turėjo puikią progą pasižvalgyti po Lietuvos žirgyną bei pajodinėti žemaitukais, o vėliau jie iškylavo vienoje iš žirgyno pievų. „Džiugu, kad ir mes galėjome pasveikinti vaikus tokią dieną. Vaikystė turi būti laiminga, kupina staigmenų, kiekvienas vaikas to nusipelno. O mes pamėginome jiems sukurti tikrą šventę“, –sakė Lietuvos žirgyno vadovas Žilvinas Badikonis.

Lietuvos žirgyne apsilankė 8–13 metų vaikai, jiems tai buvo pirmas toks apsilankymas ir pirma jodinėjimo pamoka. Anot žirgyno specialistų, vaikai jodinėjo ponio tipo žemaitukais – tai neaukšti, tačiau labai stiprūs ir draugiški žirgai, tad ši pramoga buvo visiškai saugi. Vėliau vaikai galėjo pamatyti, kaip rūpinamasi kitais žirgais, o gal kuris nors susigundys ir ateityje pasirinks su žemės ūkiu ir žirgais susijusią profesiją.

Karo akademija duris atvėrė būsimiems kariūnams

Atvirų durų dienos dalyviai Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje susipažįsta su kariūnų kasdienybe

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko atvirų durų dienos renginys. Jame dalyvavo gausus būrys jaunuolių, susidomėjusių studijomis Karo akademijoje.

Atvykusiems į renginį buvo pristatytos universitetinių studijų programos, karinis rengimas, stojimo sąlygos, Atrankos centro reikalavimai. Svečiai galėjo iš arčiau pamatyti kariūnų gyvenimo ir mokymosi sąlygas, kultūrinę veiklą, sužinoti, kokios yra karjeros perspektyvos baigusiems studijas Lietuvos karo akademijoje.

„Neabejoju, kad akademijos atvirų durų diena leis jums giliau susipažinti su šia aukštąja mokykla, jos veikla ir paskatins tapti Lietuvos karininkais – ateities vadais ir lyderiais, atsakingais už mūsų šalies saugumą ir ateitį“, – į renginį atvykusiems kalbėjo akademijos štabo viršininkas pulkininkas leitenantas Darius Baranauskas.

Mums rašo

Budapešte – apie vandenį

Kazimiero Paltaroko gimnazijos delegacija Budapešto aerouoste su vengrų mokytoja Silvija (antroji iš kairės)

Penktą kartą tarptautinio projekto „Aplinkos išsaugojimas pas mus ir Europoje“ partneriai metų pradžioje susitiko bendrai veiklai. Šį kartą keliai atvedė į Vengrijos sostinę, įsikūrusią prie Dunojaus. Galbūt simboliškai taip jau sutapo, kad mūsų tarpinio susitikimo tema buvo „Vanduo“. Budapešte vanduo daug reiškia: čia teka Dunojus, trykšta karštos versmės, kurios tiekia vandenį žymiosioms terminėms pirtims. Lašo formos simbolis lydėjo mus visuose pristatymuose ir susitikimuose.

Programa buvo labai gausi ir turininga. Vengrai priešakyje su savo koordinatore Katalina Fabiny pasitiko dalyvius Fazori evangelikų bažnyčios aktų salėje. Čia svečiai iš aštuonių šalių pristatė savo skaidres arba filmus apie vandens gavybą jų miestuose, demonstravo, kokio šarmingumo vanduo tiekiamas gyventojams. Buvo atlikti įdomūs nitratų ir nitritų nustatymo laboratoriniai bandymai, gauti rezultatai buvo lyginami su oficialiais vandentiekio duomenimis. Visi galėjo džiaugtis, kad vandentiekio vanduo gal ir skiriasi minkštumo rodikliais, bet pavojingieji nitratai ir nitritai atitinka leistinas normas. Mokiniai vieną dieną ragavo atsivežtą vandenį ir spėliojo užrištomis akimis, kokios šalies tai vanduo. Prancūzams iš Bordo Alenjoro mokyklos mūsų vanduo pasirodė neskanus ir minkštas.

Jaunieji istorikai – apie savąjį miestą

Rygiškių Jono gimnazijoje vyko Marijampolės savivaldybės mokinių konferencija „Mano miestas – Marijampolė“, skirta Marijampolės vardo grąžinimo 25-mečiui paminėti.

Joje dalyvavo apie 150 mokinių iš įvairių savivaldybės ugdymo įstaigų. Pranešimus skaitė septyniolika 7–12 bei I–IV gimnazijų klasių mokinių iš įvairių mokyklų: Rygiškių Jono, Sūduvos, Marijonų bei Šv. Cecilijos gimnazijų, Rimanto Stankevičiaus, ,,Ryto“, ,,Šaltinio“ ir Mokolų pagrindinių mokyklų bei iš Jono Totoraičio progimnazijos. Daugiausia pranešėjų atvyko iš Rygiškių Jono gimnazijos – 5 gimnazistai, iš Marijonų gimnazijos – 3, iš kitų mokyklų po 2 arba 1 mokinį.

Sėkmingai į svarbios marijampoliečiams istorinės sukakties įamžinimo ciklą įsitraukusius mokinius – konferencijos rengėjus ir dalyvius – pasveikino Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Valančius, Seimo narys Albinas Mitrulevičius, Rygiškių Jono gimnazijos direktorius Vilhelmas Petkevičius.

Gegutė sukvietė folkloro kolektyvus

Net 21 mokinių folkloro kolektyvas iš visos Lietuvos klegėjo gegužės 9-ąją Akademijos seniūnijoje surengtoje 14-oje Gegutės šventėje. Senovės lietuviai tikėjo, kad gegutės balsu prabyla deivė Laima, todėl jos garbei rengdavo linksmas šventes. Ypač daug mistinių galių būdavo priskiriama pirmajam gegutės užkukavimui, su kuriuo būdavo siejami įvairūs burtai, prietarai ir ritualai. Jaunimas, pirmąkart išgirdęs gegutę, rinkdavosi į vakaronę. Šventę kiekvieną pavasarį rengia Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija. Ją surengė Jolita Lubienė, Neringa Augūnienė ir Ramunė Pečiulienė. Bendruomenė šventei turi ypatingą vietą – profesoriaus Tado Ivanausko kadaise puoselėtą Obelynės sodybą. Mokytojai siekia perteikti mokiniams dvi pagrindines šio iškilaus mokslininko idėjas: nuoširdžią gamtos globą ir rūpestį tautine kultūra. Šventės dalyviams sveikinimo žodžius tarė U. Karvelis gimnazijos direktorius Rolandas Kučiauskas, Aleksandro Stulginskio universiteto Studijų skyriaus vyr. specialistas Albinas Pugevičius, Kauno rajono savivaldybės Kultūros poskyrio vyr. specialistė Miglė Trainienė. Jaunuomenė ne tik grojo, šoko, dainavo, bet ir pristatė savo krašto kulinarijos paveldą. Renginio dalyviai galėjo apžiūrėti T. Ivanausko rankomis kurtą parką, o 14 metų berniukai ir 13 metų mergaitės – dalyvauti pagoniškoje įšventinimo į vyrus ir moteris ceremonijoje.